Kiek kalbų moki, tiek kartų esi žmogus, - sako čekų patarlė. Daugiakalbystė yra didelis pranašumas ne tik darbo rinkoje, bet ir kelionėse, kultūrų pažinime. Informacinės technologijos ir įvairios pažangios komunikacijos priemonės, socialiniai tinklai suteikia galimybes bendrauti, greičiau rasti informaciją ir mokytis visko, ko tik panorėsime tiesiog čia ir dabar, o taip pat ir mokytis anglų kalbos savarankiškai.
Mes jau negalvojame, kad mokantis kalbos yra būtina turėti mokytoją šalia, kuris ištars sunkesnį garsą, pataisys, paaiškins, nes beveik visas mokytojo funkcijas gali pakeisti ar imituoti kiti įrankiai ar technologijos. Žmogiškas ryšys ir mokymasis su mokytoju, be abejonės, negali būti visiškai pakeistas, bet mokytis savarankiškai galima sėkmingai, jei turi noro, laiko ir laikaisi strategijos.
Jei skaitote šį puslapį, tikriausiai jau esate nusprendę mokytis kalbos savarankiškai ir turite tikslą kalbą išmokti be mokytojo. Išsikėlus tikslą išmokti užsienio kalbą, reikia žinoti ir apgalvoti daug dalykų. Kaip Joseph O‘Connor savo knygoje „Coaching with NLP“ apibūdina: Tikslas, tai svajonė su kojomis. Norint, kad svajonė išmokti kalbą taptų realybe, turime šiai svajonei suteikti „kojas“, t.y. nubrėžti tikslią datą, kada norime tikslą pasiekti ir kaip žinosime, kad kalbą jau mokame, kas mums tai rodys.
Kalbos lygio nustatymas
Pradedant mokytis anglų kalbos savarankiškai svarbu žinoti ne tik kur norime nueiti, bet ir kurioje vietoje startuojame, kokiame lygyje esame, kiek žinių turime. Tik tiksliai žinant savo lygį, galima pasirinkti tinkamą medžiagą, vadovėlius ir priemones. Lygį pasitikrinti galima internetinio testo pagalba arba atlikti jį su mokytoju.
Kalbos lygių aprašymas
Žemiau pateikiami kalbos lygių aprašymai:
| Lygis | Aprašymas |
|---|---|
| A1 | Gebu suprasti žinomus žodžius ir pačias bendriausias frazes apie save, šeimą bei artimiausią aplinką, jeigu žmonės kalba lėtai ir aiškiai, labai paprastais sakiniais. Gebu bendrauti paprasta kalba, jeigu pašnekovas pasirengęs pakartoti ar perfrazuoti, pasakyti lėčiau ir padėti suformuluoti mintį. Gebu klausti ir atsakyti į paprastus klausimus apie būtiniausius poreikius arba gerai žinomus dalykus. Gebu pasakyti keletą paprastų frazių ir sakinių apibūdindama(s) savo šeimą ir kitus žmones, gyvenimo sąlygas, savo išsilavinimą ir dabartinį arba buvusį darbą. Gebu rašyti trumpas, paprastas pastabas ar žinutes. Gebu parašyti labai paprastą asmeninį laišką. |
| A2 | Suprantu frazes ir dažniausiai vartojamus žodžius, paprastą informaciją apie asmenį ir šeimą, apsipirkimą, gyvenamąją vietą, įsidarbinimą. Suprantu trumpų, aiškių ir paprastų žinučių bei skelbimų prasmę. Gebu skaityti labai trumpus paprastus tekstus, rasti specifinę, nuspėjamą informaciją kasdieniuose tekstuose. Galiu bendrauti atlikdama(s) įprastines nesudėtingas užduotis, kai reikia tiesiogiai pasikeisti informacija gerai žinomomis temomis. Gebu kalbėti trumpais sakiniais buitinėmis temomis, nors ne visada suprantu tiek, kad galėčiau palaikyti pokalbį. Gebu parašyti paprastą tekstą ar į nustatytos formos dokumentus įrašyti paprastą informaciją. |
| B1 | Suprantu esmę, kai aiškiai kalbama bendrine kalba gerai žinomomis temomis, kuriomis tenka bendrauti darbe, mokykloje, poilsiaujant, suprantu radijo ir televizijos laidas apie kasdienius dalykus, kai kalbėjimo tempas palyginti lėtas, o tarimas aiškus. Gebu suprasti tekstus, kuriuose daug dažnai vartojamų žodžių ir gramatikos formų bei konstrukcijų, susijusių su kasdieniu gyvenimu ar darbu. Gebu bendrauti daugelyje situacijų, nepasirengęs įsitraukti į pokalbį žinomomis, mane dominančiomis arba kasdienio gyvenimo temomis, trumpai pateikti nuomonių ir planų priežastis bei paaiškinimus, pasakoti arba atpasakoti knygos ar filmo siužetą, išreikšti savo požiūrį. Gebu parašyti paprastą rišlų tekstą gerai žinomomis ar mane dominančiomis temomis, asmeninius laiškus, apibūdinti patirtį ir įspūdžius. |
