Ūminis bronchitas - tai staiga prasidedantis bronchų gleivinės uždegimas. Jis dažniausiai pasireiškia kosuliu ir negausiu skrepliavimu. Sergant bronchitu kvėpavimo takai yra sudirginami, paburksta. Kvėpavimo takus dengiančios gleivinės ląstelės pradeda intensyviau gaminti sekretą. Kosėjimas yra organizmo apsauginis mechanizmas, kurio pagalba organizmas bando atsikratyti kvėpavimo takuose susikaupusio sekreto.
Pagrindinės ūminio bronchito priežastys yra bendrasis peršalimas, gripas, rečiau - aplinkos teršalai (cigarečių ir kt. dūmai, dulkės ir pan.). Dažniausiai ūminį bronchitą sukelia virusinė infekcija (apie 90% atvejų), gerokai rečiau - bakterijos ir kvėpavimo takus dirginančios medžiagos.
Ūminį bronchitą dažnai lydi viršutinių kvėpavimo takų infekcijos būdingi simptomai: bendras silpnumas, prakaitavimas, gerklės perštėjimas ir skausmas, sloga, krūtinės spaudimo pojūtis, dusulys, švokštimas, nedidelis karščiavimas (iki 38-39°С), sąnarių ir raumenų skausmai. Simptomai neretai prasideda praėjus 3-4 dienoms po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir trunka 2-3 savaites.
Pajutus pirmuosius ligos simptomus svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Reikėtų vartoti šiltus skysčius (tinka erškėtuogių, šermukšnių, šaltalankio ir kt.), valgyti visavertį maistą, pasirūpinti, kad su maistu gautumėte imuniteto stiprinimui reikalingų vitaminų (vitamino A, C ir E, cinko, seleno ir kt.). Taip pat galima naudoti garstyčių trauklapius.
Kvėpavimo takų infekcijos vaikams
Kvėpavimo takų infekcijos (KTI) - opi problema vaikų populiacijoje, dėl kurios dažniausiai kreipiamasi į gydytojus pediatrus ar šeimos gydytojus. Kvėpavimo, kitaip viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų, infekcijas gali sukelti įvairūs mikroorganizmai. Kvėpavimo infekcijos, ypač atvėsus orams, sutrikdo savijautą, sukelia lėtinių ligų paūmėjimą, ekonominių nuostolių dėl praleistų darbo dienų, o kai kada yra viena mirtingumo priežasčių.
Antibiotikai yra pagrindinis iki šiol naudojamas būdas KTI gydyti įtariant bakterinės kilmės etiologiją, tačiau toli gražu ne visuomet efektyvus. Papildomai būtina vartoti mukoliziniu, sekretoliziniu ir sekretomotoriniu poveikiu pasižyminčius preparatus.
Viena dažniausių vaikų kvėpavimo takų infekcija šaltuoju metų laiku - ūminis bronchitas. Kvėpavimo takų gleivinė reaguoja į infekciją ir uždegimą keliais būdais, t. y. pasireiškia paviršinių gleivių ląstelių ir pogleivio liaukų hiperplazija bei hipertrofija, lemiančios gleivių hipersekreciją. Dėl uždegimo produktų, įskaitant neutrofilų išskiriamą DNR ir filamentinį aktiną (F-aktiną), žuvusias ląsteles, bakterijas ir ląstelių detritą, susidaro pūlingos gleivės, o jų savybes keičiantys vaistiniai preparatai gali pagerinti mukociliarinį klirensą, suskystinti tirštas gleives ar sumažinti jų susidarymą.
Dažniausi KTI sukėlėjai
Nustatyta, kad dažniausi KTI sukėlėjai vaikams yra rinovirusai, turintys daugiau nei 100 serotipų. Kasmet šie virusai sukelia apie 30-50 proc. KTI, tačiau sezono metu gali siekti net iki 80 proc. Žinomi ir kiti virusai, kurie gali sukelti KTI: koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas, gripo virusas, paragripo virusas, kt. Kita vertus, pasikartojančias KTI sukelia bakterijos: Acinetobacter spp., Chlamydia pneumoniae, Enterobacteriacae, Haemophilus influenzae, Legionella pneumophila, Moraxella catarrhalis, Mycoplasma pneumoniae, Staphylococcus aureus, Streptococcus pneumoniae, Streptococcus pyogenes.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad KTI yra dažna vaikų sergamumo ir mirtingumo priežastis. 2000 metais Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad apatinės KTI sudaro net 19 proc. visų mirties priežasčių tarp jaunesnių nei 5 metų vaikų.
