Kaip prižiūrėti naujagimio bambą

Viso nėštumo metu virkštelė palaiko svarbų ryšį tarp motinos ir kūdikio. Tokiu būdu kūdikis iš mamos gauna visas reikalingas maistines medžiagas ir deguonį. Tuo pačiu metu ji pašalina atliekas iš vaiko medžiagų apykaitos procesų.

Iškart po gimdymo akušerė prispaudžia virkštelę prie kūdikio pilvuko, specialiu spaustuku ją užspaudžia ir perkerpa. Svarbu užtikrinti, kad liktų nedidelis virkštelės galiukas.

Nukirpus virkštelę, likusiai jos dalis paprastai nukrenta per 3-14 dienų. Kai kur bambutės surišimui yra naudojami ploni siūlai. Bambutės likutis ilainiui nukrenta savaime, po keletos dienų.

Gimus naujagimiui matome dar kurį laiką motinos širdies susitraukimo ritmu pulsuojančią virkštelę. Kada ir ką su ja daryti? Gyvūnai instinktyviai žino - perkąsti. Žmonės taip pat turi šį instinktą, tačiau žmogus ir protauja, o kaip tai atlikti geriausiu ir saugiausiu būdu.

Liaudyje yra posakis apie nesavarankišką žmogų arba labai kontroliuojančią savo suaugusį vaiką motiną, jog „virkštelė jiems dar nenutrūkus“.

Kada perspausti ir perkirpti virkštelę?

Virkštelės tvarkymo klausimu atlikta nemažai įvairiausių tyrimų. Viename tyrime, kuriame buvo tiriama beveik 300 naujagimių, virkštelė buvo perspaudžiama ir perkerpama per 15 sekundžių po gimimo vienai naujagimiui grupei, kitiems per pirmą gyvenimo minutę, o tretiems - trečią gyvenimo minutę.

Paaiškėjo, jog labai greitai užspaudžiant virkštelę, kol ji pulsuoja ir dar atiteka kraujo, įsotinto deguonimi į naujagimio organizmą, naujagimių įsotinimas deguonimi mažesnis ir jie patenka į anemijos rizikos grupę.

(Anemija arba mažakraujystė, kai organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių, kurie aprūpina jį deguonimi. Kraujas „skystesnis“, širdis turi dirbti dažniau, kad aprūpinti galvos smegenis reikiamu deguonies kiekiu).

Kai virkštelę užspaudžiama trečią gyvenimo minutę ir vėliau, tokie naujagimiai patenka į policitemijos rizikos grupę. (Policitemija - tai kai organizme per daug raudonųjų kūnelių, kraujas darosi klampus, jis sunkiai teka smulkiomis kraujagyslėmis ir smegenys vėl patiria deguonies badą, o tai gali rimtai pakenkti tolesnei naujagimio raidai.)

Taigi, pagal dabartinius tyrimus optimalu perspausti ir perkirpti virkštelę pirmą gyvenimo minutę, kai nurimsta jos pulsacija, nustoja tekėti kraujas iš placentos į naujagimio kūnelį.

Dažnai medikai pasiūlo šiame iškilmingame momente dalyvauti tėveliui ir perkirpti virkštelę. Tėveliai labai išsigąsta, nes jiems atrodo, kad jų atžalėlei gali skaudėti. Virkštelė neturi nervinio tinklo ir skausmo nei kerpant, nei džiūstant, nei ją vėliau prižiūrint vaikeliui neskauda.

Reiktų atsiminti, jog tėveliui derėtų būti nusiplovus rankas, nors jam teks paliesti tik žirkles, bet dėl paprasčiausios švaros tai primygtinai rekomenduojama.

Paprastai virkštelės galas būna paliktas gana ilgas, nes iš pradžių ji užspaudžiama dviem instrumentais, vadinamais kocheriais, nuo mamos ir vaiko pusės, o per vidurį tėvelis paprašomas perkirpti virkštelę. Tai pirmasis vaikelio atsiskyrimas nuo motinos.

Tuomet naujagimis sausinamas ir guldomas motinai ant nuogo kūno, ant krūtinės. Po to kai mažylis nusiramins, pailsės pas mamytę, sušils ir pats susiras krūtį ir sočiai užvalgys, galėsime pakviesti tėvelį sutvarkyti virkštelę.

Lietuvoje virkštelės perspaudimui, kad ji nudžiūtų ir nukristų, naudojami specialūs spaustukai, medikų vadinami „Krokodilais“ . Geriausia jį uždėti 1-2 cm nuo bambos žiedo. Kuo ilgesnę paliekame virkštelės kultę, tuo ilgiau ji džiūsta.