| B2 | Suprantu išplėtotą kalbą ir paskaitas, jeigu tema neblogai žinoma. Gebu suprasti didumą TV žinių ir laidų apie kasdienius dalykus, filmus bendrine kalba. Gebu skaityti straipsnius ir pranešimus, kuriuose keliamos šiuolaikinės problemos, reiškiamas tam tikras rašytojo požiūris ir nuomonė, suprantu šiuolaikinę prozą. Gebu gana laisvai ir spontaniškai bendrauti, todėl galiu normaliai bendrauti, aktyviai dalyvauti diskusijose, pateikti ir pagrįsti savo nuomonę. Gebu parašyti aiškų detalų tekstą daugeliu temų, parašyti rašinį ar ataskaitą ir pateikti duomenis ar priežastis, pagrindžainčias pateiktas mintis. |
| C1 | Suprantu išplėtotą kalbą, net jei jos struktūra nėra visiškai aiški, o ryšiai tik numanomi, bet nepateikiami akivaizdžiai. Gebu be didelių pastangų suprasti televizijos programas ir filmus, ilgus ir sudėtingus informacinius ar grožinės literatūros tekstus, suvokiu stilių skirtumus. Suprantu specialius straipsnius ir ilgesnes technines instrukcijas, net jei jie nesusiję su mano veiklos sritimi. Galiu bendrauti laisvai ir spontaniškai beveik neieškodama(s) posakių, veiksmingai ir lanksčiai vartoti kalbą socialiniais ir profesiniais tikslais. Gebu tiksliai formuluoti idėjas ir nuomones, sumaniai susieti savo ir pašnekovų nuomones, aiškiai apibūdinti sudėtingus reiškinius, pateikti išvadas. Gebu rašyti apie sudėtingus dalykus laiškuose, rašiniuose ir ataskaitose, pabrėžti, mano nuomone, svarbiausius dalykus. Gebu rašyti įvairius tekstus, atsižvelgdama(s) į skaitytoją. |
| C2 | Suprantu bet kokią sakytinės kalbos atmainą, tiek girdimą tiesiogiai, tiek transliuojamą, net kai kalbama natūraliai greitu tempu, jeigu turiu šiek tiek laiko priprasti prie akcento. Gebu lengvai skaityti beveik visų rašytinės kalbos atmainų tekstus: santraukas, struktūriškai ar kalbos atžvilgiu sudėtingus tekstus, vadovėlius, specialybės straipsnius ar grožinės literatūros tekstus. Gebu be pastangų dalyvauti bet kuriame pokalbyje ir diskutuoti gerai vartodama(s) idiomas. Gebu aiškiai ir sklandžiai apibūdinti ar argumentuoti, pasirinkdama(s) stilių. |
Mokymosi plano sudarymas
Mokytis bus lengva, jei turėsite tikslų planą, kaip tai darysite, kur mokysitės, kiek laiko tam skirsite. Būtina susirasti patogią vietą mokymuisi, apgalvoti kuris dienos laikas yra produktyviausias, kada galėsite tai daryti be trukdžių. Jei pasirinksite sau tinkamą mokymosi laiką, vietą ir būdą, kalbos mokymasis ilgainiui taps kasdieniu įpročiu. Mokantis savarankiškai kartais kyla iššūkių su temų eiliškumu, žinojimu ką kada ir po ko daryti.
Mokymosi priemonės
Mokymosi priemonės yra visa tai, ką jūs naudosite mokymosi procese - nuo sąsiuvinio, rašiklių, lapukų, žymeklių, iki kompiuterio, ausinių, telefono.
Sėkmės matavimas
Pasidarę planą, apgalvokite, kaip matuosite savo sėkmę ir kaip žinosite, kad esate tinkamame kelyje. Jei išsikėlėte tikslą išmokti anglų kalbą iki tam tikro lygio per du metus, pasidalinkite tą laikotarpį etapais, kuriuose pasižymėta koks lygis turi būti pasiektas ir kaip žinosite, kad jį jau turite, pvz atliksite testą, laikysite egzaminą ir t.t. Taip pat svarbu pagalvoti, kaip tas sėkmes atšvęsite.
Pagalbos paieška
Kalbos mokymosi procese jums gali prireikti pagalbos, todėl iš anksto apgalvokite, kur galėtumėte ją gauti. Tai gali būti įvairūs besimokančiųjų forumai, grupės, interneto svetainės. Taip pat galite turėti ir mokytoją, mentorių, kuris pagelbės, kai to prireiks.
