Neplanuotas nėštumas - tai stresas, ir ne tik moteriai, bet ir vyrui, partneriui. Moterys įvairiai reaguoja į žinią apie neplanuotą nėštumą. Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Kai kurioms moterims nėštumas gali atrodyti nepakeliama našta dėl to, kad jos neturi darbo, pajamų, vyro ar partnerio. Kitos įsitikinusios, kad dabar laikas ne vaikui, o karjerai. Trečios gali bijoti, kad gims nesveikas vaikas, nes jau perkopė 45-erių metų slenkstį.
Gydytoja ginekologė Neringa Kaupaitė visų pirma ragina nepamiršti, kad kiekvieni lytiniai santykiai gali baigtis nėštumu, todėl reikia elgtis atsakingai. Kiekviena užsimezgusi gyvybė verta gyventi šiame pasaulyje, todėl jeigu manote, kad tam dar ne laikas, pasirūpinkite patikimais apsaugos būdais, nežalokite savęs, savo kūno ir sielos. Bet kuri kontracepcijos priemonė yra geriau nei nėštumo nutraukimas.
Apsaugos nuo neplanuoto nėštumo būdai
Gydytojos ginekologės Neringos Kaupaitės teigimu, efektyviausių apsaugos nuo neplanuoto nėštumo būdų patikimumas siekia 99,9 proc. Tačiau net ir naudojant pačias veiksmingiausias priemones visada reikia įvertinti ir žmogiškąjį faktorių, pvz., kad kontraceptinės priemonės naudojamos netinkamai, kad tabletes galima pamiršti išgerti. Be to, kontracepcijos patikimumas gali sumažėti, kai moterys vemia, viduriuoja. Barjerinės kontraceptinės priemonės, pvz., prezervatyvai, gali suplyšti, nusmukti ir t.t. O lytinio akto nutraukimas - pats nesaugiausias nepageidaujamo nėštumo vengimo būdas. Gydytojos teigimu, jo veiksmingumas tesiekia 30 proc.
Gydytojai pastebi, kad neretai dėl neplanuoto nėštumo moterys kreipiasi po atostogų, išvykų, komandiruočių. Džiugu, kad dažniausiai neplanuotas nėštumas tampa laukiamas.
Skubi kontracepcija
Kai apie pasekmes susimąstoma po nesaugaus lytinio akto, gydytoja ginekologė Neringa Kaupaitė siūlo rinktis skubią kontracepciją. Anot medikės, šiuo atveju nereikėtų dvejoti, svarstyti ir manyti, kad galbūt nepastojote, nes buvo nevaisingos dienos, nes viena neišgerta kontracepcijos tabletė nėštumo rizikos nepadidins, kad galbūt kaip nors prasprūsite. Ginekologė įspėja, kad skubi kontracepcija nėra kasdieninė apsaugos nuo neplanuoto nėštumo priemonė. Ji skirta kraštutiniam atvejui: kai sekso metu nebuvo saugotasi ir vaikelio gimdyti neketinama. Skubios kontracepcijos tabletę reikėtų išgerti per 72 val. Be priežasties delsti nereikėtų, nes metodas tuo veiksmingesnis, kuo greičiau po nesaugų lytinių santykių tabletė išgeriama.
„Tenka išgirsti klausimų, ką daryti, jeigu išgėrus tabletę moterį pykina, ji vemia. Jeigu taip nutiks praėjus maždaug trims valandoms po vaisto pavartojimo, reikėtų išgerti dar vietą tabletę“, - į rūpimus moterims klausimus atsako ginekologė. Skubios kontracepcijos tabletę medikė pataria išgerti ne daugiau kaip vieną kartą per mėnesinių ciklą. Tai saugi priemonė, tačiau ji, kaip ir visi vaistai, turėtų būti vartojama pagal paskirtį, t.y.
