Iš 100 sveikų porų pastoti per pirmą mėnesį pavyksta tik 15. Pasak Vaisingumo centro vadovės Gražinos Bogdanskienės, pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc.
„Tarkime, jei turime 100 sveikų porų, kurios norėtų šį mėnesį pastoti, tai pavyktų tik 15, kitą mėnesį - dar maždaug tokiam pačiam skaičiui ir per pusmetį pastotų 90 proc. moterų. 10 proc. iš jų taip ir nepastotų. Taigi dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų. Mūsų specialistų nuomone, tai geras rezultatas, tačiau pacientų lūkesčiai yra dideli, jie tikisi 100 proc., todėl, kai iškart nepavyksta, nusivilia“, - svarstė ginekologė.
Nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug 15-20 proc. Prognozuojama, kad per artimiausius 10-20 metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau tai nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga. Tokios poros sudarytų apie 10-20 proc. visų negalinčių pastoti. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo.
Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją. Pagalbinis apvaisinimas naudojamas tik esant tikrai sudėtingoms situacijoms.
Nėštumo ypatumai po dirbtinio apvaisinimo
Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.
„Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo. Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis - kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Tačiau tai vėlgi nepriklauso nuo pastojimo būdo, o nuo anatomijos“, - aiškino G. Bogdanskienė.
Jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai.
Ar dirbtiniu būdu pradėti vaikai yra sveikesni?
„Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami“, - teigė medikė.
Emociniai išgyvenimai po dirbtinio apvaisinimo
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų, juolab kad dirbtinis apvaisinimas ir kainuoja labai brangiai.
„Mes esame ne tik fizinis kūnas, bet ir tai, ką mąstome ir jaučiame. Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai. Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas. Kita vertus, moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį. Tai turi suprasti šeimos, kurios ryžtasi mokėti didelius pinigus už šią viltį, ir pasiruošti, kad teks minti tikrais kryžiaus keliais. Beje, ir natūraliai pastojus dažniau nėštumas nutrūksta nei vystosi toliau, tačiau moteris dažnai to nė nepastebi, kai neturi nevaisingumo problemos - ji nesureikšmina, kada prasidėjo mėnesinės: keliomis dienomis vėliau ar anksčiau. Kai moteris nori pastoti, šiuo atveju viskas labai atidžiai sekama ir stebima. Moteris patiria didžiulį stresą, taigi natūralu, kad toks nėštumas bus kitoks“, - aiškino medikė.
Jeigu moteris pastojo ir nėštumas vystosi normaliai, akušerės-ginekologės teigimu, jis vystosi kaip ir bet kuris kitas nėštumas.
„Kitas dalykas, kad mes nesame pasiekę tokios nuostatos, kad reikėtų naudoti bent ne daugiau dviejų vaisių, o šiaip įprastai nėštumas yra vienvaisis, ir tose šalyse, kuriose šios procedūros gerai išvystytos, elgiamasi tik taip. Mat daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė. Taigi atsiranda labai daug įvairių veiksnių, todėl poros turi suprasti, kad nebus lengva, bet jeigu jau ryžosi, turėtų tikėtis geriausios pabaigos“, - svarstė R. Nadišauskienė.
Pašnekovės teigimu, nėštumas taip pat gali būti komplikuotas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepavyko natūraliai pastoti, tačiau ne dėl pačios procedūros. Jau pats šių moterų organizmas jas nubloškia į rizikos grupę. Net ir specialistai tokioms moterims pernelyg jautrūs ir kartais net padaugina papildomai skiriamų gydymo priemonių, nukreiptų į nėštumo išsaugojimą.
„Taigi pastojus po technologinių dalykų išsaugoti nėštumą iš tiesų sunkiau - čia susideda įvairūs dalykai: emociniai, finansiniai, pasaulėžiūriniai ir pan.“, - įsitikinusi R. Nadišauskienė.
Statistika ir faktai apie nevaisingumą ir dirbtinį apvaisinimą
Pasak statistikos, 40 proc. šeimų nevaisingos yra moterys, 40 proc. - vyrai, 10 proc. šeimų nevaisingumo priežastys yra neaiškios, dar 10 proc. šeimų yra nevaisingos dėl abiejų partnerių bėdų.
Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų. Tokiu būdu yra gimę keli tūkstančiai vaikų, tačiau jis vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas.
