Kraujo tyrimai naudojami įvairiausių būklių ir ligų diagnostikai bei gydymo efektui vertinti. Atlikdami kraujo tyrimus, galime diagnozuoti alergijas, mažakraujystę, cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimus, širdies, kepenų, inkstų, endokrininių liaukų, medžiagų apykaitos, onkologines ligas, uždegimines būkles, infekcijas, krešėjimo sutrikimus, apsinuodijimus.
Kodėl Vaikams Kraujas Imamas Iš Piršto, O Suaugusiems - Iš Venos?
Nėra tokios taisyklės, kad vaikams visada kraujas imamas iš piršto, o suaugusiems - iš venos. Iš kur bus imamas kraujas, priklauso nuo to, kokius kraujo rodiklius tiriame. Visgi standartizuotų testų galimybės imant kapiliarinį kraują - ribotos. Kraujo iš piršto paėmimas yra paprastesnis, pigesnis, jam reikia mažiau įgūdžių, jis trunka greičiau. Tuo tarpu tinkamai paimti kraują iš venos reikia atitinkamai apmokyto personalo bei laboratorinės įrangos tyrimų interpretacijai.
Kraujo paėmimas yra stresinė procedūra. Nuo seno medicinoje egzistuoja principas „pirmiausia nepakenk“. Taigi, vengiama nereikalingo paciento diskomforto.
Kapiliarinis kraujas dažniausiai pasirenkamas tiriant kūdikius, mažus vaikus, vyresnius asmenis su trapiomis venomis, stipriai nudegusius ar krešėjimo sutrikimų turinčius pacientus, ypač nutukusius, kuriems sunku rasti venas.
Kapiliarinio Ir Veninio Kraujo Skirtumai
Ar kraujas iš venos iš ir piršto gali kažkuo skirtis? Kraujo tyrimų normos veniniame ir kapiliariniame kraujyje skiriasi būtent dėl kraujotakos, tyrimo metodikos subtilumų. Veninis kraujas turi mažiau deguonies, jis teka iš viso organizmo atgal į širdį. Platesniam ištyrimui įprastai imama 2-6 ml veninio kraujo. Gaunami labai tikslūs rezultatai, galima nustatyti įvairiausius kraujo parametrus.
Tyrimų skirtumai priklauso ir nuo fiziologijos. Pavyzdžiui, gliukozės tyrimas tiek veniniame, tiek kapiliariniame kraujuje yra pakankamai tikslus, nes gliukozės koncentracija ląstelėse ir tarpląsteliniame skystyje nevalgius maždaug panaši. Kraujo cukraus (glikemijos) parametrai iš piršto ir venos gali skirtis, jei pirštas prieš imant testą nebūna tinkamai nuvalytas ir ant jo lieka maisto likučių. Tuo tarpu hemoglobinas yra eritrocitų viduje, o į mėginį patekus papildomam ekstraląsteliniam skysčiui (pvz., tyrimo metu stipriai spaudžiant pirštą), gaunamas klaidingai „praskiestas“ kraujas.
Kapiliarinis kraujas imamas iš kapiliaro - smulkiausios kraujotakos šakos. Čia kraujas mišrus (arterinis-veninis). Tyrimo metu praduriama oda, kiek spaudžiamas pirštas, kraujas imamas tiesiogiai dūrio vietoje. Dėl to į mėginį patenka ir ląstelinio bei audinių skysčio. Jei audiniai spaudžiami per stipriai, mėginys praskiedžiamas, didėja hemolizės ir klaidingų rezultatų tikimybė. Kaskart imant kraują iš piršto, šis papildomų skysčių ir kraujo santykis skiriasi, todėl ir tyrimo rezultatai varijuoja. Be to, kai imamas mažas kraujo kiekis, bet koks papildomas niuansas ženkliai įtakoja tyrimų rezultatus.
Kraujo Paėmimas Iš Kulno Kūdikiams
Kartais kūdikiams ir naujagimiams kraujas imamas iš kulno, nes jų pirštukai tiesiog per maži.