Ūminis bronchitas vaikams
Ūminis bronchitas yra viena dažniausių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų ligų. Pirmomis ligos dienomis juntami ne itin ryškūs viršutinių kvėpavimo takų peršalimo simptomai. Jie panašūs tiek sergant ūminiu bronchitu, tiek kitomis peršalimo ligomis. Persirgus ūminiu bronchitu, kosulys dažnai išlieka dar 10-20 dienų, kartais gali tęstis 4 ar daugiau savaičių.
Pacientas gali atkosėti pūlingų skreplių. Tai rodo, kad atsisluoksniuoja ir yra pašalinami tracheobronchinis epitelis bei uždegiminės ląstelės, tačiau diagnostinė šio požymio, rodančio prasidėjusią infekciją alveolėse, vertė yra menka (apie 10 proc. atvejų).
Atlikus gyvenimo kokybės tyrimą su pacientais, sergančiais viršutinių KTI (kai kuriems jų nustatyta ūminio bronchito diagnozė), įvertinti rodikliai buvo ryškiai sumažėję 7 subskalėse (įskaitant išgyvenamumą ir socialinį funkcionavimą). Vis dėlto manoma, kad šių rodiklių sumažėjimas yra atsitiktinis ir praeinantis. Įrašų, rodančių trumpalaikes ir ilgalaikes išeitis, trūksta, tačiau, vienos studijos duomenimis, praėjus mėnesiui nuo pirmojo vizito pas gydytoją, net iki 20 proc. pacientų pakartotinai kreipiasi dėl išlikusių ar iš naujo atsiradusių ligos simptomų. Ūminis bronchitas neturėjo didesnės įtakos plaučių funkcijų pakitimams ateityje.
Stebint pacientus, persirgusius ūminiu bronchitu, 3 metus, 34 proc. jų pakartotinai susirgo šia liga arba astma.
Ar būtinas antibakterinis gydymas?
Ikimokyklinio amžiaus vaikams ūminį bronchitą dažniausiai (90 proc. atvejų) sukelia virusinės infekcijos (HRV, paragripas, adenovirusas). Bakterinės infekcijos (H. influenzae, S. pneumoniae) yra reta vaikų ūminio bronchito priežastis (apie 10 proc.). Mokyklinio amžiaus vaikams gali pasitaikyti atipinės infekcijos, ypač Mycoplasma pneumoniae. Ambulatorinio gydymo praktikoje - tai bene dažniausia liga, be reikalo gydoma antibiotikais.
Maži vaikai dažniausiai serga obstrukciniu bronchitu, kurio sunkumą lemia ne bakterinė intoksikacija, o kvėpavimo distreso simptomai. Obstrukcinis bronchitas neturėtų būti gydomas antibiotikais. Antibakterinis gydymas gali būti skiriamas tik nustačius bakterinę infekciją skreplių ar bronchų sekreto pasėliuose ar patvirtinus imunologiniais tyrimais (IgM ar IgA atipinėms infekcijoms). Karščiavimas, tachipnėja, intoskiacijos ir kvėpavimo nepakankamumo požymiai padeda diferencijuoti bronchitą nuo plaučių uždegimo ir išvengti bereikalingo antibiotikų skyrimo. Gydymas antibiotikais racionalesnis tuomet, kada žinomas ligos sukėlėjas, nei tada, kai jis nežinomas.
