Turbūt nėra tokio vaiko, kuris užaugtų nepajutęs gerklės skausmo. Tai dažnas simptomas, ypač peršalimo ligų sezono metu. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytoja otorinolaringologė (LOR) Inga Tamošaitienė sako, kad per metus vaikui skaudėti gerklę gali ir keliolika kartų, tačiau tėvams visuomet būtina išlikti budriems, nes, rodos, paprastas simptomas gali komplikuotis į pavojingą būklę.
Dažnos gerklės skausmo priežastys
Peršalimo sezono metu gerklės skausmu vaikas gali skųstis kaskart peršalus. Gydytoja sako, normalu, jog mažamečiai vaikai peršalimo ligomis serga kur kas dažniau nei vyresni. „Taip yra todėl, kad vaikų iki 5 metų imuninė sistema dar nėra visavertė. Per metus gerklės skausmu vaikas gali skųstis ir iki 20 kartų, tai normalu. Laikui bėgant, gerklės skausmai turėtų retėti ir mažąjį pacientą varginti vis mažiau“, - tvirtina LOR gydytoja I. Tamošaitienė.
Dažniausios gerklės skausmo priežastys yra virusinės infekcijos, tokios kaip peršalimas ar gripas, tačiau jį taip pat gali sukelti bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, angina. Be to, gerklės skausmas gali atsirasti dėl alergijų, sauso oro, rūkymo ar net balso stygų pertempimo. Kai kuriais atvejais skausmą gali lemti rimtesnės sveikatos problemos, todėl svarbu stebėti simptomus ir esant reikalui kreiptis į gydytoją.
Dažnai bet kokį gerklės skausmą vadiname angina, tačiau tai nėra tikslu. Dažniausia gerklės skausmo priežastis būna faringitas - ryklės uždegimas, sukeltas virusų. Faringito atveju gerklę labiausiai skauda pirmoje dienos pusėje, skausmas sustiprėja ryjant, gali kamuoti sausas kosulys, pakyla nedidelė kūno temperatūra, paprastai iki 37,5oC. O štai angina - tai gomurinių tonzilių uždegimas, kurį gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos, o šios ligos eiga sunkesnė nei faringito. Susirgus angina dažnai atsiranda ir didesnis karščiavimas (38oC), kamuoja galvos ir ryklės skausmas, stiprėjantis antroje dienos pusėje, taip pat jaučiamas bendras silpnumas, vangumas. Anginai būdingas tonzilių paraudimas ir paburkimas, neretai ant jų stebimas pūlingas (geltonas arba baltas) apnašas.
Vienas iš tėvų siaubų - pūlinga angina. Gydytoja sako, kad tai gali būti ir atskira liga arba bet kokio virusinio susirgimo komplikacija, jei vaiko imunitetas su ligos sukėlėjais nesusitvarko laiku. „Angina gali būti tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės, todėl anginos (tonzilito) gydymui ne visuomet prireikia antibiotikų. Tonzilito metu vaikas gali skųstis gerklės ir/ ar pilvo skausmu, vargina dingęs apetitas, gali būti seilėtekis, vaikas atsisako gerti, pasidaro irzlus, nustoja žaisti, gali būti karščiavimas, padidėti kaklo limfmazgiai“, - sako gydytoja I. Tamošaitienė. Pasak jos, diagnozavus bakterinį tonzilitą, reikia vaikui nedelsiant paskirti tinkamą antibakterinį gydymą, kad liga nesikomplikuotų kur kas sveikatai pavojingesnėmis būklėmis.
Negydant bakterijų sukeltos infekcijos, angina gali komplikuotis ryklės pūliniu, kurį neretai tenka operuoti skubos tvarka, įspėja gydytoja. Sergant angina, kartu dažnai pasireiškia ir karščiavimas, dėl kurio prakaituojama, iš organizmo pasišalina daugiau skysčių, todėl gydymo metu būtina užtikrinti, kad suvartojamas skysčių kiekis būtų pakankamai gausiai atkurtas. „Dehidratacija - kita rimta anginos komplikacija, kuri gali būti pavojinga vaiko gyvybei“, - įspėja LOR gydytoja I. Tamošaitienė.
Kada reikalinga tonzilių šalinimo operacija
Gydytoja I. Tamošaitienė sako, jeigu gerklės skausmai būna itin dažni ir užsitęsia, peršalimai komplikuojasi bakterinėmis infekcijos, vaikui tenka kas 2 mėnesius arba dažniau vartoti antibiotikus, būtina pasikonsultuoti su LOR gydytoju. Kai kada vaikams taip dažnai skauda gerklę, tad tėvai ieško įvairių būdų, kaip vaikams padėti.
„Tonzilių pašalinimas, skirtingai nei anksčiau, dabar nėra dažniausiai atliekama vaikų LOR operacija. Dabar stengiamasi išsaugoti gomurines tonziles, kaip vietinį vaiko imunitetą. Pasikartojančių ligų priežastis ne visuomet slypi tonzilėse, - pabrėžia gydytoja. - Svarbu įvertinti, ar tonzilės dar atlieka apsauginę funkciją, ar jos jau tapo infekcijos židiniu, kurį reikia šalinti operaciniu būdu. Tik po detalesnio ištyrimo LOR gydytojas galutinai apsisprendžia dėl tonzilių pašalinimo.“
Ką daryti jei kankina kosulys
Neretai kartu su gerklės skausmu atsiranda ir kosulys. Todėl svarbu suprasti šių simptomų atsiradimo priežastį - ar tai peršalimo, virusinės infekcijos, alergijos, ar rimtesnės sveikatos problemos, tokios kaip bronchitas ar plaučių uždegimas, pasekmė. Norint palengvinti simptomus, svarbu užtikrinti tinkamą oro drėgnumą kambaryje, nes sausas oras gali dar labiau dirginti kvėpavimo takus. Naudinga gerti daug šiltų gėrimų, kurie drėkina gerklę ir mažina kosulio intensyvumą. Jei kosulys sausas ir dirginantis, galima išbandyti nereceptinius vaistus ar maisto papildus atsikosėjimui. Taip pat rekomenduojama daryti inhaliacijas - tai padeda sudrėkinti kvėpavimo takus ir sumažinti gleivių kaupimąsi. Jei kosulys nepraeina ilgiau nei savaitę, sustiprėja arba pasireiškia papildomi simptomai, tokie kaip karščiavimas, krūtinės skausmas ar apsunkintas kvėpavimas, būtina kreiptis į gydytoją.
Štai keletas nereceptinių vaistų bei maisto papildų, kurie gali padėti palengvinti atsikosėjimą ir palaikyti kvėpavimo takų funkciją:
- AFLUBIN PLUS sirupas nuo kosulio
- PERTUSINAS FORTE sirupas
- ACC LONG šnypščiosios tabletės
- LOTOS PHARMA BRONCHONORM skystasis maisto papildas
- AMBIO BRONCHO COMPLEX skystasis maisto papildas
- BRONTEX tabletės
Paprastos, bet svarbios priemonės
Gydytoja I. Tamošaitienė primena, kad peršalimo ligų, o taip pat ir gerklės skausmo, viena iš profilaktinių priemonių yra dažnas patalpų vėdinimas, patalpų oro drėkinimas. „Vaikas neturėtų pervargti, kaip ir suaugusiems, siekiant išlaikyti tvirtą sveikatą, reikia laikytis taisyklingo darbo (vaikui „darbas“ - darželis ar mokykla) ir poilsio režimo, mityboje užtikrinti įvairių maisto medžiagų, tarp kurių - vitaminų C ir D, pakankamai vartoti skysčių ir reguliariai pabūti gryname ore“, - pataria LOR gydytoja.
