Kai kurios valstybės yra tituluojamos turistų rojais. Vienos taip vadinamos dėl nuostabių paplūdimių, kitos dėl daugybės lankytinų vietų, o trečios tokio titulo nusipelno dėl to, jog yra labai pigios šalys.
Pigios ta prasme, kad produktai, paslaugos ir įvairios prekės kainuoja labai nedaug. Nors sudarinėjant tokį sąrašą būtų galima jį užpildyti vien tik skurdžiomis Afrikos ar Azijos valstybėmis, tą daryti nėra aktualu, nes jose turizmas yra per menkas. Todėl šiame sąraše pristatysime pigiausias valstybes keliaujantiems, į kurias turizmas yra gana aktyvus.
Populiariausios Azijos Valstybės Kelionėms
Tailandas
Tailandas yra labai didelė ir daug gyventojų turinti valstybė, todėl kainos, čia - įvairios, tačiau išskyrus du didžiausius Tailando miestus, bene viskas kainuoja mažiau. Nors apgyvendinimas Bankoko centre ir atsieis daugiau nei Vilniuje, restoranų maistas, produktai parduotuvėse ir paslaugos kainuoja apie 40-80 procentų mažiau.
Deja, kelionė į Tailandą gali atsieiti per kelis šimtus eurų (1-am asmeniui į vieną pusę), todėl jai reiktų ruoštis iš anksto.
Vietnamas
Vietnamas - beveik Tailando kaimynas. Tai yra viena daugiausiai gyventojų turinti valstybė visame pasaulyje bei viena iš sparčiausiai augančių.
Nors, kaip ir kelionė į Tailandą, bilietai į Vietnamo oro uostus atsieis tikrai nemažai, nuvykus džiūgauti tikrai bus dėl ko, nes kainos čia yra neregėtai mažos.
Išsinuomoti mopedą arba dviratį beveik nieko nekainuoja, kadangi čia jų yra net keliolika milijonų, o pavalgyti restorane Lietuvoje būtų maždaug 1,5 karto brangiau nei Vietname. Kiti rodikliai, tokie kaip bendras kainų indeksas ar ryžių kainos - ženkliai didesnės mūsų krašte, tačiau Vietname yra ir nemažai produktų bei paslaugų, kurių kaina lygi arba net didesnė ES narės Lietuvos rinkos rodikliams, nors pragyvenimo lygis čia daug prastesnis.
Vietname labai brangi jautiena, gana brangus pienas, obuoliai ir kiti mūsų platumose dažni produktai, tačiau tuose kraštuose jie yra rečiau sutinkami.
Indija
Besivystančių valstybių sąrašuose nuolat pirmauja Indija, tačiau taupiems turistams ši valstybė bus lankytinų vietų viršūnėje dėl daugybės šventų vietų, Tadž Mahalo bei daugelio kitų architektūrinių ir gamtinių paminklų, kurie žavi milijonus turistų kiekvienais metais.
Pirkdami produktus Indijoje greitai pastebėsite, kad kainos čia nepalyginamai žemesnės už kainas Lietuvoje, tačiau pirkti produktus iš turgelių ar vietinių pardavėjų reiktų labai atidžiai. Nors parduotuvėse restoranai Vilniuje yra beveik 170 procentų brangesni nei jų atitikmenys Indijoje, tačiau čia sutiksite ir didelį pasiskirstymą. Mumbajaus, Naujojo Delio ar net Kalkutos centre yra ir be proto brangių restoranų ir parduotuvių, tačiau visumoje kainos Lietuvoje yra daug aukštesnės, todėl keliauti čia - verta.
Kitos Azijos šalys, kurias verta aplankyti:
- Malaizija
- Šri Lanka
- Indonezija (ypač Balio sala)
Miestai-Milžinai Azijoje
Daugelyje miestų žavi senovė, bet šiuose labiausiai žavi jų dabartis ir ateitis! Tai - šiuolaikinio pasaulio miestai-milžinai. Nepailstančios žmonių upės, neužmieganti gyvybė, ryškūs neonai, skirtingos kultūros, supermoderni architektūra. Vieni jų - didžiausi pasaulio miestai. Kiti - naujai pastatyti visokiausių milijardierių, šeichų ir vizionierių, kurie nestokoja pinigų ir minčių, kaip sukurti tikrą pasaulio stebuklą.