Ūminio bronchito patogenezėje svarbus vaidmuo tenka uždegiminiam bronchų gleivinės pakitimui, kuris skatina bronchų sekreto tirštėjimą ir sutrikdo mukociliarinį klirensą. Mukociliarinis klirensas - tai apsauginė kvėpavimo takų savybė ir gebėjimas pašalinti egzogenines daleles bei mikroorganizmus. Jo efektyvumas priklauso nuo virpamųjų ląstelių blakstienėlių judrumo ir gleivių būklės. Sutrikus mukociliariniam klirensui, pagrindiniu kvėpavimo takų apsivalymo mechanizmu tampa kosulys. Todėl paskirti mukolitikai (sekretolitikai), skystindami gleives, palengvina jų pasišalinimą, užtikrina gleivinės klirensą.
Ambroksolio naudojimas gydant bronchitą
Kosulio pobūdžio įvertinimas gali padėti nustatyti diagnozę. Kosulys gali būti priepuolinis, duslus, produktyvus, sausas neproduktyvus ir pan. Visais atvejais stengiamasi nustatyti kosulio priežastį ir ją pagal galimybes šalinti. Priklausomai nuo priežasties, skiriasi ir gydymo taktika. Vienu atveju galime stengtis radikaliai gydyti kosulį, kitu atveju bandyti šiek tiek sušvelninti. Sergant virusinėmis KTI, dažniausiai ligos pradžioje pasireiškia sausas, neproduktyvus kosulys, kuris po 2-3 dienų tampa drėgnas - produktyvus. Kvėpavimo takuose pradeda gamintis daugiau gleivių, kurios, dirgindamos kvėpavimo takuose esančias laisvas nervų galūnėles, sukelia kosulį. Gydant kosulį, visuomet reikia stengtis jį paversti produktyviu.
Tai galime padaryti skirdami atsikosėjimą lengvinančių medikamentų, t. y. ambroksolio. Jį rekomenduojama skirti sergantiesiems lėtiniu bronchitu bei kitomis ligomis, kai ligonis sunkiai atkosti klampius, tąsius skreplius. Ambroksolis reguliuoja sekreto gamybą bronchų epitelio ląstelėse, skystina klampius skreplius, todėl ir palengvėja atsikosėjimas.
Ambroksolio vaidmuo gydant ūmines infekcijas
Ambroksolis yra benzilamino pakaitalas, priklausantis mukoliziniams preparatams. Klinik Kinėje praktikoje jis vartojamas nuo XX amžiaus 8 dešimtmečio pabaigos. Šis vaistas skiriamas kosint susidarančioms gleivėms skystinti sergant ūminėmis arba lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Ambroksolio veikimo mechanizmas kol kas nėra visiškai aiškus. Tiesa, klinikinių tyrimų duomenimis, vaistas skatina gleivių sekreciją ir jų pašalinimą.
Tyrimų duomenimis, sergantys ūminėmis kvėpavimo takų ligomis ir gydomi mukolitikais greičiau nustoja kosėti, nei taip pat sergantys, tačiau placebu gydyti pacientai.
Ambroksolis pasižymi sekretolitiniu, mukolitiniu, sekretomotoriniu poveikiu, atkuriančiu kvėpavimo takų fiziologinio klirenso mechanizmus, todėl šis vaistas stabdo tiršto sekreto kaupimąsi kvėpavimo takuose ir mažina plaučių bei bronchų alveolių ventiliacijos kliūtis. Taip veikdamas ambroksolis gali atkurti ir pagerinti paciento organizmo apsaugą nuo infekcijos (natūralioji apsauga), skatindamas surfaktanto gamybą. Surfaktantas ir yra svarbus pirminis gynybinis mechaninis plaučių barjeras nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.
In vitro tyrimai rodo, kad ambroksolis aktyvina surfaktanto sistemą, tiesiogiai veikdamas antrojo tipo pneumocitus alveolėse ir Clara ląsteles smulkiuosiuose kvėpavimo takuose. Ikiklinikiniais tyrimais nustatyta, kad ambroksolis didina serozinio bronchų sekreto kiekį, taip skystindamas gleives ir paskatindamas geresnį jų šalinimą iš kvėpavimo takų.
