Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

"Pilvelio laikas" (ang. tummy time) - tai kūdikio guldymas ant pilvuko, kuris kaip ankstyva fizinė veikla ženkliai prisideda prie kūdikio raidos ir motorinių įgūdžių formavimosi. Kūdikio guldymas ant pilvuko dažnai jauniems tėvams sukelia daug klausimų: ar tai saugu? Ar kūdikiui patogu? Ką daryti, jei jam nepatinka ir verkia? Kiek ilgai turėtų išgulėti?

Kodėl guldyti kūdikį ant pilvo yra svarbu?

Kūdikio guldymas ant pilvuko turi daug naudų mažyliui: skatina raumenų vystymąsi, bendrą raidą ir stambiąją motoriką, kuri bus svarbi pradedant sėdėti, ropoti, o vėliau ir vaikščioti. Taip pat lavina galvos kontrolę ir viršutinės kūno dalies tvirtumą.

  • Užtikrinamas taisyklingas kaukolės vystymąsis ir profilaktika prieš plagiocefaliją (plokščios galvos sindromas).
  • Stiprinami kaklo, pečių juostos raumenys, kad kūdikis vėliau galėtų pradėti ropoti, sėstis, vaikščioti ir turėtų gerą raumeninį pagrindą.
  • Gerinami kūdikių stambiosios motorikos įgūdžiai, mažinama judesių asimetrija (kuri padeda judėti: pradėti ir užbaigti judesį).

Buvimas ant pilvo stiprina kūdikio kaklą, taip gerėja mažylio galvos kontrolė. Tai leidžia kūdikiui sukioti galvą, žvalgytis aplink, pažiūrėti aukštyn, žemyn, todėl vystosi kūdikio akių koordinacija ir gebėjimas akimis sekti daiktus.

Kuo daugiau laiko kūdikiai praleidžia ant pilvuko, tuo anksčiau jie gali išmokti remtis rankomis, atsistumti nuo pagrindo, pradėti apsiversti, šliaužti, ropoti ar sėdėti be atramos. Stiprėja nugaros raumenys, jau keliant galvą pradeda formuotis stuburo linkiai, nugaros tiesimosi reakcijos, kurios yra pagrindas tolesnių judesių vystymuisi, refleksų integravimuisi.

Svarbu: Remiantis tyrimų duomenimis, kūdikiams, mažai būnantiems padėtyje ant pilvo, dažnai vėluoja judesių raida.

Jei jūsų mažylis praleidžia daug laiko toje pačioje padėtyje gulėdamas ant nugaros, jo galva gali įprasti būti palenkta vienos peties link (pozicinė kreivakaklystė) arba galva gali tapti šiek tiek ploštesnė vienoje pusėje (padėties plagiocefalija).

Kada pradėti guldyti kūdikį ant pilvo?

Kuo anksčiau pradėsite kūdikį guldyti ant pilvuko, tuo jam priimtinesnė ir natūralesnė bus tokia padėtis. Todėl patartina kūdikį nuo pat pradžių pratinti būti ant pilvuko. Pavyzdžiui, jei naujagimis pabudęs trumpai (2-3 min.) praleidžia ant pilvuko, tai tampa natūralia jo kasdienybės dalimi.

Rekomenduojama pradėti guldyti naujagimį nuo pirmųjų dienų, pradedant po kelias minutes. Stenkitės kuo dažniau tai įtraukti į rutiną. Trumpai, bet dažnai.

Kaip taisyklingai guldyti kūdikį ant pilvo?

Kūdikio guldymas ant pilvuko turėtų būti praktikuojamas tik tuomet, kai kūdikis NEMIEGA. Saugaus miego programa rekomenduojam kūdikius migdyti ant nugaros, siekiant išvengti staigios kūdikių mirties. Kūdikį guldyti ant pilvuko galite ant grindų, ant savo krūtinės ar kito kūdikiui patogaus paviršiaus. Niekada nepalikite kūdikio be priežiūros.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad laiką ant pilvuko kūdikis praleistų taisyklingai ir ant tam tinkamo paviršiaus. Kineziterapeutė L. Pilybienė išskiria, kad geriausia mažylį guldyti ant kieto ir lygaus pagrindo. Nelygus paviršius gali formuoti asimetriją kūdikio raumenyne, paskatinti vieną pusę įsitempti.

Guldydami mažylį ant pilvelio kiekvieną kartą nepamirškite sutvarkyti jo rankų padėties. Reikia, kad mažylio dilbiai remtųsi į pagrindą, rankos būtų sustumtos po krūtine (alkūnės po pečiais).

Ką daryti, jei kūdikiui nepatinka gulėti ant pilvo?

Kūdikio guldymas ant pilvuko gali būti tikras iššūkis. Labai dažnai kūdikiai nemėgsta būti ant pilvuko, paguldyti zirzia, verkia, todėl tėvai kartais vengia šios padėties.

Jei kūdikiui nepatinka būti ant grindų, atsigulkite ant grindų, lovos (tiesiai ar pasiremdami į pagalvę) arba atsisėskite pusiau sėdomis į krėslą ir pasiguldykite kūdikį ant savo pilvo ar krūtinės. Naujagimiai mėgsta gulėti ant tėvų ir žvelgti į jų veidus. Tokiu būdu mažylis įpras gulėti ant savo pilvo, būdamas šalia jūsų.