Tikslų viešinimas
Šis žingsnis nėra būtinas, bet jis gali padėti nemesti mokymosi, kai pavargsite. Papasakojus artimieseims apie savo tikslą, gausite jų palaikymą, o tuo pačiu negalėsite mesti mokytis arba tai padarysite sunkiau, nes nesinorės, kad jums svarbūs žmonės tai žinotų.
Mokymosi laiko apskaita
Pradedant mokytis dažnai klaidingai galvojame, kad pasimokysiu intensyviai, išmoksiu ir pasidėsiu knygas į šalį. Tačiau nustojus mokytis ir kalbos nenaudojant, ji greit pasimiršta. O kiek gi laiko reikia mokytis ir per kiek laiko išmokstama kalba? Mokymosi greitis priklauso nuo amžiaus ir motyvacijos, nuo kalbos sudėtingumo ir jos panašumo į gimtąją, nuo kitų mokamų kalbų, turimų žinių, išsilavinimo, gyvenamosios aplinkos, mokymosi būdo, įdėto darbo ir kitų faktorių.
Svarbu yra į mokymosi laiką neįskaičiuoti laiko, kai iš tikrųjų nesimokome. Kartais besimokantieji sako, kad mokosi metų metais, tačiau kalbos neišmoksta. Jų paprašius detaliai papasakoti, kaip buvo mokomasi, paaiškėja, kad į mokymosi laiką buvo įskaičiuojamos ir atostogos, ir praleistos pamokos, ir filmų žiūrėjimas ar dainų klausymas. Vis gi, mokymusi reikia laikyti veiklą, kai mes mokomės sąmoningai ir aktyviai, o tam, kad visada žinotume, kiek laiko jau mokomės, rekomenduoju vesti mokymosi laiko apskaitą tiesiog Excel faile.
Kartais mes mokymosi laikui priskaičiuojame laiką, kai žiūrime filmą, skaitome knygą, o gal tiesiog tik galvojame, kad mokomės. Svarbu suprasti, kas yra mokymasis ir nelaikyti mokymusi bet kokios veiklos. Tenka girdėti, kad žmonės sako, kad mokosi kalbą visą gyvenimą, bet vis jos neišmoksta. Tačiau, kai pasitikslini, pamatai, kad mokytasi buvo ne tiek ir daug, kad buvo metų petraukos, o kai kas tiesiog buvimą Anglijoje laiko mokymusi.
Tai susitarkime, kad mokymasis yra aktyvi protinė veikla, kai mes sėdime prie mokomosios medžiagos ar praktikuojamės, neįskaitant į tą laiką pertraukų, kursų laukimo, vasaros atostogų ir panašiai. Kad būtų lengviau apskaičiuoti mokymosi laiką, žemiau pateikiu Excel formą jūsų mokymosi laiko apskaitai, kur jums tiesiog tereikia suvesti mokymosi laiką, kiek tai bebūtų, ar valanda, ar 15 minučių, sąžiningai. Forma automatiškai suskaičiuos tikslų mokymosi laiką ir pamatysite, kad mokymuisi skyrėte ne tiek ir daug, o kartu atsiras tikėjimas, kad tikrai mokotės ne beprasmiškai ir ne visą gyvenimą.
Gramatikos svarba
Gramatika - tai taisyklės, kurios parodo kaip žodžiai yra derinami, dėliojami ir kaitomi, kad atskleistume jų reikšmę, taip gramatiką apibūdina Michael Swan savo knygoje „Practical English Usage“. Kai kam vien išgirdus žodį „gramatika“ plaukai pasišiausia, tačiau ar kalbą galima išmokti be gramatikos? Tikriausiai taip, jei esate gimę anglakalbių šeimoje ar esate vaikas, kuris nuo mažens buvote apsuptas tos kalbos. Visais kitais atvejais kalbai išmokti reikia gramatikos.
O ar galima kalbėti be gramatikos? Atsakymui į šį klausimą pateiksiu pavyzdį. Įsivaizduokime, kad kažkas, kas nėra vairuotojas, gauna sunkvežimį ir užduotį su juo nuvykti į Vokietiją, o tam, kad kelionė pavyktų, yra įteikiama kelių eismo taisyklių knygelė. Atrodytų, juk viskas, ko reikia yra duota, tačiau akivaizdu, kad nuvykti į reikiamą tašką bus beveik neįmanoma. Neretai yra manoma, kad mokant daug žodžių, kalbėti pavyks puikiai, bet iš tiesų, kalbėti pavyks tik tada, kai žinosime, kaip tuos žodžius sudėlioti, galime jų mokėti ir mažiau.