Kapiliarinio Kraujo Tyrimų Ribotumai
Kodėl gi negalima platesnių tyrimų atlikti iš kapiliarinio kraujo? Viena priežasčių - kaina. Automatizuotos, centralizuotos, didelių tyrimų apimčių laboratorijos tyrimus atlieka pigiau. Be to, kapiliarinį kraują, kaip minėjau, veikia daugiau veiksnių nei didesnį kiekį tiriamo veninio kraujo. Ištirti daugybę analičių iš kelių kraujo lašų reikalauja naujų technologijų. Kasdienėje praktikoje mažai kur biocheminiams tyrimams naudojamas kapiliarinis kraujas.
Ir visgi nepaisant dešimtmečius trunkančių bandymų, tokie testai dar nėra visuotinai priimti rutininėje praktikoje. Dauguma gydytojų nepasitiki tokiais testais bei nori jų rezultatus pertikrinti įprastoje laboratorijoje. Analizuojant rezultatus pastebėta, kad pvz., hemoglobino vertės nuo veninio kraujo verčių skyrėsi iki 3, leukocitų skaičius - iki 6 kartų.
Kraujo Paėmimo Ypatumai Kūdikiams
„Taip siekiame apsaugoti vaikutį nuo nemalonių pojūčių, bet kiekvienas gydytojas pirmiausia įvertina rizikos ir naudos santykį prieš paskirdamas kokį nors tyrimą vaikui. Tad jeigu gydytojas tyrimą paskyrė, vadinasi, jis iš jo tikisi kažkokios informacijos, kuri bus reikalinga tolimesniam vaiko stebėjimui, ištyrimui ar gydymui“, - teigia medikė.
Ji paaiškina, kad kai imame kraują iš piršto ar kulniuko, kraujo mėginys paimamas iš smulkiųjų paviršinių kapiliarų. Tai yra labai plonos kraujagyslės su lėta kraujo tėkme, tad tokio kraujo daug surinkti tiesiog neįmanoma. Yra tyrimų, kurių atlikimui reikia gana nemažo kraujo kiekio, o jei tyrimai bus atliekami keli? Tada norint tokį kiekį surinkti iš kapiliaro reikia stipriai spaudyti galūnę, kad tas kraujas pribėgtų. Kas nutinka? Sužalojami aplinkiniai audiniai bei pačios kraujo ląstelės, gaunami netikslūs tyrimų rezultatai, o vaikutis verkia, nes jam nemalonu, tokia „maigymo“ procedūra užtrunka ilgai. Be to, ne visi tyrimai gali būti atliekami iš kapiliarinio kraujo.
Vena yra žymiai storesnė kraujagyslė, kraujo tėkmė joje geresnė, vieno dūrio metu galima pririnkti kelis mėgintuvėlius kraujo keliems skirtingiems tyrimams. Vienas dūris, procedūra greitesnė, rezultatai tikslesni.
„Svarbu žinoti, kad iš vieno kraujo mėginio negali būti atliekami visi tyrimai. Nes tam reikia skirtingų mėgintuvėlių su specialiai pripildytomis medžiagomis, tyrimus atlieka skirtingi analizatoriai su skirtingais reagentais, kartais net skirtingos laboratorijos! Tad kiekvienas užsakomas tyrimas keliauja atskiru keliu. Todėl, kai tik galima, mažam vaikui skiriamas kapiliarinio kraujo mėginys - dažniausiai tai būna bendro kraujo, CRB ar pH/elektrolitų tyrimas.
Kada Kūdikiams Ir Vaikams Atliekamas Kraujo Tyrimas?
Kraujas gali būti paimamas ir ką tik gimusiam mažyliui. Jeigu gydytojai įtaria, kad naujagimis serga užkrečiamąja liga, visada imamas kraujo mėginys. Vėliau, kūdikiui augant, kraujo tyrimai atliekami tada, kai vaiko gydytojas mano, kad to reikia. Kraujo tyrimas yra atliekamas visiems vaikams, kurie ruošiasi eiti į darželį arba mokyklą. Tai profilaktiniai tyrimai, įtraukti į vaikų sveikatos patikros programą.