Skubios kontracepcijos rūšys ir veikimo principai
Vaistinėse be recepto gali įsigyti skubios kontracepcijos tabletes. Jos, slopindamos kiaušialąstės išsiskyrimą iš kiaušidės arba apvaisinimą, jei kiaušialąstė jau išsiskyrusi, padeda išvengti nepageidaujamo nėštumo. Tiesa, jų veiksmingumas siekia maždaug 85 proc. ir jas reikėtų išgerti kuo skubiau po nesaugaus lytinio akto - geriausiai per 12 val., o vėliausiai - per 72 val. Įsigydama jas vaistinėje, būtinai pasikonsultuok su farmacijos specialistu, nes šių tablečių veiksmingumą gali mažinti kiti tavo vartojami vaistai, pvz., vaistai grybelių sukeltoms ligoms gydyti (grizeofulvinas) ar preparatai, kurių sudėtyje yra paprastosios jonažolės.
Gali būti, kad dėl kitų, šiuo metu vartojamų (netgi prieš kelias savaites vartotų) vaistų ar turimų ligų (pvz., kepenų sutrikimų) turėsi rinktis alternatyvų skubios kontracepcijos metodą - vario turinčią gimdos spiralę. Ji, kaip ekstrinė kontracepcija, įvedama per 5 dienas po nesaugių lytinių santykių.
Ekstrinė kontracepcija neleidžia įvykti ovuliacijai (įprastai ovuliacija yra apytikriai kiekvieno mėnesinių ciklo viduryje vykstantis procesas, kai subrendusi moteriška lytinė ląstelė - kiaušialąstė - išrieda iš kiaušidės (todėl tuo metu gali įvykti apvaisinimas). Išgėrus tabletę sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, taip neleisdamos vyriškoms lytinėms ląstelėms - spermatozoidams - pasiekti ir apvaisinti iš kiaušidės išriedėjusios bei lytiniuose takuose esančios kiaušialąstės, taip pat neleidžia gimdos gleivinėje įsitvirtinti (implantuotis) apvaisintai kiaušialąstei.
Žinomi keli ekstrinės kontracepcijos būdai. Vienas jų - tabletės, sudarytos tik iš progestino arba didesnių sudėtinių geriamųjų kontraceptikų hormonų (estrogeno ir progestino) dozių. Metodas, kai panaudojamos didesnės turimų sudėtinių kontraceptinių tablečių dozės (kuriose yra estrogeno ir progestino), dar yra vadinamas Juspės (Yuzpe) metodu. Pirmiausia išgeriama didelė dozė ir po 12 val. ji pakartojama. Kadangi vienu kartu išgeriama didelė hormonų dozė, galimi ryškūs nepageidaujami simptomai, pavyzdžiui, pykinimas ir vėmimas, o pasišalinus tabletėms su skrandžio turiniu, kontraceptinis efektas gali likti nepasiektas.
Taip pat kontracepcijos tikslu gali būti naudojamos ir į gimdą įvedamos varinės spiralės, dar vadinamos intrauterininėmis varinėmis spiralėmis (IUS-Cu).
Ekstrinės kontracepcijos privalumai ir trūkumai
- Privalumai: Tai yra pakankamai patikima kontracepcijos priemonė, jos veiksmingumas siekia maždaug 85 proc. (bet patikimumas priklauso ir nuo vartojimo laiko bei metodo). Taip pat ekstrinės kontracepcijos tabletėms nereikia recepto, jas galite įsigyti bet kurioje vaistinėje. Be to, ekstrinę kontracepciją galima vartoti bet kurią mėnesinių ciklo dieną.