Tokijas
Tokijas - didžiausas pasaulio miestas (37 mln. gyv. - kaip 13 Lietuvų!). Ir jo dydžiui aprašyti žodžių nepakanka. Tai - fantastiškas metropolis, kur automobilių keliai gali būti trijų aukštų, kur tarp namų it kokie amerikietiški kalneliai nardo greitieji traukiniai, kur degalinėse žarnos, taupant vietą, kabo nuo lubų. Kur kavinės ir restoranai įsikūrę ir penktuose ar dešimtuose pastatų aukštuose. Kur automobiliai parkinguose kraunami į stirtas specialiais liftais, kad užimtų mažiau vietos.
Tipiškas Tokijo vaizdas: žibančios reklamos viršuje ir minios apačioje. Tokijas atstaytas aukštais siaurais namais be jokio vyriausiojo architekto priežiūros. Tokijui - 600 metų, tačiau jame nerasi nieko seno. 1923 m. miestą sugriovė žemės drebėjimas, 1945 m. - amerikiečių bombardavimai. Tada Japonija pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą. Taip galutinai pasibaigė ta sudievinto imperatoriaus, beatodairiško karingumo, samurajų kardų ir garbės savižudybių epocha.
Beveik visi tokijiečiai - japonai: tai ne multikultūrinis chaosas, o garsiai plakanti, turtinga ir saugi vienos didžios kultūros širdis. Tokijas turi daugybę centrų, ir kiekviename jų atmosfera kitokia, renkasi kitokie žmonės. Tokijas - Miestų Miestas, į kurį panašių nėra ir dar ilgai nebus.
Šanchajus
Šanchajus - didžiausias ir moderniausias Kinijos miestas. Šanchajuje - greičiausi pasaulio traukiniai ir ilgiausias metro tinklas, vieni aukščiausių dangoraižių. O kitapus upės - didingi tarpukario rūmai, senos šventyklos ir bažnyčios.
Traukinys (maglevas) iš Šanchajaus oro uosto į miesto centrą ne rieda bėgiais, bet skrieja virš jų - 431 km/h greičiu. Niekur kitur pasaulyje nerasi ir trijų tokių aukštų pastatų, stovinčių greta vienas kito, kaip Šanchajaus verslo rajone. Aukščiausias, Šanchajaus bokštas - antras pagal aukštį pasaulyje.
Šanchajaus dangoraižių trijulės viršūnės. O gal smagiausia verslo rajoną stebėti iš kito upės kranto. Beje, dabartinis verslo rajonas iki pat ~1990 m. buvo tik tuščia dykra - o Šanchajaus centras buvo Bundas.
Šiandien senieji Bundo bankų ir viešbučių rūmai atrodo menkučiai - bet juk tai 7, 15 aukštų puošnūs pastatai. Didingų europietiškų stilių - nes juos pastatė Vakarų Imperijos, kurios prieš Antrąjį pasaulinį karą faktiškai valdė Šanchajų tarsi bendrą koloniją.
Anų laikų herojų - mafijozų ir šnipų, rusų ir žydų pabėgėlių-verslininkų, britų ir prancūzų aristokratų - Šanchajuje neliko jau prieš gerus 70 metų. Bet didingi to meto pastatai puikiai išliko - tarsi siurrealistiškas dabar jau labai kiniško miesto fonas.
Honkongas
Nors 1997 m. Honkongą Jungtinė Karalystė atidavė Kinijai, ši įsipareigojo išlaikyti jame kapitalistinę sistemą. Ir “kapitalistinė” čia per švelnus žodis: tai laisviausia pasaulio rinka, kur tik neseniai atsirado minimali alga ir tėvystės atostogos (trijų dienų), o mokesčių ir valstybinių paslaugų beveik nėra.
Joks “vyriausiasis architektas” nekontroliuoja Honkongo plėtros, čia stato beveik kas ką nori. Be to, kad ir kaip skambėtų neįtikėtinai, vos 24% Honkongo žemės užstatyta - likusi į privačias rankas neatiduota ir ten gyvenimas teka sena vaga, su salomis be automobilių, budistų vienuolynais, šimtamečiais Kinijos giminių kaimais.
Iš vandenų nyrančios žaliosios kalvos - tokia pati Honkongo esmė, kaip ir dangoraižių neonai.
Azija: Kultūrų ir Kontrastų Žemynas
Azija tik žemėlapyje - vienas žemynas. Nes iš tikro joje įvairovė didesnė, negu visame likusiame pasaulyje kartu paėmus! Todėl ir kelionės į Aziją - labai įvairios, nelyginant kokią šalį pasirinksite.
Azija faktiškai susideda iš šešių kultūrinių žemynų, kiekvienas kurių turi savo kultūrą, istoriją ir atmosferą. Artimuosiuose Rytuose gimė žmonių civilizacija - ir iš ten pasklido po pasaulį. Laikai, kai Artimuosiuose Rytuose buvo stūksojo didžiausi pasaulio miestai ir gyveno išmintingiausi mokslininkai - jau praeitis, bet dalis regiono savo užmojais vėl stebina pasaulį.
Tai - Persijos įlanka, kur iš naftos pinigų vietiniai valdovai stato aukščiausius pasaulio dangoraižius, didžiausius oro uostus ir prekybos centrus, pila didžiausias dirbtines salas. Jeigu galvojate, kad įspūdingi gali būti tik seni miestai, Artimuosiuose Rytuose galite pakeisti nuomonę!
Daugelis regiono šalių naftos neturi ir yra skurdesnės, bet pigesnės. Artimieji Rytai vilioja ir savo kurortais. Tiesa - žiemos, ypač regiono šiaurėje, per vėsios, kad maudytis jūroje, tad pagrindiniai turizmo sezonai - pavasaris ir ruduo.
Artimuosiuose Rytuose gimė ir trys didžiosios pasaulio religijos: krikščionybė, islamas, judaizmas. Todėl ten pilna šventų vietų, į kurias piligrimai plūsta milijonais. Netgi netikintįjį tos vietos pribloškia: šitokios minios, šitokios senos tradicijos!
Pastaraisiais šimtmečiais Artimuosiuose Rytuose įsivyravo viena religija - islamas. Emyratuose tautiniai rūbai - ne tik pasirodymams.
Tačiau Artimuosiuose Rytuose yra ir judėjiškų, krikščionišku, zoroastriškų bei kitus tikėjimus išpažįstančių vietų, kur atmosfera - visiškai kitokia ir net įstatymai taikomi išskirtiniai. Ir nors dažnas, nebuvęs Artimuosiuose Rytuose, įsivaizduoja, kad musulmonai - tai vien arabai, net ir musulmoniškos žemės - labai įvairios.
Irano, Turkijos gyventojai su arabais neturi nieko bendro - išskyrus religiją. Balti vyriški ir juodi, veidus dengiantys moteriški rūbai - tai grynai arabų tautinė tradicija. Islamas nereikalauja, kad moterys dengtųsi veidą - tik plaukus, todėl nearabai musulmonai to nepraktikuoja.
Pastaraisiais metais Artimieji Rytai įgijo prastą įvaizdį: žmonės net bijo ten keliauti. Juk šitiek karų, terorizmo rodo per žinias! Tačiau iš tikro bijoti nereikia. Karai ir terorizmas vyksta ne visame regione, o labai konkrečiose vietose (pvz. Sirijoje), į kurias tikrai geriau nekeliauti.
Visur kitur net jeigu ir įvyksta koks išpuolis - tikimybė ten patekti labai maža. Viską atperka tai, kad apskritai nusikalstamumas Artimuosiuose Rytuose - daug mažesnis, nei Lietuvoje.
Priešingai įvaizdžiui, Artimuosiuose Rytuose mažai ir įkyrių prekijų - išskyrus pačius populiariausius kurortus. Prekijai įkyriausi ne Azijoje, o Afrikoje.
Bet labiausiai apsilankius Pietų Azijoje įstringa „sugrįžimas laiku atgal“. Gal 100, gal 200 metų. Miestų gatvėse šiukšles rausia karvės ir kiaulės, latakais teka kanalizacija. Prekystaliais laigo žiurkės. Skurdas, lūšnynai, sunkiai triūsiantys vaikai, turguje besišlapinantys vyrai, primityvūs apgavikai, dinginėjanti elektra, „stumdomi“ narkotikai ir prostitutės, tūkstančiai at gatvės grindinio nakvojančių šeimų: ko tik ten nemačiau ir negirdėjau!
Ir vis dėlto yra kam Pietų Azijos grožis nustelbia visus jos trūkumus. O gal net tai, kas kitiems atrodo trūkumai, jiems - privalumai. Ar bent jau taip tiki tie, atradę savo „pašaukimą“ Pietų Azijoje, kurių Europoje - irgi milijonai. Ar Pietų Aziją įsimylėtumėte, ar prakeiktumėte - abejingų kelionė į ją tikrai nepaliks.
Regione gyvena kone 2 milijardai žmonių - ketvirtadalis viso pasaulio. Todėl tarp viso purvino skurdo visada gali rasti ir spindesį, tarp kaimo beraščių - ir pasaulinio garso mokslininkus, tarp religingų žvejų kaimų - hedonistinius kurortus vakariečiams. Net jei „kitokių“ tarp vietinių tėra tik 1% ar 2% - tai vis tiek dešimtys milijonų žmonių!
Pietryčių Aziją turistai iš Europos pamilę labiausiai. Ypač - jos paplūdimius, kurortus. Tačiau Pietryčių Azijoje - ir didžiulės džiunglės, ir milžiniški didmiesčiai, ir galimybė prieiti arčiau gyvūnų nei bet kur kitur, net paglostyti tigrą. Ir vietinės kultūros ten tvirtai laikosi prieš globalizaciją.
Pietryčių Azijoje visada karšta. Būna lietingi mėnesiai, tačiau net ir tas „lietaus sezonas“ ne visur baisus (pvz. Pietryčių Azija gali pasirodyti labai „laisva“ žemė: juk ten aistringi paplūdimių vakarėliai, kurortai. Tačiau iš tikro ji ir labai religinga. Dalis jos - budistinė, dalis - musulmoniška, dalis - krikščioniška, nepamiršti ir kadaise vyravę hinduistų dievai - bet visus jos gyventojus vienija aistringas tikėjimas, didžiulės aukos vis didesnėms ir puošnesnėms šventovėms, kylančioms taip masiškai, kaip katedros Viduramžių Europoje. Šventovės - naujos ar senos - vienos įdomiausių Pietryčių Azijos lankytinų vietų.
Per ilgus kolonizacijos, užsienio prekybos, turizmo dešimtmečius pietryčių azijiečiai išmoko tolerancijos kitokiems papročiams. Turistų ten niekas nebaus ir jiems negrūmos už pernelyg atvirą aprangą ar kitas „kultūrines klaidas“.
Be to, Pietryčių Azija - labai pigi, bet, nepaisant to, paslaugų standartas ten - aukštas. Pietryčių Azijoje rasite visokiausių prekių, restoranų, viešbučių, nesudarys bėdų, jei papulsite į nelaimę ir prireiks ligoninės.
Pietryčių Aziją istorija padalino į dvi dalis. Daugelį skurdžiųjų regiono šalių valdė komunistai (Laosas, Kambodža, Birma, Vietnamas) ir jos turi ekonominių problemų. Kita vertus, ir turistų ten mažiau, o blogiausi laikai - praeityje.
Pirmą kartą išlipęs bet kuriame Rytų Azijos didmiestyje neabejotinai pasijusi kaip papuolęs į mokslinės fantastikos kūrinį. Daugelyje jų nerasite beveik nieko seno - viską sugriovė karai, revoliucijos. Tuos miestus reikia ne pamatyti, o pajausti. Pavalgyti neužmiegančiuose naktiniuose turguose, stebėti naujai gimstančias tradicijas, unikalias subkultūras ir madas: šiuolaikiškas, bet visai kitokias, nei mūsuose.
Technologijos tenykščiams žmonėms įaugusios į kraują: nuo automatinių kavinių su maisto konvejeriais iki žaidimų automatų salonų iki elektroninio sporto TV ekranuose: kas pas mus - egzotiška retenybė, ten - kasdienybė.
Tačiau sėkmingai gyvuoja ir daug senesnės, tūkstantmečius skaičiuojančios tradicijos: kinų feng šui ar kung fu, japonų kendo, manga, origamis ar arbatos gėrimo ceremonijos. Daugelis jų šiandien žavi viso pasaulio žmones, bet tik Rytų Azijoje jos yra “savos”, visuotinai priimtos. Dar kitos Vakaruose beveik nežinomos - ir Rytų Azijoje yra vienintelės normalesnės progos jas išmėginti.
Geriausia gėrėtis Rytų Azijos miestu vis dar - Japonijoje, o ypač Tokijuje, didžiausiame pasaulio mieste.
Ir visgi modernieji tankūs didmiesčiai - tik pusė Rytų Azijos žavesio. Rytų Azijos gyventojai be galo myli gamtą ir netgi Honkonge, kur gyventojų tankumas - 150 kartų(!) didesnis nei Lietuvoje, beveik 80% ploto palikta neužstatyta pastatais.
Tiesa, iš tikrųjų civilizacija visuomet bus arti. Reti išlikę Rytų Azijos “istoriniai miestai” primena savotiškus lunaparkus: viskas pajungta turizmui.
