Nėštumas - nepaprasta žmogaus kelionė, kupina įdomių faktų. Apvaisinimas yra 1 iš 100 milijonų reikalas, nes kiekvienos ejakuliacijos metu vyrai išskiria apie 100 milijonų spermatozoidų, tačiau moters kiaušialąstę pasiekia vos keli šimtai. Specialūs receptoriai kiaušinėlio paviršiuje užtikrina, kad į vidų prasiskverbia tik vienas.
Nuo 1836-ųjų gydytojai atžymi pirmąją paskutinių mėnesinių ciklo dieną kaip pirmą nėštumo dieną, tai dar vadinama „gestaciniu amžiumi“ - o ne tada, kai spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę. Tai reiškia, kad jei laukiatės 8 savaites, jūsų vaikelis yra maždaug 15 dienų jaunesnis. Gydytojai vis dar naudoja gestacinį amžių, o ne ovuliacijos amžių (jis taip pat vadinamas postkoncepciniu amžiumi), kadangi sudėtinga nustatyti ovuliacijos, ir ypač apvaisinimo laiką.
Devyni mėnesiai yra tik labai grubus apskaičiavimas, tačiau šis dažnai naudojamas skaičius gali stipriai suklaidinti. Sveikas nėštumas gali trukti nuo 35 iki 40 savaičių. Iš tiesų vos 4 procentai moterų pagimdo, vaisių išnešiojusios 40 savaičių. Tipinis nėštumas - skaičiuojamas nuo ovuliacijos, o ne nuo paskutinio menstruacinio ciklo - iš tiesų trunka apie 8 mėnesius ir 24 dienas, o ne 9 mėnesius.
Mažytis besidalijančių ląstelių kamuoliukas kelias dienas keliauja kiaušintakiais, kol pasiekia gimdą, dar per kelias dienas embrionas prisitvirtina. Kai embrionas įsitvirtina minkštoje gimdos sienelėje, jis pradeda gauti maistines medžiagas, o tai sukelia daugybę vystymosi procesų. Tačiau iki to - embrionai tiesiog plaukia pasroviui. Besivystančio kūdikio širdis pradeda varinėti kraują sulaukus 6 savaičių. Sulaukus 8 nėštumo savaitės, kūdikio širdis reguliariai plaka 160 kartų per minutę. Širdies plakimą galima išgirsti ultragarsu.
Didžiuma ausies struktūros susiformuoja iki 16-tos nėštumo savaitės. Nuo tada mamos širdies plakimas, valgymas, kvėpavimas, vaikščiojimas, kalbėjimas, sportas, atsiraugėjimas bei virškinimo garsai yra tai, ką besivystantis vaikelis girdi. Galbūt todėl vaikus ramina triukšmas. Stiprus garsas gali pažeisti vaisiaus klausą, todėl mamos turėtų vengti labai didelio triukšmo, viršijančio 115 dBA.
Nors vaiko akys gali „matyti“ šviesą tik apytiksliai nuo 16-tos nėštumo savaitės, jų akys išsivysto tik sulaukus 20 savaičių. Pirmą kartą akys atsimerkia 26-28 savaitę. Vaizdas, kurį jie mato, yra susiliejęs, tačiau jie mato ryškų šviesos šaltinį, tokį kaip saulės šviesa ar žibintuvėlis, nukreiptas į besilaukiančios moters pilvą - ir atsako spyriu ar judesiu.
Rytinis pykinimas tikrai nėra smagus, tačiau populiarus mokslinis visų šleikštulio, pykinimo ir vėmimo bangų paaiškinimas teigia, kad tai padeda apsaugoti vaisių pirmąjį nėštumo trimestrą (arba pirmąsias 12 savaičių). Kadangi skonio receptoriai pradeda vystytis maždaug 11-tą nėštumo savaitę, nuo tada kūdikis jaučia skonį visko, ką valgo mama. 2007-ųjų tyrimas parodė, kad pirmojo nėštumo trimestro metu moterų požiūris į „pogrupius“ yra neigiamesnis.
Kūdikio tuštinimasis gimdoje
Kūdikiai maždaug 25 savaites plaukioja savo šlapime bei jį geria. Kūdikiai amniono maišelyje pradeda šlapintis maždaug 8 nėštumo savaitę, tačiau šlapimo gamyba paspartėja 13-16 nėštumo savaitę (kai būna labiau išsivystę inkstai). Maždaug 10-tą nėštumo savaitę arba kai sprogsta ląstelių sluoksnis, blokuojantis jų burnas ir leidžiantis ryti, jie pradeda gerti šį šlapimo ir amniotinio skysčio mišinį. Iki 20-tos nėštumo savaitės didžioji dalis amniotinio skysčio yra šlapimas.