- Trūkumai: Ekstrinė kontracepcija negali būti vartojama rutiniškai, kaip nuolatinė kontracepcija. Ją galima vartoti tik, pavyzdžiui, plyšus prezervatyvui ar makšties diafragmai, nespėjus nutraukti lytinio akto, išsiliejus spermai makštyje ar ant išorinių lytinių lūpų, po seksualinės prievartos. Nors skubios kontracepcijos instrukcijoje rekomenduojama priemonę naudoti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, visgi ją reikėtų vartoti tik itin retais ir išskirtiniais atvejais. Ekstrinės kontracepcijos priemonę reikia išgerti kuo skubiau po nesaugaus lytinio akto - geriausiai per 12 val., o vėliausiai - per 120 val. Intrauterininė spiralė turi būti įvesta per 5 d. nuo buvusių nesaugių lytinių santykių. Ekstrinės kontracepcijos priemonės neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų, kurios ateityje gali sukelti įvairius lytinės sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, dubens organų uždegimą, sąaugas, vaisingumo sutrikimus. Ekstrinė kontracepcija gali sukelti nėštumą, kuris įvyks ne gimdoje (dar kitaip vadinamą negimdinį ar ektopinį nėštumą), tokiais atvejais reikalinga operacija. Plyšus negimdinam nėštumui prieš operaciją, gali prasidėti intensyvus kraujavimas į pilvo ertmę, sukelsiantis ir kitus bendros sveikatos sutrikimus.
Svarbu žinoti, kad negalima vartoti ekstrinės kontracepcijos, jei mergaitei dar nėra prasidėjusios menstruacijos. Intrauterininė spiralė nerekomenduojama jaunoms negimdžiusioms merginoms. Jei jau pastojote, ekstrinė kontracepcija aborto nesukels. Turi tam tikrą šalutinį poveikį.
Šalutinis poveikis
Vartojant ekstrinę kontracepciją, dažniausiai, vidutiniškai 10-15 proc. moterų pasireiškia galvos skausmas, pilvo apatinės dalies skausmas, pykinimas, žymiai rečiau - vėmimas (iki 2 proc.). Daugumai moterų mėnesinės nepakinta ir prasideda įprastu laiku, tačiau kartais jos gali prasidėti keliomis dienomis anksčiau arba vėliau. Jeigu mėnesinės vėluoja daugiau nei 7 dienas, atlikite nėštumo testą, nes jeigu nesaugūs lytiniai santykiai įvyko iškart po ovuliacijos, kontracepcija gali nesuveikti. Taip pat gali atsirasti nereguliarus kraujavimas ar kraujingos išskyros dar iki prasidedant mėnesinėms. Kiti šalutiniai poveikiai: krūtų jautrumas, viduriavimas, svaigulio pojūtis, nuovargis, bėrimas, dilgėlinė, niežulys, veido patinimas, dubens srities skausmas, skausmingos mėnesinės.
Pasirinkus kontraceptinį varinės spiralės įvedimo į gimdą būdą, pašalinių poveikių tikimybė maža. Šis metodas puikiai tinkamas moterims, kurioms negalima vartoti hormoninės kontracepcijos ar kurios yra gimdžiusios bei nori varinę spiralę palikti ilgalaikei kontracepcijai. Įvedant spiralę gali būti jaučiamas nestiprus skausmas, o po įvedimo gali prasidėti negausus kraujavimas arba tepliojimas kraujingomis išskyromis. Jeigu varinę spiralę nutariama palikti ilgalaikei kontracepcijai, tepliojimas gali užtrukti iki 6-12 mėnesių. Taip pat egzistuoja nedidelis dubens uždegiminės ligos pavojus, ypač tokiais atvejais, kai lytinis partneris nėra žinomas ir nesaugių lytinių santykių metu buvo tikimybė užsikrėsti lytiniu keliu plintančia infekcija (pavyzdžiui, chlamidioze).
Nuo ko priklauso ekstrinės kontracepcijos priemonių patikimumas?
Ekstrinės kontracepcijos priemonės patikimumas priklauso nuo jos panaudojimo laiko nuo nesaugių lytinių santykių bei formos. Jei ekstrinė kontracepcija panaudojama praėjus iki 24 val. po lytinių santykių, jos patikimumas siekia apie 95 proc., iki 72 val. - apie 89 proc., 72-120 val. - varijuoja nuo 72 proc. iki 87 proc.