Visa tai gali atrodyti didelis minusas, bet tai turi savų pliusų: yra daug kitur neprieinamų galimybių patirti vietos gamtą ir kultūrą. Be to, dauguma “turistų” Rytų Azijoje yra ne užsieniečiai, tačiau po savo šalį keliaujantys vietos gyventojai.
Vienas neabejotinas Rytų Azijos pliusas: iki daugelio turistinių taškų nuvažiuoti labai paprasta, mat žmonių ten tiek daug ir jie gyvena taip tankiai, kad viešasis transportas (daug kur greitieji traukiniai) kone visur kursuoja bent kas keliolika minučių. O jei kursuoja tik kas valandą - tai jau labai atoki, autentiška vieta.
Na o labiausiai Rytų Azija nepralenkiama saugumu.
Vidurinioji Azija - ta Azijos dalis, kurią valdė Sovietų Sąjunga. Ir po Sovietų Sąjungos žlugimo pokyčiai ten buvo lėtesni, nei pas mus ir netgi nei Rusijoje.
Tačiau pamažu ir Vidurinė Azija keičiasi į gera, atsiveria pasauliui. Į daugelį jos šalių jau gali keliauti be sudėtingai gaunamų vizų - iš pradžių taip atsivėrė Tadžikija ir Kirgizija, vėliau Kazachija, neseniai - ir Uzbekija.
Nepaisant to, dar labai mažai kas keliauja. Ypač iš Vakarų. Jiems ir sunkiau: juk visiškai nemoka rusiškai, tuo tarpu Vidurinėje Azijoje rusų kalba - vis dar elito kalba ir - dažnam - vienintelė užsienio kalba.
Čia lietuviams paprasčiau. Daug kartų teko nustebti, kaip vakariečiai nesupranta Vidurinės Azijos: pvz. net autoritetingiausi tinklapiai ir knygos rašė, neva Uzbekijoje neįmanoma išsinuomoti automobilio, kai mes (aišku, kalbėdami rusiškai) nesunkiai tą padarėme.
O atrasti Vidurinėje Azijoje tikrai yra ką. Kaip ir didžiuma Azijos, Vidurinė Azija - labai pigi. Tačiau klimatas ten - vienas žvarbiausių: žiemomis ir -40 laipsnių temperatūros normalios, ypač Kazachijoje. Užtat vasaros - labai karštos, tad geriausia keliauti pavasarį ar rudenį.
Ta Vidurinės Azijos dalis, kuri stokoja naftos ir dujų (Uzbekija, Kirgizija, Tadžikija) - labai skurdi, bet skurdas ten kitoks nei „trečiajame pasaulyje“: vis tiek yra normalios paslaugos (bent jau tokios, kaip Lietuvoje 1995-2000 m.), higiena, medicina.
Šiaurės Aziją paprastai vadiname Sibiru ir ją visą valdo Rusija. Kadaise ten gyveno gausybė klajoklių tautų, tikėjusių į visokius šamanistinius tikėjimus. Tačiau nuo ~1600 m. iki ~1750 m. vieną po kitos jas užkariavo caro armijos, paskui jas sekė rusų kolonistai, vėliau - tremtiniai (ir lietuviai), kuriuos čia atitrėmė rusai.
Todėl Šiaurės Azija, Sibiras, greičiausiai visada ir liks Rusija: jokių nepriklausomybės judėjimų čia beveik nėra ir nebus.
Sibiro miestai gana vienodi: kiek gražesnę carinę ar stalininę traukinių stotį supa dideli daugiabučių mikrorajonai. Įdomesnė ten gamta: retai gyvenama. Daugelis vietų yra daugybė kilometrų nuo artimiausio kelio. Net kai kurios vietos, kurios galėtų tapti turistų traukos taškais, beveik nepasiekiamos - pvz. Kamčiatkos geizeriai.
Tačiau kai kurios gamtos grožybės - pvz. Baikalo ežeras - arti kelių ir geležinkelių. Nors Rusija nėra labai brangi, keliauti į Sibirą brangu ir nepatogu - ilgi skrydžiai ar važiavimas traukiniu. Dėl visų šių priežasčių Sibiras turistams beveik nežinomas, o į kai kuriuos jo miestus Rusijos valdžia užsieniečių netgi neįleidžia. Bet kai kam tai - Sibiro žavesys.
žymės: #Gime
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Kaip papuošti vaikišką tortą: idėjos ir patarimai
- Vaikų žvairumo kompensacija: efektyvūs gydymo būdai ir svarbiausios prevencijos taisyklės
- Nuo kirmėlių vaikams: kaip atpažinti ir gydyti?