Be to, įrodyta keletas svarbių papildomų ambroksolio savybių, kurios išskiria šiuos vaistus iš kitų atsikosėjimą lengvinančių preparatų. Ambroksolis pasižymi uždegimą slopinančiu ir antioksidaciniu veikimu, o tai padeda greičiau nuslopinti uždegimą ir apsaugoti plaučių audinius nuo pažeidimo. Įrodyta, kad ambroksolis slopina uždegimą ir laisvųjų deguonies radikalų susidarymą, saugo nuo žalingo oksidacinio streso, sukeliamo laisvųjų radikalų, esančių tabako dūmuose, bei uždegiminių ląstelių, tokių kaip neutrofilai ir alveolėse esantys makrofagai, poveikio.
Tyrimais nustatyta, kad gydant ambroksoliu, kaip ir deksametazonu, bronchoalveoliariniame lavaže mažėja uždegiminių citokinų - alfa-NNF, IL-6, TAF beta-1. Be to, slopinamas šių medžiagų išsiskyrimas iš makrofagų, monocitų ir granuliocitų. Plaučių bioptatuose matome, kad gydant ambroksoliu, mažėja hemoragija, eksudacija, edema, neutrofilų infiltracija jau 24-28 gydymo valandomis.
Taip pat įrodytas ambroksolio gebėjimas mažinti virusų plitimą. Siekiant išsiaiškinti ambroksolio poveikį esant rinovirusinei infekcijai, 2013 metais atliktas in vitro tyrimas su žmogaus trachėjos epitelio ląstelėmis. Rinovirusai, kuriais buvo infekuotos ląstelės, išskirti iš peršalimu sergančių pacientų. Užkrėstos virusu ląstelės buvo bandomos skirtingomis ambroksolio dozėmis. Tyrime vertintas rinovirusų kiekis, RNR replikacija, ICAM-1 ekspresija, citokinų (IL-1b, IL-6, IL-8) kiekis. Tose ląstelėse, kurios prieš užkrėtimą rinovirusu gavo gydymą ambroksoliu, nustatytas reikšmingai mažesnis virusų kiekis praėjus ≥ 12 val. po užkrėtimo.
Sudėtingesnis pneumonijų, lėtinių kvėpavimo takų ligų gydymas. Sergant cistine fibroze, lėtine obstrukcine plaučių liga, skiriasi patogeneziniai mechanizmai, lemiantys klampaus perteklinio sekreto susidarymą kvėpavimo takuose. Mukolitikai, tarp jų ir ambroksolis, gali būti tokių ligų sudėtinė medikamentinio gydymo dalis, palengvinanti ligos, ypač paūmėjimų, eigą. Tiesa, reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus dėl šių ligų gydymo mukolitikais tikslių rekomendacijų.
Išgėrus ambroksolio, jis greitai ir visiškai rezorbuojasi. Apie 85 proc. vaisto susijungia su kraujo plazmos baltymais. Vaistas metabolizuojamas pirmojo prasiskverbimo per kepenis metu. Vyks tant biologinei transformacijai kepenyse, susidaro su šlapimu išsiskiriantys metabolitai. Visos eliminacijos trukmė - 7-12 val. Bendras ambroksolio ir jo metabolitų pusinės eliminacijos laikas yra apie 22 val. Apie 90 proc. vaisto išsiskiria su šlapimu (kepenyse susidariusių metabolitų pavidalu), o mažiau kaip 10 proc. - nepakitusio ambroksolio per inkstus.
Atšalus orui ir vaikams periodiškai sergant įvairiomis peršalimo ligomis, taip pat dažnesnė giliau į organizmą prasiskverbianti infekcija - bronchitas. Tai bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio ji paburksta ir padaugėja sekreto. Bronchitu, kaip ir kita kvėpavimo takų liga, vaikas užsikrečia nuo kosinčio ir čiaudinčio žmogaus. Darželyje ar mokykloje, pabendravęs su sergančiu draugu, silpnesnį imunitetą turintis vaikas grįžta namo jau susirgęs. Ši liga panaši į paprastą peršalimą - vaikui atsiranda sloga ir kosulys, pakyla temperatūra. Kosulys iš pradžių būna sausas, o po kelių dienų vaikas pradeda atkosėti gleivingų skreplių.
