Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti, kokie yra nėštumo požymiai, ir suprasti, kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Ankstyvieji nėštumo požymiai
Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis. Kiekviena moteris skirtinga, kaip ir nėštumo pradžioje patiriami pirmieji nėštumo požymiai. Vienos moterys nejaučia nieko neįprasto, o kitos jau po keleto dienų nuo pastojimo neabejoja, kad laukiasi. Pirmuosius nėštumo požymius gana sunku atskirti nuo įprastinio premenstruacinio sindromo (PMS) sukeliamų pojūčių, kadangi jie daugeliu atvejų yra labai panašūs. Tačiau kai kuriais atvejais nėštumą pagal moters savijautą galima įtarti dar iki vėluojančių mėnesinių, kai dar per anksti atlikti nėštumo testą.
Žemiau pateikiami dažni ankstyvo nėštumo simptomų sąrašas, kuris padės jums atpažinti galimą nėštumą:
- Vėluojančios mėnesinės: Tai bene pats akivaizdžiausias nėštumo simptomas. Dažniausias ir lengviausiai atpažįstamas nėštumo požymis - vėluojančios mėnesinės. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir nebeleidžia pasišalinti gimdos gleivinei (vidiniam gimdos dangalui). Nesulaukus mėnesinių jau galima daryti nėštumo testą - dauguma šiuolaikinių testų patikimai nustato nėštumą mėnesinėms vėluojant vos 1-2 dienas. Testas turi būti atliekamas būtinai ryte su pirmu šlapimu, kadangi nėštumą parodančio hormono kiekis būna didžiausias. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą. Kai kuriais atvejais mėnesinės dingsta dėl streso, hormoninių ligų.
- Implantacinis kraujavimas: Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas. Praėjus keletui dienų po lytinių santykių apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi į gimdos gleivinę. Tai gali sukelti vieną iš pirmųjų nėštumo simptomų - nežymų kraujavimą ar tepliojimą, taip pat pilvo maudimą, tempimą, ar skausmą. Šis kraujavimas vadinamas implantaciniu kraujavimu. Kai kurios moterys implantacinį kraujavimą ir pilvo skausmą sumaišo su pradėsiomis mėnesinėms, tačiau dažniausiai kraujavimas būna labai negausus ir trunka trumpiau nei mėnesinės, o skausmas ne toks intensyvus. Implantacinis kraujavimas pastebimas praėjus 6-12 dienų po apvaisinimo. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys dėl kurio nerimauti neverta.
- Padidėjęs nuovargis: Daugelis moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu jaučiasi itin pavargusios. Jaustis labai pavargusiai pirmus nėštumo mėnesius yra normalu. Moteris gali justi didžiulį nuovargį praėjus savaitei po apvaisinimo. Nuovargį sukelia padidėjęs hormono progesterono kiekis, taip pat padidėjusi kraujo gamyba ir sumažėjęs kraujo spaudimas pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės). Mieguistumas prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Mieguistumas, jėgų neturėjimas gali reikšti nėštumą, tačiau taip pat jis gali kamuoti dėl pervargimo darbe, patirto streso.
- Pykinimas ir vėmimas: Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinamas „rytiniu pykinimu“. Rytinis pykinimas yra vienas žinomiausių nėštumo simptomų. Jį patiria apie 70 procentų besilaukiančiųjų. Rytinis pykinimas pasireiškia dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros ir sulėtėjusios skrandžio ir žarnyno peristaltikos. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija. Pykinimas skirtingoms moterims pasireiškia nevienodai. Vienoms jis būna pirmaisiais trim nėštumo mėnesiais ir labiau kamuoja rytais. Kitas pykina labiau vakarais arba visos dienos metu.
- Skonio ir kvapo pokyčiai: Nėštumo metu daugelis moterų pastebi, kad pasikeičia ne tik skonio, bet ir kvapo pojūtis. Dėl pakitusio skonio pojūčio gali imti nepatikti anksčiau mėgti produktai arba, priešingai, gali patikti tie, kurių įprastai vengdavote. Taip pat dažnai pasireiškia ir sustiprėjęs kvapo pojūtis. Kai kurios nėščiosios tampa ypač jautrios įvairiems kvapams - jie gali erzinti, sukelti pykinimą ar net suaktyvinti rytinio pykinimo simptomus. Kaip ir daugelį kitų nėštumo simptomų, padidėjusį jautrumą kvapams lemia hormonai, ypač estrogenas. Jeigu moteris jaučia padidėjusį apetitą, norą valgyti „keistų” patiekalų, ji neretai suverčia kaltę nėštumui.