Vienais atvejais „dirbtinumas“ pasireiškia tuo, kad vyro sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą. Kitais atvejais apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje: iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki 3-6 parų.
Kadangi paprastai užsimezga daugiau nei vienas embrionas, dalis jų gali būti užšaldomi ateičiai arba pageidaujant į gimdą gali būti įdėti keli embrionai, taip didinant tikimybę pastoti. Vienas arba du embrionai įdedami į gimdą antrą parą, o kiti auginami toliau. Paprastai iki šešių parų išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. didesnę tikimybę išsaugoti nėštumą. Teigiama, kad žuvę mėgintuvėlyje embrionai tokio paties likimo būtų sulaukę ir natūraliomis sąlygomis - gimdoje. Mat natūraliai nutrūksta iki 75 proc. visų nėštumų, tačiau moteris nejaučia persileidimų, nes daugelis jų įvyksta pačioje nėštumo pradžioje, kol moteris nežino pastojusi.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - in vitro fertilizacija) - tai moters kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne.
Indikacijos IVF taikymui:
- pakenkti arba nepratekami moters kiaušintakiai (dėl infekcinių ligų, praeityje buvusių operacijų, pavyzdžiui, dėl negimdinio nėštumo, perforavusio apendicito ir pan.)
- išplitusi endometriozė, kai prieš tai taikytas nevaisingumo gydymas buvo neefektyvus
- kitas anovuliacijos (t.y. kiaušidžių funkcijos sutrikimas) gydymas buvo neefektyvus
- vyro nevaisingumas - prasta spermos kokybė
- vyro ejakuliate nėra spermatozoidų, tačiau punktate iš sėklidžių randami gyvi ir sveiki spermatozoidai
- kai po 3-6 mėnesinių ciklų, atlikus IUI procedūras, moteris nepastojo
- neaiškios kilmės nevaisingumas
Kaip vyksta IVF procedūra?
- Gydymas medikamentais skatinant kiaušialąsčių brendimą kiaušidėse. Taikomos kelios gydymo schemos, kurios parenkamos priklausomai nuo moters amžiaus, nevaisingumo priežasties, organizmo reakcijos į vieną arba kitą gydymo schemą. Paprastai gydymas užtrunka nuo 2 iki 4-5 savaičių, priklausomai nuo organizmo reakcijos į jį.
- Gydymo stebėjimas - kiaušidžių atsakas į gydymą vertinamas atliekant ultragarso bei hormoninius tyrimus, nuo kurių rezultatų individualiai kiekvienai moteriai koreguojama vaistų dozė, kad galima būtų išvengti nepageidaujamo gydymo poveikio organizmui.
- Kiaušialąsčių išėmimas iš kiaušidžių. Procedūra atliekama per makštį esant intraveninei nejautrai. Kontroliuojant ultragarsu specialia adata punktuojamos kiaušidės. Procedūra trunka 10-20 minučių.
- Spermos gavimas. Sperma gaunama masturbacijos būdu.
- Lytinių ląstelių apsivaisinimas. Poros lytinės ląstelės apsivaisina pačios mėgintuvėlyje, kuris patalpinamas inkubatoriuje. Apsivaisinimo rezultatai vertinami po 1 paros.
- Embrionų dalijimasis vertinamas dar po 1 paros.
- Embrionų perkėlimas. Gerai besidalijantys embrionai perkeliami į gimdą po 2-3 parų po kiaušialąsčių išėmimo. Perkeliami 2 arba 3 embrionai. Kiti embrionai užšaldomi.
Po embrionų perkėlimo vartojami medikamentai nėštumui gimdoje išlaikyti. Ar moteris pastojo, paaiškėja po 2 savaičių atlikus tyrimus, kurie patvirtintų nėštumą.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI)
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI) - papildoma mikromanipuliacinė procedūra, kurios metu spermatozoidas yra sušvirkščiamas į kiaušialąstę.