Labai arti bambos žiedo taip pat nereikėtų dėti spaustuko, nes kartai būna odos išaugėlių ant virkštelės ir užspaudus toje odelėje kraujotaką, galime turėti nepageidaujamų žaizdelių, nekrozės židinėlių, o tai savo ruožtu kelia infekcijos į naujagimio organizmą patekimo pavojų, nes tai patys artimiausi ir atviriausi vartai infekcijai pirmas kelias paras po gimimo.

Virkštelė būna įvairių storių, tai apsprendžia tokia želatininė medžiaga, kiek jos susikaupia apie tris, virkštelėje esančias kraujagysles: dvi arterijas, kurios tiekia kraują vaikeliui su maisto medžiagomis, deguonimi ir viena vena, iš kurios teka kraujas iš vaisiaus į placentą, t.y. į laboratoriją, kur bus valomas, įsotinamas deguonimi, statybinėmis medžiagomis.

Kuo jos daugiau, tuo virkštelė ilgiau džius. Kitas veiksnys, įtakojantis virkštelės džiuvimą, yra bakterijos, kurios nuo motinos, aplinkos apsėja vaikelio odelę. Tai apsprendžia ar virkštelė džius sausai ar drėgnai.

Pagrindinai veikėjai virkštelės nukritimo procese yra leukocitai. Jie ją infiltruoja ir tarsi „suvalgo“, atidalina. Sausai džiūvanti virkštelė tampa kieta, susitraukusi, susiraukšlėjusi, kartai gali nemaloniai dirginti aplinkinius audinius, nuo jos nesklinda joks kvapas. Tokį virkštelės džiuvimo būdą labai mėgsta medikai.

Kitai daliai naujagimių virkštelė džiūsta drėgnai. Ji išlieka minkšta, aplink „apsigleivėja“ (motinų žodžiais), kartai kaba tik ant kokio siūlelio, dažnai sklinda neįprastas kvapas ir medikai ar tėvai jį laiko nemaloniu.

Dažniausiai kriminalai ir prasideda su tokia virkštele - puolama ją valyti įvairiais tirpalais, tėvai gąsdinami, jog čia jau uždegimas (omfalitas), reiks gultis į ligoninę ir pan.

Visos žaizdos yra kontaminuotos, t.y. apsėtos odoje dominuojančia įvairiausia mikroflora, tačiau daugumoje atvejų jos nėra infekuotos. Pagal naujausius žaizdų gydymo metodus, reikia ją stengtis kuo rečiau perrišti (kalbu apie tikras žaizdas), nenuvalyti susidariusių granuliacijų, nes tai sutrikdo žaizdos natūralų gijimą 4-6 valandas.

Remiantis atliktais tyrimais, natūralus gijimas lyginant su alkoholio naudojimu bambutės priežiūrai pastebėta statistiškai patikimas virkštelės atsidalijimo laikas. Natūraliai gyjant jis buvo 1,7dienos trumpesnis nei naudojant alkoholį. Nė vienam iš tirtų 1811 naujagimių nebuvo infekcijos.

Įvertinant šią įvairovę, galima teigti, jog virkštelė gali džiūti iki nukrenta nuo kelių dienų iki 2-3 savaičių.

Virkštelės priežiūra

Gera higiena yra labai svarbi, kad nepatektų infekcija. Valydami ją nebijokite - kūdikiui ji nesukelia jokio skausmo, nes bambos liekana susideda jau iš negyvų audinių. Naujagimio virkštele rūpinkitės labai švelniai ir atsargiai.

Prieš valynt nusiplaukite rankas su muilu ir šiltu vandeniu. Jums reikės: Dezinfecinio skysčio (spirito ar kito dez. Tiek dezinfecinio skysčio, tiek sertelėlių ir vatos diseklių galima įsigyti daugumoje vaistinių ar prekybos centrų.

Jokių specialių priemonių naudoti nereikia. Paprastai pakanka įsitikinti, kad sauskelnės nesiliestų su bamba. Kruopščiai nusiplaukite rankas. Patikrinkite, ar bamba šlapiuoja ar nešvari. Nešvarumus galima pašalinti virintu vandeniu, spiritu ar druskos tirpalu ir sausa kūdikių servetėle arba vatos tamponėliu.

Atsargiai nušluostykite aplink bambą. Jei bamba turi išdžiūti, pakanka užtepti pudros arba nusausinti švaria, sausa šluoste. Būkite atsargūs, kad sauskelnės nesiliestų prie bambos.