Kūdikis nešiojamas pilvuku žemyn ant suaugusiojo dilbio, kuris atsiduria po mažylio pilvuku ir tarp kojyčių. Kita ranka kūdikis prilaikomas. Artimas kūdikio priglaudimas prie suaugusiojo kūno padės kūdikiui pamėgti šią padėtį.

Nuraminimas gulint ant kelių. Paguldykite kūdikį ant savo kelių, kad atsirūgtų ar nusiramintų.

Prieš paguldydami kūdikį ant pilvuko įsitikinkite, kad jis yra sotus, budrus ir patenkintas, nes irzli kūdikio nuotaika nepadės prisijaukinti šios keistos, naujos padėties.

Kūdikiui gulint ant pilvuko nusilenkite, pritūpkite ar atsigulkite, kad būtumėte viename akių lygyje su juo („šypsena akių lygyje“), taip jis žinos, kad esate šalia ir tai padės nusiraminti. Tuo pačiu metu kalbinkite, leiskite linksmus garsus ar dainuokite, tai paskatins kūdikį pasukti galvą jūsų balso link ir pamatyti jus.

Kaip paversti "pilvelio laiką" smagia veikla?

  • Padėkite atverstą knygą ar mėgstamą žaislą prieš savo kūdikį, šalia ar virš jo.
  • Pasinaudokite lavinimo kilimėliais ar žaislais, skirtais laikui būnant ant pilvuko, kai kurios priemonės turi žibintus, veidrodžius, judančius paveikslėlius, muzikos ar cypiančius žaislus.
  • Maždaug trijų mėnesių amžiaus kūdikis gali pradėti pasiremti savo rankomis (pasikelti ant dilbių). Norint jį paskatinti šiam veiksmui, reikėtų pakabinti mėgstamą žaisliuką virš jo, tai motyvuotų mažylį pažiūrėti aukštyn ir naudoti rankas, kad pakeltų save žaislo link.
  • Šešių mėnesių kūdikio rankų, pečių ir nugaros raumenų jėga jau daug didesnė. Dabar galima pradėti laikyti daiktą nedideliu atstumu jo akių lygyje. Tai paskatins kūdikį visiškai ištiesti ranką ir bandyti pasiekti žaislą.
  • Įtraukite brolius ar seseris. Jei turite vyresnį vaiką, paskatinkite jį atsigulti ant grindų ir pažaisti su mažuoju broliu ar sese (suaugusiajam prižiūrint).

Prieš akis padėkite kontrastinių knygelių ar žaisliukų ir skatinkite kūdikį kelti galvytę tiesiai, remtis dilbiais ir į juos žiūrėti. Atsigulkite ar atsisėskite priešais ir kalbinkite, deklamuokite eilėraštį ar dainuokite dainelę. Pasitelkite barškučius dėmesiui atkreipti.

2-3 mėnesiais priešais kūdikį padėkite veidrodį - mažylis su dideliu susidomėjimu tyrinės naują draugą, gali netgi pradėti jį kalbinti. Taip pat, kūdikis po truputį mėgins siekti žaislų, tad svarbu pradžioje padėti jam patirti sėkmę. Todėl parinkite lengvai sugriebiamus žaislus ir juos padėkite tokiu atstumu, kad būtų lengvai pasiekiami.

Vienu metu ant grindų padėkite tik 2-4 žaislus. Dalį žaislų dėkite priekyje, dalį - šonuose. Taip kūdikis mokysis judėti aplink savo ašį. Jei kūdikis dar nė kiek nejuda pats, stebėkite, kad bent vienas žaislas visada būtų pasiekiamas ranka.

Kiek laiko kūdikis turėtų praleisti gulėdamas ant pilvo?

Iš pradžių kūdikio guldymas ant pilvuko neturi trukti ilgai, kūdikiai šią padėtį gali toleruoti tik keletą minučių. Tai visiškai normalu. Todėl pratindami taikykite labai trumpas sesijas. Paguldykite mažylį ant pilvuko 3 - 5 minutėm, po to grįžkite į padėtį ant nugaros. Darykite 2 - 3 kartus per dieną. Kūdikiui augant ir stiprėjant pamažu ilginkite ir dažninkite buvimo ant pilvuko laiką.

Rekomenduojamas laikas gulėti ant pilvo pagal amžių:

  • 1-2 mėnesiais: bent po 15 min per dieną, per kelis 3-5 minučių intervalus.
  • Trečią mėnesį: bent 30 minučių.
  • Ketvirtą mėnesį: nuo keturiasdešimt iki valandos, dalinant į kelis trumpesnius intervalus.

Kūdikio raida gulint ant pilvo: etapai

Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti.

Pirmosios savaitės:

  • Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas.
  • Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti.
  • Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia.
  • Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių.

3 mėnesiai:

  • Pakelti galvą mažiausiai 45 laipsnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo.
  • Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių.
  • Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų.

4-6 mėnesiai:

  • Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos.
  • “Plaukimas”. Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas.
  • Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos.
  • Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą.
  • Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors daržnai dar ir apatinė pilvo dalis.
  • Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija).
  • Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją.
  • Pasirengęs atsiremti rankomis. Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn.
  • Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį.

7-9 mėnesiai:

  • Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną.
  • Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis.
  • Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį.
  • Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių).
  • Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t.

žymės: #Kudiki

Panašus: