Varliagyviai (Amphibia) yra šaltakraujai, primityvūs stuburiniai gyvūnai, kurių kūno sandara, dauginimosi būdas ir vystymasis labai artimi žuvims. Iš viso priskaičiuojama apie 8700 rūšių varliagyvių. Kasmet atrandama apie 200-300 naujų rūšių, tačiau trečdaliui jų gresia išnykimas. Dauguma varliagyvių gyvena sausumoje, veisiasi vandenyje, kai kurie gyvena tik vandenyje arba tik sausumoje.
Varlių dauginimasis
Varliagyviai lytiškai subręsta 3-4 gyvenimo metais. Dauginimosi organai patelių - kiaušidės, patinų - sėklidės. Subrendę kiaušiniai patenka į kūno ertmę, iš ten - į kiaušintakius, kurie atsiveria į kloaką. Beveik visų beuodegių ir daugumos uodegotųjų varliagyvių apvaisinimas išorinis, daugumos bekojų varliagyvių - vidinis. Nedaugelis varliagyvių rūšių yra gyvavedės, kitos išleidžia ikrus (dažniausiai į vandenį). Vandenyje išsirita lervos.
Apvaisinimas ir ikrai
Beuodegių amfibijų kiaušiniai išneršiami ir apvaisinami vandenyje (išorinis apvaisinimas). Tupintis ant patelės patinas stipriai ją apkabina priekinėmis galūnėmis, išspaudžia porcijomis ikrus ir tuoj pat juos apvaisina. Kai kurių rūšių varliagyvių apvaisintus kiaušinius patinai ar patelės nešioja burnoje arba ant nugaros.
Pavyzdžiui, Pietų Amerikos lapsukės medvarlės poruojasi virš vandens nukarusiuose medžių šakose. Patelės kojomis sulenkia lapų kraštus ir tarp jų padeda apie 100 kiaušinėlių. Čia pat esantis patinas juos apvaisina. Aukštai medžiuose kabantys ikreliai labiau apsaugoti nuo plėšrių žuvų.
Lerva (Buožgalvis)
Beuodegių varliagyvių lervos vadinamos buožgalviais. Iš varlės ikrelio (kiaušinėlio) išsirita lerva su neišsivysčiusiais judėjimo bei kvėpavimo organais ir nepraplyšusia burnos anga. Ji prikimba prie drebutinės kurkulų liekanos dviem galvos apačioje esančiais siurbtukais. Po kelių dienų varlės lerva susiformuoja (buožgalvis). Tai vandens gyventojai.
Buožgalvis turi organus, kurie svarbūs pristaikant prie aplinkos sąlygų. Tai siurbtukas - apatinėje priekinio kūno galo pusėje specialus organas, kuriuo pristvirtina prie povandeninių substratų. Šiuo metu buožgalviai gausiai maitinasi.
Metamorfozė
Buožgalvio metamorfozė trunka 40-100 dienų. Skirtinai nuo vabzdžių varliagyviai neturi lėliukės stadijos. Metamorfozės metu persitvarko visos organų sistemos:
- išauga galūnės (pirma galinės paskui priekinės),
- chordą pakeičia slanksteliai,
- oda pasidaro ne be tokia pralaidi,
- akys modifikuojasi geriau matyti atmosferoje,
- sutrumpėja žarnynas,
- pakinta maisto ir virškinimo pobūdis nes kinta maistas kuriuo minta,
- žandų ir visos kaukolės sandara.
Susidariusi odos raukšlė uždengia žiaunas ir kvėpavimą žiaunomis pakeičia kvėpavimas plaučiais todėl atsiranda antrasis kraujotakos ratas ir pakinta kraujotakos organų sistema. Paskutinė sutrumpėja ir galiausiai visiškai išnyksta uodega. Su trumpa uodegėle varliukas jau maitinasi kaip suaugusi varlė.
Suaugusi varlė
Taip atsiranda naujas gyvūnėlis - varlytė. Jos masiškai išlipa į krantą per vieną dieną. Varlės turi lipnų liežuvį, ir grobis prilimpa. Tuoktuvių periodu nesimaitina. Vandenyje gyvena tik neršto metu. Spalvomis varliagyviai labai gerai maskuojasi.
Neotenija
Evoliucijos eigoje kai kurių varliagyvių tarpe susidarė galimybė subręsti ir daugintis ankstyvose ontogenezės stadijose, kuri vadinama neotenija. Pavyzdžiui paprastojo askolotlio lervos lytiškai subręsta be metamorfozės. Jie puikiai dauginasi laisvėje ir nelaisvėje dar būdami lervinėje stadijoje. Jie visa gyvenimą gali gyventi vandenyje, visada turėti išorines žiaunas, neišnykti uodegos pelekas bei kiti lervos požymiai.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Sužinokite, kas yra Apgar skalė ir kodėl ji svarbi naujagimių sveikatai
- Neįtikėtina! Sužinokite, Kaip Tinkamai Naudoti Srovinius Nėštumo Testus ir Teisingai Interpretuoti Rezultatus