Todėl būtina atsiminti, kad kuo greičiau tabletė bus suvartota po nesaugaus lytinio akto, tuo ji bus veiksmingesnė.
Patikimumas skiriasi ir nuo pačios ekstrinės kontracepcijos būdo. Nors tyrimų duomenys yra skirtingi ir nėra itin vienodų duomenų, visgi skaičiuojama, kad progestino turinčios skubiosios kontracepcijos tabletės sumažina nėštumo tikimybę apie 60-94 proc., estrogeno-progestino deriniai - 56-89 proc. Todėl lyginant šiuos du būdus, dažniau yra rekomenduojamos tik progestino turinčios tabletės, nes jos ne tik pasižymi didesniu veiksmingumu, bet ir sukelia mažesnį pykinimą ir vėmimą.
Dar viena skubiosios kontracepcijos priemonė, prieinama Lietuvoje, yra minėtoji varinė gimdos spiralė. Ji į gimdą turėtų būti įvesta kuo anksčiau - per 5 d. po nesaugių lytinių santykių, o jos veiksmingumas siekia net 99 proc. Manoma, kad tai efektyviausia ekstrinės kontracepcijos priemonė.
Kada galima ir kada negalima vartoti tokių kontracepcijos priemonių?
Ekstrinė kontracepcija naudojama norint išvengti nėštumo, kuomet nesaugaus lytinio akto metu nebuvo taikoma barjerinė arba kita reguliari ir ilgalaikė kontracepcija.
Daugeliui moterų ekstrinės kontracepcijos vartojimas yra saugus. Nors moterims, sergančioms širdies ligomis, turinčioms padidėjusį kraujo krešėjimą, įprastinės sudėtinės geriamosios kontracepcijos vartojimas yra negalimas, paprastai jos gali vartoti ekstrinę kontracepciją. Hormoninių kontraceptinių priemonių negalima vartoti, jeigu žmogus yra alergiškas kuriai nors preparato sudedamajai daliai, sergant ūmine porfirija (reta genetinė liga), jeigu diagnozuotas rimtas kepenų susirgimas (pavyzdžiui, kepenų nepakankamumas).
Intrauterininė gimdos spiralė neturi būti naudojama, jei moteris yra alergiška variui arba turi gimdos struktūros anomalijų, kurios trukdytų spiralei išsiskleisti. Taip pat ji nerekomenduojamos jaunoms negimdžiusioms merginoms.
Kaip ekstrinė kontracepcija sąveikauja su kitomis kontraceptinėmis priemonėmis?
Pavartojus ekstrinės hormoninės kontracepcijos priemonę tolimesnės kontracepcijos klausimą reikia aptarti su gydytoju ginekologu. Jeigu moteris nori ilgalaikės hormoninės kontracepcijos (geriamos tabletės, pleistras, žiedas, injekcija, implantas, hormoninė spiralė), tai turi būti pradėta iškart kitą mėnesinių ciklą (iškart prasidėjus mėnesinėms).
Šeimyniškių g. El. C/ La Vallina s/n, Pol. Ind. S. Barilienė akcentuoja, kad kontraceptines priemones rekomenduojama vartoti visoms moterims, kurios turi lytinius santykius, tačiau neplanuoja nėštumo. Šių priemonių pasirinkimas Lietuvoje itin platus: remiantis atliktais klinikiniais tyrimais, pagal veiksmingumą jos skirstomos į itin efektyvias, efektyvias ir mažiau efektyvias.
„Labai efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2-99,9 proc. apsaugą - implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija. Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc. atvejų“, - aiškina akušerė-ginekologė.