Ūminiu bronchitu sergantiems vaikams neretai atsiranda bronchų spazmai, kuriuos galime atpažinti iš švilpiamo kvėpavimo ir švokštimo. Taip atsitinka, kai bronchų gleivinė stipriai išburksta, nes sumažėja bronchų spindis ir gausiai išsiskiriantis sekretas užkemša kvėpavimo takus. Orui sunku patekti į plaučius, todėl vaikas švokščia ir dūsta. Jeigu obstrukcinis bronchitas kartojasi keletą kartų per metus, neretai prasideda ir bronchinė astma. Bronchų gleivinės uždegimas gali pažeisti dar ir trachėją, tuomet liga vadinama tracheobronchitu.
Bronchitu susirgusį vaiką būtinai turi apžiūrėti gydytojas. Neverta eksperimentuoti ir gydyti savarankiškai, nes liga gali užsitęsti ir komplikuotis į plaučių uždegimą. Kai vaikas serga sunkiai, kreiptis į gydytoją reikia nedelsiant. Bronchitu vaikas gali sirgti 1-4 savaites. Karščiavimas praeina per keletą dienų, bet kosulys kamuoja ilgiau.
Gydymo būdai
Kosuliui sušvelninti ir kvėpavimui palengvinti vaikui skiriami kvėpavimo takų sekretą skystinantys bei atsikosėjimą lengvinantys vaistai, kartais gydytojas išrašo bronchus plečiančių vaistų. Kad vaikas galėtų lengviau atsikosėti, neturi išdžiūti kvėpavimo takų sekretas. Ligoniukui patariama gerti daug šiltų skysčių, savijautą pagerina karštokas vištienos sultinys, kurio galima duoti kelis kartus per dieną. Jame esantis fermentas lizocimas slopina virusų ir bakterijų aktyvumą.
Inhaliacijos - veiksmingas kvėpavimo takų ligų gydymo būdas. Jeigu šeimoje yra dažnai sergančių vaikų, toks prietaisas turėtų būti visuomet po ranka. Mažiems vaikams saugūs kompresoriniai inhaliatoriai, kuriuos drąsiai galima naudoti net naujagimiui. Šie prietaisai greitai sudrėkina kvėpavimo takų gleivinę, sekretas suskystėja, todėl lengviau pasišalina, išmesdamas iš organizmo virusus bei bakterijas. Paprasčiausias prietaiso užpildas, kurį mama gali naudoti inhaliacijoms, - negazuotas mineralinis vanduo.
Liga užklumpa staiga, o kol atvyks gydytojas arba nuvažiuosite į gydymo įstaigą, inhaliacijos greitai padės mažyliui atsikvėpti bei atsikosėti. Paskui inhaliacijoms galėsite naudoti gydytojo paskirtus vaistus. Kompresorinis inhaliatorius vaistinį preparatą išskaido į mikroskopines daleles, kurios tuojau pat pasiekia uždegimo pažeistą kvėpavimo takų vietą ir vaistas pradeda veikti būtent ten. Jis nepatenka į kraują, kaip išgėrus tabletę, ir nesukelia šalutinių negalavimų. Kompresorinio inhaliatoriaus paskleistas aerozolinis debesėlis kaipmat sudrėkina kvėpavimo takus ir mažyliui palengvėja.
Net ir lengva ligos forma sergančio vaiko gydymą turi skirti gydytojas, jis gali išrašyti atsikosėjimą lengvinančių ir sekretą skystinančių vaistų. Antibiotikų gali prireikti tik bakteriniam bronchitui gydyti, nes virusų šie vaistai neveikia. Sunkesne ligos forma - obstrukciniu bronchitu - ypač dažnai suserga vaikai iki trejų metų, sergantys ūmine virusine liga. Manoma, kad oro tarša ir įvairūs cheminiai dirgikliai skatina obstrukcinį bronchitą tapti lėtiniu. Negydoma ar blogai gydoma liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, bakterine infekcija.
Sergančiam bronchitu vaikui reikia duoti užtektinai skysčių, nes kosint ir karščiuojant jų netenkama daugiau. O skysčiai būtini tam, kad suskystėtų skrepliai ir vaikas lengviau atsikosėtų. Tinkamai gydomas bronchitas paprastai tęsiasi iki 4 savaičių.
