Efektyvus bendravimas su vaiku yra be galo svarbus jo raidai ir gerovei. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai, kaip bendrauti su kūdikiu nuo pat gimimo iki paauglystės, atsižvelgiant į jo amžių ir poreikius.
Emocinis ryšys su vaiku
Pati svarbiausia bendravimo su vaikais prielaida yra artimas vaiko emocinis ryšys su mama ir tėčiu. Nuo pirmų dienų motina, bendraudama su vaiku, užtikrina jam saugumą, patenkina jo emocinius poreikius, suteikia jam meilės. Nuo pirmų dienų mylintys, bendraujantys tėvai yra vaiko pasaulio modelio atitikmuo, santykių su kitais pavyzdys.
Tėvai turėtų dažniau vaiką apkabinti, bučiuoti, šypsotis jam, kalbėtis su juo. Pirmaisiais metais supažindinti su išoriniu ir vidiniu pasauliu. Svarbu, kad vaikas tyrinėtų pasaulį ne klaidų ir bandymo metodu, o kad tėvai jam viską parodytų ir paaiškintų. Vėliau labai svarbu atkreipti dėmesį, kuo vaikas domisi, kas jam svarbu, kokie jo norai, kas jam patinka ir suteikia džiaugsmo.
Čia irgi būtina pabrėžti, kad tėvai tą gali pasiekti tik bendravimo pagalba, kai tarp tėvų ir vaiko yra užsimezgęs emocinis ryšys, nes tik tada vaikas pasitiki tėvais ir gali drąsiai kalbėti, išsakyti savo mintis ir norus.
Tėvų vaidmuo bendravime
Kiekviename raidos psichologijos vadovėlyje galima rasti, kad tėvai vaiko gyvenime atlieka labai svarbų ir lemiamą vaidmenį ugdydami, lavindami ir puoselėdami savo vaikų besivystančius socialinius ir emocinius įgūdžius. Juk vaikas, kaip asmenybė, pirmiausia formuojasi šeimoje. Tėvai yra emociniai globėjai ir saugumo garantas bei elgesio modelis.
Kad tėvai tinkamai galėtų bendrauti su vaikais, visų pirma jie turėtų pradėti nuo savęs. Tėvai turėtų apsvarstyti, ką galima pakeisti savyje, norint pagerinti santykius su jais. Kuomet keičiasi tėvų elgesys vaikų atžvilgiu, tuomet keičiasi ir bendravimo kokybė. Todėl tėvams svarbu ugdytis savyje gebėjimus atpažinti viduje kylančius jausmus, juos įvardyti visų pirma sau ir juos suprasti. Tai padės geriau pažinti vaiko viduje kylančius jausmus daugelyje situacijų.
Bendravimas skirtingais amžiaus tarpsniais
Taip pat būtina bendraujant su vaikais atsižvelgti į vaiko amžiaus tarpsnius, kas būdinga vaikui tuo metu. Pavyzdžiui, kas tiks bendraujant su vaiku, kuomet jam yra 3-8 metai, tikrai nebetiks, kai vaikas įžengs į paauglystes periodą, nes tada didėja vaiko autonomiškumas ir savarankiškumas.
Nuo gimimo iki vienerių metų
Bendravimas su vaiku prasideda jau nuo pirmų gyvenimo minučių. Motina ima vaiką ant rankų, apkabina, keičia vystyklus, maitina. Vėliau vaikas reaguoja į motinos balso intonaciją, nors neatpažįsta jos tariamų žodžių, girdi jų tarimo toną. Dar vėliau (4-5 mėn.) vaikas sąmoningai mato motinos veidą, kuomet susiformuoja taip vadinama “socialinė šypsena” - tai vaiko pasaulio suvokimas. Jau vienerių metų vaikas moka bendrauti. Jis apie savo norus ir jausmus praneša tėvams gestais, garsais, pavieniais žodžiais.
Pirmaisiais VAIKO GYVENIMO METAIS ypatingai svarbūs kalbos vystimuisi, taip pat fizinei raidai. Mažieji atlieka pirmuosius judesius, mokosi pirmuosius veiksmus. Vaikų kalbą tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
Nuo vienerių iki trejų metų
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio. Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles.
Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins.
Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.
12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami.
Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Vyresni vaikai ir paaugliai
Nereta tėvų problema, kad jie „nepastebi”, jog vaikas užaugo, ir su septynmečiu ar devynmečiu bendrauja taip, kaip bendraudavo jam būnant kūdikiu.