Kai kūdikis ar vaikas suserga, vaiko gydytojas, gavęs kraujo tyrimo rezultatus, mato, kokios kilmės - virusinės ar bakterinės - yra liga ir tuo remdamasis skiria vaistų. Gydytojas, apžiūrinėdamas vaiką, išsiklausinėja tėvų apie ligos eigą, mažojo savijautą ir sprendžia, reikia kraujo tyrimo ar ne. Jeigu kūdikis karščiuoja tik vieną-dvi paras, kraujo tyrimas nėra būtinas. Aišku, mažylis yra stebimas ir jeigu jo būklė blogėja, gydytojas gali nuspręsti pasižiūrėti, ką rodo kraujas.
Tik vaiko gydytojas sprendžia, ar vaikui reikalingas kraujo tyrimas, kad mažasis nebūtų badomas kaskart, kai yra atvedamas į polikliniką. Juk gydytojas ir po kraujo tyrimo apžiūri vaiką ir įvertina jo būklę, tad mato, ar tam, kad skirtų vaistų, reikia paimti kraujo. Tėvai gali prašyti kraujo tyrimo, tačiau gydytojas jiems turėtų paaiškinti, kodėl šiuo metu jis nėra reikalingas.
Antibiotikų gydytojas gali skirti ir be kraujo tyrimo, tačiau prieš juos skiriant dažniausiai kraujo tyrimas vis dėlto yra atliekamas. Tokios rūšies vaistai neskiriami, jeigu mažylis serga virusine liga. Be įvairių užkrečiamųjų ligų, kuriomis vaikas gali sirgti, kraujo tyrimas atliekamas ir anemijai nustatyti.
Vaiko gydytojas, apžiūrėjęs mažylį ir įtaręs, kad jam gali būti koks nors sutrikimas arba norėdamas nuraminti tėvus, greičiausiai skirs atlikti kraujo tyrimą. Kartais tėvai nerimauja be reikalo ir kraujo tyrimai nerodo mažakraujystės, tada reikia ieškoti kitų suprastėjusios mažylio būklės priežasčių. Bet vis dėlto pasitaiko atvejų, kai ši liga aptinkama.
Kaip Maistas Gali Pagerinti Vaiko Kraujo Būklę?
Jeigu maistas bus kokybiškas ir įvairus, mažylis nesusirgs maistinės kilmės mažakraujyste. O jeigu serga nesunkia jos forma, kartais pakanka peržiūrėti jo valgiaraštį. Nėra vieno produkto, kuris užtikrintų, kad jį nuolat valgantis vaikas nesusirgs mažakraujyste. Svarbi visa mityba. Net ir susirgus mažyliui gydytojas peržiūri vaikučio valgiaraštį, rekomenduoja jam duoti daugiau mėsos, daržovių, kitų maisto produktų, kuriuose yra geležies.
Kaip Nuteikti Vaiką Prieš Kraujo Paėmimą?
Labiausiai vaikai bijo, kai tenka imti kraują iš venos, būna, nepavyksta to padaryti iš pirmo karto. Tėvams reikėtų nuteikti mažylį, kad duoti kraujo - nebaisu. Be to, lipdukai, kuriuos mažyliai gauna po kraujo procedūros, neretam kompensuoja patirtą įtampą.
Labai svarbu, kad pirmą kartą kraują imtų patyrusi slaugytoja, kuri moka bendrauti su vaiku. Nors būna atvejų, kai mažylis bijo, kad ir kaip medicinos personalas stengiasi kuo švelniau atlikti procedūrą. Greičiausiai baimę kelia ne procedūra, o nepažįstama aplinka.