Indikacijos:
- prasta vyro spermos kokybė (mažesnė nei 5 mln. spermatozoidų koncentracija spermoje, progresyvinis judrumas mažesnis nei 50%)
- prasta spermatozoidų morfologija (mikroskopu vertinama išvaizda)
- sunkaus laipsnio imuninis nevaisingumas - prieš tai buvusių IVF metu nevyko kiaušialąsčių apsivaisinimas
Intracitoplazminė morfologiškai atrinktos spermos injekcija (IMSI)
Naujoji IMSI sistema ypatingai gali padėti sprendžiant komplikuotus vyrų nevaisingumo atvejus. Sistema turi 7200 kartų vaizdą didinantį mikroskopą, kuris leidžia pamatyti vidinę spermatozoidų struktūrą ir atrinkti geriausius. Iki šiol naudota ICSI sistema vaizdą didino 400 kartų, galėjome įžiūrėti tik labai stambius spermatozoidų pokyčius. Dabar dirbama daug tiksliau, kiaušialąsčių apvaisinimui atrenkami tik visiškai normalūs spermatozoidai ir tai neabejotinai pagerins rezultatus.
IMSI galima tirti ir kiaušialąstes bei embrionus.
Pagalbinis embriono dangalo paruošimas (Assisted Hatching -AH)
Ir taikant DAB, ir natūralaus pastojimo metu, embrionai, patekę į gimdą, išsilaisvina iš dangalo ir esant palankiom sąlygom, įsitvirtina gimdos sienelėje. Jei embrioną gaubiantis išorinis dangalas yra storas, taikomas AH metodas. Šis būdas padeda embrionui įsitvirtinti gimdoje.
Indikacijos:
- storas embriono išorinis dangalas (Zona Pellucida)
- ankstesnių DAB ciklų metu moteris nepastojo, į gimdą perkėlus geros kokybės embrionai
- moters amžius ≥ 35
- ypatingai tinka užšaldytiems ir atšildytiems embrionams
Kai kurių autorių duomenimis, AH labai padidina nėštumo tikimybę.
Blastocistų auginimas
Blastocista - penktos-šeštos dienos embrionas su atitinkamai išsidėsčiusiomis ląstelėmis (nuotraukoje 5-ių dienų blastocista). Natūralaus apvaisinimo metu embrionas pasiekia gimdą ir implantuojasi būtent šioje stadijoje. Šis metodas padeda atrinkti geriausius embrionus ir padidina nėštumo tikimybę.
Indikacijos:
- vyresnio amžiaus (≥ 35-ių) moterims
- kai anksčiau atlikti keli nesėkmingi IVF ciklai
- siekiant sumažinti daugiavaisio nėštumo tikimybę
- siekiant padidinti nėštumo tikimybę
TESA (anglu k. - testicular sperm extraction) metodika, kurios metu spermatozoidai iš sėklidės gaunami, atliekant perkutaninę (pro odą) sėklidžių punkciją. Tokiu būdu gautais spermatozoidais apvaisinamos moters kiaušialąstės, naudojant ICSI metodą.
Tyrimai prieš IVF:
- LH, FSH, E2, PRL
- raudoniuke, citomegalovirusas , toksoplazmoze
- hepatitas B ir C, ZIV ir sifilis
- ureaplazmas, mikoplazmas, chlamidijas ir paselis
Gimdos gleivinės (endometriumo) storis:
5-7 c.d. ~ 5mm(3-6mm)
8-10 c.d. ~ 8mm(5-10mm)
11-14c.d. ~ 11mm(7-14mm)
15-18c.d. ~ 12mm(10-16mm)
19-23c.d. ~ 14mm(10-18mm)
24-27c.d. ~ 12mm(10-17mm)
Folikulo diametras:
5-7 c.d. ~ 2-6mm
8-10 c.d. ~ 12-15mm
11-14c.d. ~ 18-25mm(ovuliacija)
HCG po įsodinimo (2-jų dienų embrionas):
5dpį ~ 4 (min. 2)
6dpį ~ 7 (min. 3)
7dpį ~ 11 (min. 3)
8dpį ~ 18 (min. 8)
9dpį ~ 28 (min. 11)
10dpį ~ 45 (min. 17)
11dpį ~ 73 (min. 22)
12dpį ~ 105 (min. 29)
13dpį ~ 160 (min. 39)
14dpį ~ 260 (min. 68)
15dpį ~ 410 (min. 120)
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Neįtikėtina Gaidžio Metų Paslaptis: Sužinokite, Ką Jums Neša Kinų Zodiakas!
- Geriausi būdai užkloti naujagimį – ekspertų patarimai saugiam ir jaukiam miegui