Dr. S. Barilienės teigimu, mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų - kremų, žvakučių, makšties tablečių - naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu. Kitu atveju verta rinktis tik labai efektyvias ar efektyvias priemones.
Gydytoja sako, kad skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją - 85 proc., trečiąją - 58 proc., ketvirtą ar penktą - tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau - nežinoma. Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą. Jeigu vis dėlto moteris pastojo, nėštumo ir vaisiaus pažeidimo rizika nepadidėja.
„Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.“, - teigia dr. S. Barilienė.
Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų naudotis dažnai. Rekomenduojama po vienkartinio atvejo kreiptis į gydytoją ir su juo aptarti tolimesnės ilgalaikės kontracepcijos galimybes.
Dr. S. Barilienė akcentuoja, kad prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Vizito metu specifiniai kraujo tyrimai įprastai nėra skiriami.
„Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama“, - teigia dr. S. Barilienė.
Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės. Vis dėlto, jeigu esant tam tikroms būklėms specifinės kontraceptinės priemonės neskiriamos, gydytojas gali rekomenduoti kitas, kurias būtų saugu naudoti.
„Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Kartais kyla klausimų, kiek ilgai galima vartoti hormoninę kontracepciją. Atsakymas - tol, kol nėštumas nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės“, - aiškina dr. S. Barilienė.
Gydytoja sako, kad priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos - mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai. Be to, naudojamos barjerinės priemonės (prezervatyvai) apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.
„Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Pradėjus ją vartoti gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime“, - teigia dr. S. Barilienė.
Akušerė-ginekologė priduria, kad nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato. Tačiau reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų sveikų moterų tikimybė natūraliai pastoti ženkliai mažėja, taip pat didėja atsitiktinių chromosominių pakitimų rizika, dėl kurių ir persileidimų skaičius yra didesnis nei jaunesnio amžiaus moterimis, tačiau buvusi kontracepcija čia niekuo dėta.
Skubiosios kontracepcijos priemonės gali padėti išvengti nepageidaujamo nėštumo po nesaugaus lytinio akto. Šios priemonės veikia užkertant kelią ovuliacijai arba apsunkinant apvaisinimą ir kiaušialąstės implantavimą į gimdos gleivinę. Svarbu paminėti, kad skubios kontracepcijos priemonės nėra skirtos ilgalaikiam ar reguliariam naudojimui - jas derėtų naudoti tik nenumatytais atvejais, o ne kaip kasdienę kontracepcijos priemonę.
Skubiosios kontracepcijos priemonę derėtų suvartoti kuo greičiau po nesaugaus lytinio akto, geriausia per pirmąsias 72 valandas. Kuo anksčiau tokia priemonė suvartojama, tuo didesnė veiksmingumo tikimybė. Kaip bebūtų, tokios priemonės nesuveiks, jei moteris jau pastojusi.
Be to, šie vaistai gali sukelti trumpalaikius šalutinius poveikius, tokius kaip pykinimas, galvos skausmas ar menstruacinio ciklo pokyčiai.
Efektyvios kontracepcijos priemonės
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami efektyvūs kontracepcijos metodai:
| Kontracepcijos priemonė | Patikimumas |
|---|---|
| Implantai | 99.2-99.9% |
| Hormoninė gimdos spiralė | 99.2-99.9% |
| Varinė gimdos spiralė | 99.2-99.9% |
| Sterilizacija | 99.2-99.9% |
| Sudėtinės kontraceptinės tabletės | 91-99.7% |
| Progestino tabletės | 91-99.7% |
| Kontraceptiniai pleistrai | 91-99.7% |
| Makšties žiedas | 91-99.7% |
| Injekuojami hormoniniai vaistai | 91-99.7% |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Atskleiskite Savo Likimą: Ką Pasako Jūsų Gimimo Valanda!
- Šokiruojančios Kudikių Bezda Priežastys ir Efektyvūs Sprendimai Dviračių Eismo Problemai!