Paaugliams svarbus bendravimo tvarkos lankstumas, atsižvelgiant į pačio vaiko norus. Vaikas gali norėti su tėvais praleisti mažiau laiko. Ir tai gali būti ne skyrybų, o siekio būti nepriklausomu ir savarankišku pasekmė.
Patarimai, kaip paskatinti vaiką atsiverti
- Skirkite laiko ir sukurkite pokalbiui palankią aplinką, kad galėtumėte ramiai pasikalbėti.
- Pasirinkite laiką, kai jūsų vaikas galės ir norės kalbėtis.
- Padarykite vaikui ką nors malonaus, kas sukurtų jaukią atmosferą, atpalaiduotų ir paskatintų diskusijas.
- Įsitikinkite, kad suprantate, ką vaikas bando jums pasakyti.
- Jei vaikas išgyvena liūdesį ar nusivylimą, parodykite jam, kad klausotės, žodžiais išreikšdami jo jausmus.
- Atkreipkite dėmesį į neverbalinį vaiko elgesį.
- Jei atrodytų, kad vaikui pokalbis nepatinka, galite pamėginti kalbėtis kartu žaisdami mažylį dominantį žaidimą ar drauge pasivaikščiodami.
- Atlikite ruošos šeimoje veiklą kartu su vaiku, kalbėkite apie tai, ką darote.
Bendravimo klaidos, kurių reikėtų vengti
- Nekelkite balso ir nešaukite ant vaiko.
- Nenaudokite apibendrinimų, tokių kaip „visada“ arba „niekada“.
- Nekontroliuokite vaiko ir neleiskite jam jaustis taip, lyg jis neturi jokios atsakomybės.
- Neignoruokite vaiko jausmų.
Žaidimai ir veiklos, skatinančios bendravimą
Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat. Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti.
- Akių kontaktas. Skirkite laiko tam, kad sukurtumėte prasmingą akių kontaktą su savo mažyliu.
- Ištiesinimas. Švelniai tieskite mažylio rankytes, pirštukus, kojytes, darykite tai lėtai ir ramiai.
- Girdėta muzika. Leiskite kūdikiui paklausyti muzikos ar garsų, kuriuos jis reguliariai girdėjo dar būdamas mamos įsčiose.
- Garsų imitacija. Pamaloninkite savo mažylį imituodama jo garsus.
- Nuostabusis nešiojimas. Kūdikiui būtinas fizinis kontaktas ir judesys, tad jo nešiojimas yra puikus būdas patenkinti šiuos poreikius.
- Nuostabieji veidrodžiai. Žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui.
- Skrydis lėktuvu. Laikykite mažyli ant rankų veidu žemyn.
- Malonus pašnekesys. Kalbėkite su savo mažyliu kuo dažniau ir apie viską, pasakokite, ką veikiate pati, ką darote jam.
- Masažas. Masažo nauda niekas neabejoja, todėl nuo pat pirmų dienų galite masažuoti savo mažyli.
- Skirtingos tekstūros. Leisti mažyliui pajusti skirtingos tekstūros medžiagas, daiktus yra lengvas būdas vystyti kūdikio pojūčius nuo pirmųjų gyvenimo dienų.
- Skaitymas. Skaityti savo vaikui, tai dovanoti jam neįkainojamą dovaną.
- Supkitės. Laikykite savo kūdikį ant rankų ir švelniai supkitės kartu.
- Juoda/balta. Naudokite juodos ir baltos spalvos raštus.
- Šviesų žaidimas. Sudominkite savo kūdikį lėtai judančia šviesa.
- Uostymas. Stimuliuokite savo vaiko pojūčius švelniai pamojuodama maloniais kvapais jam šalia nosytės.
- Atsilenkimai. Sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama saugusiųjų pratimus.
- Dviratininkas. Sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą.
- Mobilus kūdikis. Leiskite savo mažyliui susipažinti su jį supančia aplinka vis keisdama jo buvimo vietą.
- Balansavimas. Lavinkite kūdikio pusiausvyrą ir stiprinkite kaklo raumenis.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Neįtikėtina Čižiūnų Vaikų Globos Namų Istorija: Atraskite Pamirštas Paslaptis!
- Marijonas Mikutavičius: Nežinomi Faktai apie Gimimą, Vaikystę ir Įspūdingą Karjeros Kelionę