Saugi ir veiksminga pagalba bronchitu sergančiam vaikui - inhaliacijos, naudojant joms skirtą prietaisą - inhaliatorių. Šios procedūros susilpnina bronchų dirginimą, sudrėkina gleivinę, gerai suskystina tirštą sekretą, padėdamos greičiau jo atsikratyti. Inhaliacijos laikomos viena geriausių terapinių ir profilaktinių priemonių nuo įvairių kvėpavimo takų ligų. Vieni populiariausių - kompresoriniai inhaliatoriai. Skystą vaistinį tirpalą toks prietaisas suskaido į aerozolio lašelių mikrodaleles.
Naujos kartos kompresoriniai inhaliatoriai turi reguliuojamą purškimo sistemą, kuria galima nustatyti išpurškiamų aerozolio dalelių dydį. Didesnės aerozolio dalelės tinka viršutinių kvėpavimo takų ligoms gydyti, o mažesnės pasiekia giliausius apatinius kvėpavimo takus. Tokius kompresorinius inhaliatorius galima naudoti ir užpuolus paprasčiausiai slogai, ir gydantis laringitą, bronchitą, bronchinę astmą ar plaučių ligą. Per kompresorinį inhaliatorių įkvepiamos aerozolio pavidalo vaisto dalelės tiesiogiai veikia uždegimo pažeistą vietą, todėl greitai palengvina ligoniuko būklę. Inhaliuoti galima visus gydytojo skiriamus vaistus.
Bronchitas - tai apatinių kvėpavimo takų (bronchų) gleivinės uždegimas. Šia liga vaikai serga vėlyvą rudenį, žiemą ir pavasarį, kai įkvepia šalto oro, sušąla ar sušlampa kojas, kai patenka į skersvėjį ar sukaitusius perpučia vėjas. Bronchitu gali komplikuotis ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija, t.y. bronchito išsivystymą skatina peršalimo ligos. Tokiais atvejais infekcija iš nosiaryklės nukeliauja į bronchus, pažeidžia jų gleivinę ir skatina bronchito išsivystymą. Sergamumą bronchitu lemia ir dažnas kontaktas su infekcijomis - darželyje, mokykloje. Taip pat nuovargis, per dideli krūviai mokykloje, stresas, blogas miegas, prasta mityba ir t.t. Žodžiu, visi veiksniai, kurie silpnina imunitetą.
Pagrindinis skirtumas - kad vaikai dažniausiai serga virusinės kilmės bronchitu, suaugusieji - bakterinės. Taigi vaikams bronchitą dažniausiai sukelia virusai, bet kartais ir bakterijos. Dažniausios vaikų bakterinio bronchito priežastys yra atipiniai mikroorganizmai - mikoplazmos. Sergant mikoplazminiu bronchitu kosulys būna itin erzinantis, priepuolinis, trunka ne vieną savaitę. Be to, neretai šeimoje kosti ir kiti vaikai, arba klasėje šie simptomai kamuoja daugelį moksleivių. Bakteriniu bronchitu dažniau serga vyresni vaikai. Įtakos turi ir sezoniškumas: virusinės infekcijos - dažniausios žiemą ir pavasarį, mikoplazminė infekcija - rudenį ir ankstyvą žiemą.
Ūminio bronchito priežastis gali būti ir cheminiai, fiziniai ar alerginiai veiksniai. Bronchitą labai svarbu tinkamai gydyti, nes negydomas ar blogai gydomas jis gali komplikuotis plaučiu uždegimu, bakterine infekcija ir kt.
Ligos požymiai
Nors bronchitas ir gana dažna, tačiau paprastai nėra sunki liga. Pradžioje vaikas gali sloguoti, po to pradėti kosėti, kartais gali skaudėti krūtinę. kosulys pradžioje visuomet būna sausas, vėliau, po 2-3 dienų tampa, šlapias, t.y. produktyvus, kadangi pradeda gamintis gleivės, ir vaikas gali atsikosėti. Karščiavimas virusinio bronchito atveju paprastai būna nedidelis, trunka 2-3 dienas.