Kapiliarinio Kraujo Tyrimų Trūkumai
Yra atvejų, kai daugiau kapiliarinio kraujo paimti specialistas negali. Pavyzdžiui, esant šaltoms paciento rankoms, pernelyg dideliam išgąsčiui ar jauduliui, mažam vartotų skysčių kiekiui ar dėl sisteminių ligų gali spazmuoti periferinės kraujagyslės, o tai sukelia sunkumą surinkti net ir mažą kapiliarinio kraujo kiekį. Dažnai specialistai, norėdami išgauti didesnį ėminio tūrį, gali imtitipriai masasžuoti paciento pirštus. Savo ruožtu tokia praktika gali pakenkti paimto ėminio kokybei, nes spaudžiant pirštą prisunkiama ne tik kraujo, bet ir audinių skysčio. Siekiant paimti reikiamą kapiliarinio kraujo kiekį, galima jį imti iš kelių pirštų, bet tai yra papildomas/i dūris/ai, kuris/ie nemalonus/ūs pacientui.
Kita iškylanti problema - kapiliarinio kraujo tyrimų rezultatų interpretacija. Dažniausiai tyrimo rezultatai vertinami taip pat, kaip veninio kraujo, nors kapiliarinio kraujo sudėtis skiriasi nuo veninio. Kapiliarai - pačios smulkiausios organizmo kraujagyslės, per kurias vyksta medžiagų apykaita su audiniais. Kapiliarinis kraujas yra arterinio ir veninio kraujo mišinys, kuriame yra skirtinga kai kurių analičių koncentracija. Mėginio sudėtis taip pat gali pasikeisti nuo ėmimo paėmimo procedūros (imant kapiliarinį kraują jis sunkiasi per tiesiogiai pažeistą (pradurtą) audinį).
Kapiliarinis kraujas neturėtų būti pirmo pasirinkimo ėminiu norint atlikti išsamius laboratorinius tyrimus.
Alternatyvūs Kraujo Paėmimo Būdai
Laboratoriniai tyrimai iš sauso kraujo lašo taikomi nacionalinės atrankos programose genetinių ligų ištyrimui. Kartais, esant nudegimams, limfadenopatijoms, ar kitoms ypatingoms būklėms - tai vienintelis įmanomas kraujo paėmimo būdas. Sveikatos priežiūros specialistai taip pat gali rinktis kapiliarinių mėginių ėmimą, ypač tais atvejais, kai paciento venos smulkios, giliai nuo odos paviršiaus, sunkiai matomos ir pasiekiamos, trapios, pavyzdžiui, mažų vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių.
Kaip Parengti Vaiką Kraujo Tyrimui?
Beveik visi vaikai jaudinasi, kai jiems ruošiamasi imti kraują iš venos ar pirštuko. Jau su ikimokyklinio amžiaus vaiku galima apie tai pasikalbėti, paaiškinti, kodėl reikia imti kraują.
- Nemeluokite „Nebijok, tau visai neskaudės”. Vaikui reikia sakyti tiesą: „Truputį bus nemalonu, bet būsi sveikas ir nesirgsi”.
- Kaip nereikėtų kalbėti: „Neverk, negražu!”. Šis pasakymas skatina vaiko menkavertiškumo jausmą ir prie skausmo baimės prisideda dar ir baimė pasirodyti menkam, silpnam. „Baik dejuoti. Jei gerai elgsiesi, aš nupirksiu tau žaislą”. Taip sakydami, žaidžiate vaiko jausmais.
- Išmokite atitraukti vaiko dėmesį. Pasisodinkite vaiką sau ant kelių, apkabinkite. Nukreipkite vaiko dėmesį į ką nors kambaryje.
- Pasikalbėkite su vaiku po procedūros. Nepamirškite vaiko pagirti už tai, kad pavyko. Paklauskite, kaip jam sekėsi, kokie jo išgyvenimai ir pastebėjimai.
Prieš atliekant kraujo tyrimus rekomenduojama nieko nevalgyti 8-12 val. (atliekant bendrą kraujo tyrimą -3 val.). Negerkite sulčių, arbatos, kavos, ypač su cukrumi, nevalgykite. 48 val. Venkite psichologinio streso. Nepatartina imti kraują tyrimams 12 val. po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos ar fizioterapijos procedūrų. Jeigu įmanoma, nevartokite medikamentų.