Maisto, kurį valgo mama, skonio molekulės persiduoda iš jos kraujo per placentą į kūdikio amniotinį skystį. Kadangi skonio receptoriai pradeda vystytis maždaug 11-tą nėštumo savaitę (kai tik atsiveria burna), nuo tada kūdikis jaučia skonį visko, ką valgo mama - nors skonio pojūtis stipresnis 28-29 nėštumo savaitę, kai skonio receptoriai pilnai išsivystę. Kūdikiai taip pat įtraukia amniotinio skysčio per nosį - manoma, kad būtent taip jie jaučia kvapą.
Mamos mityba paveikia būsimą vaiko mitybos pasirinkimą. Jei mama vengia tam tikro maisto, tikėtina, kad vaikas to skonio nepriims už gimdos ribų. Tokie santykiai tęsiasi ir po gimimo, kadangi skonio molekulės dažnai pasirodo mamos piene. Vienas tyrimas parodė, kad mamoms, kurios nėštumo metu nuolat valgė daug anyžių, gimė vaikai, kuriems labiau patiko anyžių skonio pienas.
Pirmosios kūdikio išmatos - mekonijus - yra sudarytos iš odos, plaukų, tulžies, baltymų, baltųjų kraujo kūnelių ir kitokių įvairenybių, plaukiojančių amniotiniame skystyje - nes kūdikis 20-25 savaites visa tai geria. Mekonijus pradeda formuotis nuo tada, kai kūdikis išsižioja ir pradeda ryti amniotinį skystį, maždaug 11 nėštumo savaitę, tačiau mekonijaus „gamyba“ paspartėja 19-20 savaitę, kai vaisius būna labiau subrendęs. Paprastai jis išeina po gimimo žaliai juodos, tirštos bekvapės masės pavidalu. Ir nors 13 proc. kūdikių tuštinasi gimdoje, per didelis mekonijaus kiekis amniotiniame skystyje gali užblokuoti kūdikio kvėpavimo takus, o tai gali sukelti deguonies trūkumo būseną.
Kitos įdomybės apie nėštumą
Sluoksnis tarp kūdikio placentos ir gimdos sienelės yra plonytis, kad maistinės medžiagos iš mamos kraujo galėtų patekti į vaiko kraują net nesiliečiant. Kai kurios moterys gali tapti alergiškos būsimiems nėštumams dėl genetiškai paveldėto Rezus faktoriaus. Jeigu tėčio kraujo grupė teigiama (yra Rezus faktorius), o mamos neigiama (Rezus faktoriaus nėra), gali būti sunkiau išlaikyti ateinančius nėštumus - jei mamos neigiama kraujo grupė netyčia susimaišytų su kūdikio teigiama kraujo grupe.
Nors pirmas nėštumas paprastai nėra sudėtingas, mamos ir kūdikio kraujas gali susimaišyti gimdymo metu, o dėl to mamai gali išsivystyti „Rezus sensibilizacija“ - kai moters kūnas pradeda gaminti antikūnius, kurie atakuos būsimus teigiamos kraujo grupės vaisius. Laimei, Rezus imunoglobulino skiepas tarp 28 nėštumo savaitės ir 72 valandų po pirmojo gimdymo gali padėti išvengti problemų.
Nėštumo metu moters kraujo tūris gali padidėti 30-50 procentų. Tam, kad atsirastų vietos naujam skysčiui - kuris padeda nuolat maitinti besivystantį kūdikį ir pašalinti šalutinius produktus - hormonas relaksinas suminkština ir praplečia mamos kraujagysles ir širdį. Toks kraujagyslių atpalaidavimas gali sukelti hemorojų ir venų išsiplėtimą.
Traumatiškos stresinės situacijos, kurias patiria nėštukė, gali stipriai paveikti jos vaikutį. Kuo daugiau socialinio palaikymo sulaukia mama, tuo sunkesnis (ir sveikesnis) gimsta jos vaikas. Ryšys tarp socialinio palaikymo ir didesnio naujagimio svorio nėra suprastas, tačiau mamos, turinčios patikimą draugų būrį, linkusios patirti mažiau streso bei geriau miegoti, valgyti bei priimti kitus gyvenimo būdo sprendimus, kurie pagerina būsimo naujagimio svorį.
Mokslininkai netyčia atrado, kad kūdikiai verkia gimdoje tirdami mamas, kurios vartojo kokainą ar rūkė cigaretes. Pagrojus garsą ant nėštukių pilvų, ultragarso įrašai parodė, kaip kūdikiai nustemba, praveria burnas ir žiopčioja. Matomas net smakro virpėjimas.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Naudotos vaikiškos kalnų slidės: pasirinkimas, patarimai, kainos
- Alfa Kartos Vaikų Intelekto Lavinimas: Efektyviausi Metodai ir Svarbiausi Ypatumai