Kokių medžiagų nenaudoti virkštelės priežiūrai?

Lietuvoje ilgą laiką standartinis patarimas virkštelės, o vėliau po nukritimo bambutės priežiūros patarimas buvo: valyti 70o spiritu ir 5proc.kalio permanganato tirpalu. Peržvelgus visą literatūrą naudoti virkštelės priežiūrai kalio permanganatą rasti nepavyko, išskyrus buvusias sovietines respublikas.

Mokslinio pagrindimo tam taip pat nebuvo rasta. Tačiau buvo rasta straipsnių apie mangano toksiškumą. Jis pažeidžia nervų sistemą, randamas hiperaktyvių žmonių plaukuose. O juk kalio permanganatas buvo rekomenduojamas ne tik virkštelės ir bambutės priežiūrai, bet ir pilti į vonelę naujagimio maudymui.

Kokios gi dar medžiagos virkštelės priežiūrai buvo ir yra naudojamos pasaulyje. Tai:

1. Alkoholis
2. Betadinas
3. Vietiniai antibiotikai: Sidabro sulfadiazinas, Neomicinas, Gentamicinas
4. Trigubas dažas

Trumpai apie kiekvieną medžiagą:

1. Alkoholis (70o spiritas)
   • Plačiai naudojamas rutininei virkštelės priežiūrai.
   • Yra pastebėti atvejai kai stebima alkoholio intoksikacija naujagimiams iki 21 d. amžiaus. Tai atsitinka, kai naudojama ypač gausus alkoholio kiekis virkštelės priežiūrai.
   • Yra padaryta studija rodanti, jog virkštelė kolonizuojama praktiškai tuoj pat po alkoholio panaudojimo
   • Įrodyta jog alkoholis ilgina virkštelės atsidalijimo laiką.
   • Nėra įrodyta jog alkoholis mažintų bakterinę kolonizaciją ar infekciją
   • Kai kurios studijos rodo jog nėra žymaus skirtumo tarp valymo spiritu ar visai negydant
2. Betadinas
   • Taip pat dažna antibakterinė medžiaga, naudojama virkštelės priežiūrai.
   • Kai absorbuojamas didelis kiekis, ši medžiaga pakelia serume jodo koncentraciją (betadino sudėtyje yra jodo), pakankamai tiek, jog gali stimuliuoti neonatalinį hipotyroidizmą.
   • Studijos parodė jog neišnešiotam ar mažo gimimo svorio naujagimiui yra didesnė rizika pakankamai jodo absorbcijai. Tai ypač ryšku regionuose, kuriuose egzistuoja jodo deficitas.
   • Egzistuoja pakankamai įrodymų nutraukti betadino rutininį vartojimą.
   • “Trigubas dažas” geriau mažiną bakterinę kolonizaciją ar infekciją, bei turi žymiai mažesnį toksinį efektą.
   • Jeigu betadinas vis dėlto naudojamas, tuomet reikia jį vartoti trumpai, vėliau gerai nuplauti ir niekada neuždengti.
3. Vietiniai antibiotikai: Neomicinas, gentamicinas, sidabro sulfadiazinas
   • Intoksikacija šiais antimikrobiniais preparatais sukelia alerginį kontaktinį dermatitą, alerginį šoką (retai), neurologinį kurtumą (retai).
   • Pastebėtas bakterinis atsparumas po vietinio naudojimo ir vėlesniems sisteminiams (kai reikia žmogų gydyti leidžiant antibiotikus į raumenis ar veną ar geriant tabletes) šių preparatų naudojimams.
   • Yra pasitaikę atvejų, jog vietiškai naudojami šie preparatai gali įjautrinti odą alerginėms reakcijoms vėliau gyvenime.
   • Egzistuoja pakankamai įrodymų nutraukti vietinių antibiotikų naudojimą rutininei virkštelės priežiūrai.
4. „Trigubas dažas“
   • Sudėtis: briliantinė žaluma, metileno mėlis, proflavino hemisulfatas.
   • Retai pasitaiko intoksikacija. Gali sukelti odos nekrozę, jei jis gausiai tepamas aplink bambutę.
   • Ilgas metileno mėlio naudojimas suaugusiems gali sukelti pykinimą, vėmimą, diarėją, gleivinės opėjimą. Protinga būtu manyti jog “trigubas dažas” gali sukelti panašius efektus ir naujagimiams.
   • Egzistuoja nepakankamai įrodymų tęsti “trigubo dažo” rutininį naudojimą.