Bendras kraujo tyrimas - viena paprasčiausių ir įprasčiausių medicininių procedūrų.
Gydytojų Patarimai
„Kraujo tyrimai mums padeda įžvelgti susirgimus, nustatyti diagnozę ir paskirti reikalingą gydymą. Tačiau mes negydome kraujo tyrimų.
„Pirma, ką girdžiu už kabineto durų, tėvai labai gąsdina vaikus. Tačiau mes, gydytojai, nesame baubai. Mes norime padėti Jūsų vaikui. Antra, nemeluokite. Reikia kalbėti su vaiku, pasakoti, kas jo laukia, nepaisant to, kiek jam metų“.
„Neretai šeimos gydytojai (gal dėl patirties stokos, gal dėl didelio darbo krūvio) reikalauja, kad kraujo tyrimai būtų atliekami vaikui, kuris prieš tai kurį laiką nieko nevalgė ir negėrė. Pasak jos, vaikai yra judrūs, nemažai prakaituoja, be to, net fiziškai vienu metu negali išgerti daug skysčių. „Jei atliekamas bendras kraujo tyrimas, maistas ir skysčiai - aišku, vanduo, ne gėrimai su cukrumi, neiškreipia galutinių rezultatų. Tiesa, jei tikrinama, ar vaikas neserga cukriniu diabetu, valgyti prieš tyrimus nereikėtų, tačiau vandens atsisakyti nebūtina“.
„Kai į mane kreipiasi tėvai, visuomet klausiu, kokiu tikslu jų vaikui kraujo tyrimas buvo paskirtas. Ar tai - profilaktinė procedūra, ar šeimos gydytojas primygtinai liepė, nes pastebėjo kažką blogo, ar, pavyzdžiui, vaikas karščiuoja. Neretai nutinka ir taip, kad vaikui atlikti kraujo tyrimą paragina, tarkime, seneliai, kuriems atrodo, kad anūkas išbalęs, mažai valgo.
Jei vaikas karščiuoja, poliklinikoje kraujas jam bus imamas iš piršto. Tačiau, jei matomi reikšmingi pakitimai ir vaikas siunčiamas pas specialistus, kraujas bus imamas tik iš venos, nes toks būdas leidžia gauti išsamesnius rodiklius.
Jei vaiko kraujo tyrimai nuo normos atsilieka, šeimos gydytojai neretai išrašo siuntimą pas hematologus, siekiant patikrinti, ar aptariamu atveju nėra patologijos. Be to, anot jos, labai svarbu ir atidžiai pažvelgti į vaiką.
„Pirmas žingsnis - į vaiko mitybą turi būti įvesta daugiau mėsos. Iš gyvulinės kilmės produktų mes pasisaviname net 30 proc. Kol pati neturėjau vaiko, savo pacientams primygtinai nurodydavau valgyti būtent mėsą, tačiau dabar suprantu, kad kartais tai nėra taip paprasta. Naudingiausia yra jautiena, tačiau vertinga mėsa yra ir triušiena, kalakutiena. Vištiena - skanu, tačiau nieko naudingo joje nėra.
„Atsižvelgdamas į šių elementų procentines išraiškas kraujo tyrime, gydytojas nusprendžia, ar infekcija - virusinė, ar bakterinė, koks gydymas reikalingas“.
| Parametras | Kapiliarinis kraujas | Veninis kraujas |
|---|---|---|
| Kraujo šaltinis | Smulkūs kapiliarai | Venos |
| Mėginio sudėtis | Arterinio ir veninio kraujo mišinys, audinių skystis | Deguonies prisotintas kraujas |
| Tyrimų tikslumas | Mažesnis | Didesnis |
| Tūris | Mažas | Didesnis |
| Tinkamumas | Skriningui, savikontrolei | Platesniam ištyrimui |
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtinas Azuolinis Vaikiškas Stalas: Optimalūs Matmenys ir Unikalios Ypatybės
- Neįtikėtinos teminio vaiko gimtadienio idėjos, kurias pamils kiekvienas mažylis!