Obstrukcinio bronchito metu išsivysto kvėpavimo takų obstrukcija (susiaurėjimas) dėl bronchų spazmo, gleivinės edemos (paburkimo) ir gleivių hipersekrecijos. Šios ligos eiga primena astmos ar lėtinės obstrukcinės plaučių ligos priepuolius. Būklės sunkumą nulemia kvėpavimo sutrikimo dydis. Neretai obstrukcinį bronchitą gali atpažinti ir tėvai, nes šios ligos atveju vaikui kvėpuojant girdimi švilpiantys karkalai, cypimas.
Tyrimai ligos nepatvirtina
Susirgus bronchitu, pirmiausia turėtų būti atliktas kraujo tyrimas, kurio metu įvertinamas CRB (C-reaktyvusis baltymas) kiekis. Tai tam tikras baltymas, kurį gamina kepenys. Jo kiekis kraujyje padidėja esant uždegimui ir infekcijai. Šis tyrimas svarbus siekiant išsiaiškinti, kokios kilmės yra bronchitas: virusinės ar bakterinės. CRB koncentracija ūminio bakterijų sukelto uždegimo metu gali padidėti šimtus kartų. Dėl virusinės infekcijos CRB nedidėja, arba tas padidėjimas būna nedidelis.
Anot medikės, šis tyrimas nepatvirtins bronchito diagnozės, tačiau leis parinkti tinkamą gydymą, o vėliau, esant reikalui, ir vertinti jo veiksmingumą. Juk, kaip žinome, antibiotikai neveikia virusų. Tad virusinio bronchito atveju jų skirti nereikia. Tad kitas tyrimas, kuris taip pat ne patvirtina bronchito diagnozės, tačiau leidžia atmesti kitą sunkesnę ligą - plaučių uždegimą, yra rentgenograma. Bronchito rentgenas neparodo, tačiau aiškiai parodo plaučių uždegimą.
Koks gydymas laukia
Kaip jau minėta, gydymas antibiotikais reikalingas, jeigu bronchitas yra bakterinės kilmės, nes virusų antibiotikai neveikia. Tiesa ir antivirusinių vaistų, anot medikės, vartoti nereikia. Dažniausiai bronchito gydymas yra simptomų malšinimas. Reikia išsigulėti, gerti daug šiltų skysčių, išsikosėti. Tam gali padėti kvėpavimo mankšta. Mažiems vaikams galėtume pasiūlyti pūsti balioną arba per šiaudelį stiklinėje vandenį burbuliuoti. Vyresni vaikai savarankiškai galėtų atlikti įkvėpimo-iškvėpimo pratimus gerai išvedintoje patalpoje.
Vaikams, kuriems anksčiau temperatūra nesukeldavo traukulių, karščiavimas slopinamas, kai kūno temperatūra didesnė nei 38 ºC laipsniai. Mažinti temperatūros žemiau nei 38 ºC laipsniai nerekomenduojama, nes, pakilus kūno temperatūrai, suaktyvėja imuninės reakcijos, gaminasi antikūnai, ir taip organizmas tarsi švarinasi, t.y. sveiksta. Tačiau jeigu dėl temperatūros yra buvę traukulių, jau 37,5 ºC temperatūrą reikia mažinti.
Pagrindinės tėvų klaidos - kad, sunerimę dėl vaiko būklės, jie savarankiškai nusprendžia atžalą gydyti antibiotikais. Kita gana dažna klaida - kad „muša“ net ir nedidelę temperatūrą. Sergančiam bronchitu vaikui reikėtų duoti kuo daugiau gerti, nes skysčių netenkama ir kosint, ir kvėpuojant, ir karščiuojant. Tinka įvairios žolelių arbatėlės, medus. Be to, skysčių vartojimas padeda ir geriau atsikosėti. Kartu gali būti skiriama ir atsikosėjimą lengvinančių vaistų. Taip pat galima pasiūlyti vaikui pakvėpuoti garais. Inhaliacijų poveikį galima sustiprinti įlašinus pušų, eukalipto ar kitų eterinių aliejų (be abejo, jei vaikas nealergiškas).
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Top Populiariausios Knygos apie Žindymą: Nepakeičiami Patarimai ir Pagalba Mamoms
- Žurnalų prenumerata vaikams – atraskite kūrybiškumo ir smalsumo lavinimo paslaptis!