Kaip jau buvo minėta, virkštelės atsidalijimą daugiausiai lemia leukocitų infiltracija. Antimikrobiniai preparatai mažina leukocitų migraciją ir aktyvumą.

Taigi žaizdos kolonizacija bakterijomis stimuliuoja žaizdos gijimą. Valant antimikrobiniais preparatais pašalinamos ne tik susidariusios granuliacijos, bet ir bakterijos, tuo lėtinant žaizdos gijimą.

Vokietijoje virkštelė paliekama džiūti natūraliai ir dėl to infekuotų naujagimių nepadaugėjo. Taigi, peršasi paprasta išvada, jog į natūralius procesus kištis derėtų kuo mažiau.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, remdamiesi mokslo įrodymais teigia, jog naujagimiui nereikia sterilumo, jam reikia švaros: švarių drabužėlių, švarių rankų. Vandens virinti naujagimio maudymui, kol neužgijusi bambutė, NEREIKIA.

Patys pagalvokime, jei vandenį naudojame maistui, gėrimui, tai kodėl jį reiktų virinti maudymui. Higienos požiūriu vandentiekio vanduo Lietuvoje yra labai švarus. Jei naudojamas vanduo iš šulinio, dėl tam tikro atsargumo, vis dėlto patariame, kol džius virkštelė, naudoti virintą vandenį tiek jos priežiūrai, tiek vaikelio maudymui.

Rekomendacijos

2006 metais gruodžio mėnesį įvyko neonatologų, pediatrų, šeimos gydytojų, akušerių konferencija, skirta sveiko vaiko priežiūrai. Apžvelgus paskutinius mokslinius tyrimus, buvo suformuluotos tokios rekomendacijos:

• Nusiplauti rankas su muilu, prieš ir po bambutės apžiūros
• Virkštelę perpjauti steriliu instrumentu
• Laikyti bambutę sausą ir švarią. Švelniam valymui apie bambutės pagrindą naudoti vandenyje suvilgytą vatą
• Laikyti bambutę neuždengtą drabužiais
• Sauskelnės neturi siekti bambutės
• Saugoti bambutę nuo sagų, segių, monetų
• Sveikatos įstaigose, bet kokia bambutės priežiūrai naudojama medžiaga, turi būti naudojama vienkartinai, apsaugant naujagimius nuo kryžminės kontaminacijos
• Skatinti mamos ir naujagimio odos kontaktą, kad naujagimio oda būtų kolonizuota nepatogenine mamos odos flora
• Skatinti ankstyvą ir dažną maitinimą iš krūties, kad aprūpinti naujagimį antikūniais, padedančiais kovoti su infekcija

Išleidžiant naujagimį namo iš gimdymo stacionaro, tėvai turi mokėti:

• Bambutės priežiūros pagrindų
• Nenaudoti jokių cheminių medžiagų, išskyrus vandenį, bambutės priežiūrai namuose
• Maudyti naujagimį tiek esant virkštelei, tiek jai nukritus. Po maudymo - nusausinti.

Jei nukritus virkštelei susidaro šašas, jį reikia suminkštinti, bet nulupti nereikia dėl jau minėtų natūralių gijimo procesų sutrikdymo. Minkštinti galima drėkinamaisiais kremais pvz.exipial su šlapalu, vaikišku natūraliu aliejumi. Netinka antimikrobiniai preparatai.

Kreiptis į šeimos gydytoją jeigu pastebėjo patinimą ar paraudimą daugiau nei 5mm apie bambos žiedą. Neatidėliotina medicinos pagalba suteikiama jeigu šie simptomai lydimi sisteminių simptomų: karščiavimas, vangumas, mieguistumas, atsisakymas valgyti.

Deja, turbūt dėl inercijos, rutinos, nesidomėjimo naujienomis kad ir pačiais paprasčiausiais kasdieniniais klausimais, kaip virkštelės ar bambutės priežiūra, tėvai susidurs su labai prieštaringomis medikų rekomendacijomis.

Virkštelės priežiūros atmintinė

Siūlome šią lentelę iškirpti ir įteikti savo šeimos gydytojui. Taip , mieli tėveliai, padėtumėte greičiau keisti rutininę,mokslo įrodymais nepagrįstą, pasenusią praktiką.

Virkštelės priežiūra:

1. Užspaudus spaustuku virkštelė paliekama džiūti natūraliai. 1-2 kartus per dieną valoma vandeniu ir nusausinama. Taip pat valoma ir nukritus virkštelei, kol užgyja bambutės žaizda. ARBA
2. kartą per dieną virkštelė valoma 70o spiritu, nukritus jai, taip pat valoma bambutė.
3. Nei virkštelės, nei gyjančios bambutės negalima uždengti sauskelnėmis.