Vos tik atsiradus pirmiems gerklės skausmo simptomams, gydytoja I. Tamošaitienė rekomenduoja:
- vaikui duoti gerti daugiau skysčių (drungno vandens, šiltų arbatų);
- drėkinti gleivinę purškalais, skirtais vaikams nuo 5-6 metų ir/ arba čiulpiamomis pastilėmis, o mažesniems vaikams - gydomaisiais ledinukais ant pagaliuko, siekiant sumažinti springimo riziką;
- vyresniems vaikams galima pasiūlyti gerklę paskalauti namuose pasigamintu druskos tirpalu.
„Dėl medicininių priemonių vartojimo dažnumo ir preparato tinkamumo vaikams pagal amžių, reikia laikytis griežtų rekomendacijų, kitaip gali grėsti sveikatos pablogėjimas“, - akcentuoja LOR gydytoja.
Jei vaikui gerklę skauda ilgiau nei 5-7 dienas, būklė taikant simptominį gydymą negerėja, vaikas karščiuoja ir jo bendra būklė blogėja, atsisako valgyti ir gerti, kamuoja bloga nuotaika, vargina seilėtekis, dažnai verkia, reikėtų kreiptis į LOR gydytoją.
Gydytoja sako, dažnai kartojantis gerklės skausmui, neretai pasikeičia ir vaiko kvėpavimas per nosį. „Tėvai vis dažniau pastebi, kad vaikas būna išsižiojęs, miego metu atsiranda knarkimas, kuris kartais būna lydimas net kvėpavimo sustojimo epizodais. Pastebėjus bet kuriuos šiuos simptomus, taip pat būtina kreiptis į LOR gydytoją“, - pabrėžia gydytoja I. Tamošaitienė.
Kaip apsisaugoti nuo gerklės skausmo
Kadangi gerklės skausmas dažniausiai kyla dėl infekcijų ir kitų dirgiklių, tinkamos prevencijos priemonės gali padėti sumažinti jo atsiradimo riziką. Štai keletas patarimų, kaip galite apsisaugoti nuo gerklės skausmo:
- Imuniteto stiprinimas. Subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų ir mineralų, geras poilsis bei fizinis aktyvumas stiprina organizmo atsparumą infekcijoms. Vitaminas C, D, cinkas ir kiti mikroelementai palaiko imuninę sistemą ir padeda efektyviau kovoti su peršalimo virusais. Tad papildomai galite vartoti vitaminus imunitetui stiprinti.
- Rankų higiena. Reguliarus rankų plovimas su muilu padeda išvengti bakterijų ir virusų plitimo. O visuomet turėti su savimi rankų dezinfekcinę priemonę taip pat gali būti labai naudinga, ypač lankantis vietose arba po kontakto su dažnai liečiamais paviršiais.
- Atsisakykite rūkymo. Tabako dūmai stipriai dirgina kvėpavimo takus ir mažina organizmo atsparumą infekcijoms. Tad rūkantieji ir tie, kurie dažnai būna aplinkoje kur rūkoma, turi didesnę riziką susirgti.
- Naudokite oro drėkintuvą. Žiemą, kai oras patalpose tampa sausas dėl šildymo, rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus. Drėgnas oras nedirgina kvėpavimo takų gleivinės ir sumažina gerklės skausmo riziką.
- Venkite alergenų. Jei žinote, kad turite alergiją, venkite kontakto su alergenais, o esant reikalui naudokite specialius vaistus nuo alergijos, kad sumažintumėte gleivinės dirginimą ir uždegimą. Be to, ypač svarbu reguliariai valyti namus nuo dulkių ir kitų alergenų, pavyzdžiui, augintinių plaukų.
- Venkite kontakto su sergančiais asmenimis. Peršalimo sezono metu venkite artimo kontakto su sergančiais žmonėmis ir naudokite kaukes, ypač uždarose patalpose. Tokios priemonės padeda apsisaugoti nuo oro lašeliniu būdu plintančių infekcijų.
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Crocs Basutės Vaikams: Išsamus Dydžių Gidas Patogiam Pasirinkimui
- Greiti ir skanūs sausainių receptai vaikams – Lengvai paruošiami ir mėgstami!