- Krūtų jautrumas ir pokyčiai: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas. Dėl nėštumo metu vykstančių hormoninių pokyčių, krūtinė tampa didesnė, o krūties speneliai - didesni, jautresni. Šis požymis moterims taip pat signalizuoja apie galimą nėštumą.
- Dažnas šlapinimasis: Dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi.
- Nuotaikų kaita: Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.
- Pilvo spazmai ar tempimo pojūtis: Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje. Tai dažnas reiškinys, susijęs su gimdos plėtimusi ir natūraliais pokyčiais organizme, kai jis ruošiasi nėštumui. Tačiau stiprūs, reguliarūs spazmai, kurie nuolat stiprėja, nėra laikomi normaliu nėštumo simptomu. Ypač reikėtų sunerimti, jei skausmą lydi aštrūs duriantys pojūčiai, kraujavimas iš makšties, gausios vandeningos išskyros ar stiprus spaudimas dubens srityje. Tai irgi vienas iš galimų nėštumo požymių, paaiškinamas tuo, kad pastojus ima didėti gimda, ir ją laikantys gimdos raiščiai tempiasi.
Kiti galimi požymiai
Visi aukščiau išvardyti požymiai toli gražu nėra vieninteliai galimi nėštumo ženklai. Kai kurios jaučia poreikį dažniau šlapintis (ypač naktį), vidurių užkietėjimą, galvos skausmą ir galvos svaigimą. Ankstyviausiu nėštumo požymiu gali būti staiga atsiradusi nemiga ar pakitęs miego režimas, kuomet nėra jokios kitos priežasties šiam pokyčiui atsirasti. Kūno temperatūra pakyla ovuliacijos metu, o jei esate nėščia, ji išlieka aukštesnė ir po to. Kiti pastebimi kūno pokyčiai, kaip kad išskyrų pokyčiai, jų pagausėjimas gali būti labai ankstyvas simptomas (jei nesate nėščia, jos paprastai visiškai pranyksta prieš prasidedant mėnesinėms). Ėmėte kur kas labiau jausti įvairius kvapus? Net tuomet kai kiti dar nieko nejaučia? Kvapai jūs pradėjo labiau erzinti? Turbūt ne kartą teko girdėti apie motinos intuiciją. Taip, kad ir kaip tai būtų stebėtina, visų pirma kiti žmonės pastebės kad kažkas jumyse pasikeitė ar kaip tik patys ims su jumis kitaip elgtis. Padidėjęs emocingumas, ašarojimas dėl menkniekių, kurių anksčiau nesureikšmindavote. Nėštumas padidina estrogeno ir progesterono hormonų lygį, o tai gali sukelti daugiau emocijų nei įprastai.
Nėštumo testas ir tolesni veiksmai
Jei įtariate, kad galite būti nėščia, atlikite nėštumo testą, kad patvirtintumėte savo įtarimus. Vaistinėse parduodami nėštumo testai atliekami su moters šlapimu. Geriausiai tinka rytinis šlapimas. Šiuos testus rekomenduojama atlikti ne anksčiau kaip dvi savaitės po galimos pastojimo datos. Nėštumo hormonai gaminasi nevienodai, todėl vienai moteriai nėštumą testas gali parodyti anksčiau, kitai - vėliau.
Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau. Daugumos testų jautrumas yra 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą. Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti. Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų.
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Nėštumo eiga trimestrais
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Pirmasis trimestras (1-13 savaitės)
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Antrasis trimestras (14-27 savaitės)
Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai.
Trečiasis trimestras (28-40 savaitės)
Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą. Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąją aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus.
žymės:
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Spuogai ant užpakalio vaikui: kaip atpažinti, gydyti ir užkirsti kelią
- Nėštumo Testas: Kada Geriausia Atlikti ir Kaip Tiksliai Suprasti Rezultatus!