Odos priežiūra, maudymas:

1. Naujagimis maudomas 37oC vandentiekio vandenyje (nevirintame, be kalio permanganato) 2 -3 kartus per savaitę;
2. Šulinio vanduo naudojamas virintas iki užgis bambutė;
3. Sausai odai tepti tinkami natūralūs aliejai be konservantų (saulėgrąžų, jojobos, migdolų, sezamo, kviečių daigų ir kt.);
4. Naujagimis prausiamas su muilu 1-2 kartus per savaitę;

Pasitaiko bambos išvaržėlės. Nedidelės išvaržėlės (kai vaikučiui verkiant ar stenant darosi bambos burbuliukas) dažniausiai išnyksta savaime, nes augant vaikeliui, stiprėja pilvo siena ir mažėja bambutės žiedas. Čia gali padidėti ir mankštelės, mažylio plukdymas, mokymas plaukti. Kilus įtarimui, jog yra išvarža, reiktų pasitarti su šeimos gydytoju ar chirurgu.

Bambutės grožio vienaip ar kitaip nukirpta virkštelė niekaip neįtakoja. Bambutė bus tokia, kokia ji genetiškai užprogramuota (kaip akių spalva).

Ką daryti, kai virkštelės liekana nukrenta?

Kaip ir natūralu, kai ataugėlė nukrenta, kelias dienas galite pamatyti nedaug kraujo sauskelne. Tačiau jei kraujavimas stiprus ar ilgai nesiliauja, būtina pasitarti su gydytoju.

Liekana paprastai nubyra 10-14 dieną po gimimo, bet kartais tai užtrunka iki trijų savaičių. Jeigu neiškrito ir po 21 dienos, neskubėkite nerimauti - svarbiausia, kad vieta išliktų sausa ir būtų kuo dažniau atvira. Jei po 6 savaičių liekana vis dar laikosi, ar atsiranda temperatūra ir židiniai infekcijai, reikalinga gydytojo konsultacija.

Nukritus, aplink bambutę dažnai susidaro gelsvas, tąsus skystis - tai normali reakcija, ne infekcijos požymis. Gali susiformuoti ir šašiukas, tai taip pat įprasta. Tačiau jei ima ryškėti raudonis, pasireiškia karščiavimas ar drumzlinos išskyros, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Kai kuriais atvejais ant bambutės atsiranda rausvas, minkštas gumbelis - tai vadinamas bambos granuloma. Jei ši išauga per savaitę nedingsta, gydytojas ją paprastai gydys sidabro nitratu ar kita priemone, kad greičiau užgytų. Patikėkite, kūdikiui neskaudės - nervų šioje vietoje nėra.

Kaip pastebėti infekcijos požymius?

Labai svarbu stebėti, ar liekanos vieta neinfekuota. Sunerimkite ir kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Ant liekanos gali matytis kraujas
• Atsiranda gelsvų ar baltų išskyrų
• Oda aplink ima rausti ar tinti
• Palietus šią vietą, kūdikis jautriai reaguoja, verkia

Kuo mažesnio svorio ar anksčiau laiko gimęs kūdikis, tuo rizika infekcijai didesnė - tokiu atveju stebėkite dar atidžiau.

Dažniausios komplikacijos, susijusios su virkštele

Nors virkštelės liekana dažniausiai sugyja be problemų, retais atvejais pasitaiko ligų ar būklių:

• Omfalitas - tai infekcija, pažeidžianti virkštelės likučio vietą. Būdingas skausmingumas, kraujavimas ar skysčio antplūdis iš bambos, irzlumas, karščiavimas. Ši liga paprastai reikalauja gydymo antibiotikais.
• Bambos išvarža - tokia būklė, kai aplink bambą per silpnus pilvo raumenis išlenda dalis žarnyno. Dažniausiai ji nereikalauja specialaus gydymo ir savaime užsitraukia mažyliui augant, maždaug iki dvejų metų amžiaus.
• Bambos granuloma - rausvos spalvos guzelis, kuris neatsiskiria kartu su virkštelės likučiu.

žymės: #Naujagimio

Panašus:

• Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
• Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
• Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
• Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
• Vieno metų vaiko valgymo problemos: efektyvūs patarimai tėvams, kaip paskatinti mažylį valgyti
• Kaip Atpažinti ir Palengvinti Naujagimio Nuovargį Po Skiepo – Svarbiausi Patarimai Tėvams