Svarbu suvokti, kad gramatikos yra mokomasi ne tam, kad galėtume pasakyti, kad mokame gramatiką, o tam, kad galėtume naudoti kalbą ir save išreikšti. Reabilituokime gramatiką, kurios dauguma nemėgsta, pažvelkime į ją, kaip į būtiną kalbos komponentą, nebijokime jos net ir mokydamiesi savarankiškai, stenkimės ją ne išmokti, bet suprasti. Jau sutarėm, kad gramatika yra būtina, tad imkimės jos. Pirmiausia susidėliokime planą, kurias temas mokysimės pirmiausia. Tai padaryti mums padės eiliškumas gramatikos vadovėliuose.
Svarbu yra mokytis iš to, kuris yra aiškus, atitinka jūsų kalbos lygį, o mokydamiesi jūs ne šokinėjate nuo temos prie temos, bet darote viską nuosekliai. „Practical English Grammar: Exercises 1 and 2” (dvi knygos), A. J. Thomson A. V.
Žodyno svarba
Be gramatikos labai mažai gali būti pasakyta ar perteikta, be žodyno - niekas negali būti pasakyta, - taip žodyno svarbą apibūdino lingvistas David Wilkins, kurį savo knygoje „How to Teach Vocabulary“ cituoja Scott Thornbury. Žodyno mokėjimo svarba yra nediskutuotina ir su tuo sutiks kiekvienas, kuris mokosi, mokėsi ar ketina mokytis kalbos. Tiesą sakant, manau, kad su tuo taip pat sutiks ir tie, kurie moka vieną kalbą ir kitos mokytis neketina, nes visi žino, kad kasdien pasako tūkstančius žodžių.
Galime ginčytis dėl to, kiek tūkstančių žodžių mokėti, kad galėtume susikalbėti. Tam pateiksiu pavyzdį, kad maždaug 3 metų vaikas moka apie 300-400 žodžių, o tokio amžiaus vaiką mes galime puikiai suprasti ir susikalbėti. Tikriausiai esate buvę situacijoje arba girdėję tai sakant kitus, kad suprantu angliškai, kai skaitau, kai kažkas man sako kažką, bet pasakyt pats negaliu. Tokiais atvejais savo studentams pasiūlau atlikti tokį mini patikrinimą - atsivertus žinomą knygą, tai gali būti ir pagal kalbos žinojimo lygį skaitoma adaptuota knyga, perskaityti pastraipą ir ją išsiversti į lietuvių kalbą, versti atidžiai, užrašant vertimą kaip įmanoma tiksliau.
Tada knygą užversti ir pabandyti viską išversti vėl atgal į anglų kalbą. Pamatysite, kad tą pačią teksto dalį, kurią be vargo supratote skaitydami, pasakyti angliškai bus sunkiau. Taigi, ką reiškia žodį žinoti? Mokytis žodyną galima temomis, skaitant, klausant dainų ar žiūrint filmų, naudojant įvairias mobiliąsias programėles ar paruoštus žodžių rinkinius.
Vienos populiariausių programėlių: Duolingo, Vocab1, Memrise, WordUp, Vocabulary.com, VocabMagic ir daugelis kitų. Geras būdas mokys žodžius yra skaitymas. Skaityti galima savo malonumui, kai svarbiausia yra suprasti prasmę, tačiau galima skaityti ir žodžių mokymosi tikslu, tuo atveju svarbu visus nežinomus žodžius išsiversti ir užsirašyti jums reikiamus. Dažnai besimokantieji klausia, o kaip gi žinoti, kurio žodžio prisireiks. Rašytis į žodyną visų žodžių tikrai nereikia, tačiau užsirašyti rekomenduoju tuos, kurie pajaučiat, kad bus reikalingi, tuos, kurių nežinote, taip pat tuos, kuriuos galvojate, kad žinote, bet pamirštate.
Užsirašant žodžius svarbu pasižymėti jų tarimą, reikšmę, pasidomėti sinonimais ir antonimais, pagalvoti pavyzdžių ar žodžių junginių su šiais žodžiais. Rašytis žodžius galima į jums patogaus dydžio užrašų knygelė ar sąsiuvį, kuris visada būtų šalia. Jo prireiks ne tik rašantis žodžius, bet ir kai norėsite žodžių pasimokyti. Jei žodyno nevesite, tiesiog nežinosite kokius žodžius jums pravartu mokytis.
Žodyną rekomenduoju vesti tokiu principu - naujas žodis, tarimas (jei reikia), vertimas, prirašyta to žodžio eilutė. Kaip naudotis žodynu ieškant žodžių. Kaip mokytis žodžius pagal temas.
Tarimo svarba
Dar neseniai atrodė, kad mokytis tarimo be mokytojo yra neįmanoma, tačiau dabartinės technologijos leidžia tai padaryti lengvai. Beveik visi interneto žodynai, mobiliosios programėlės turi tarimo funkciją, o vartotojas gali ją pasileisti tiek kartų, kiek jam reikia ir kartoti. Labai naudinga praktika yra skaityti garsiai ir įsirašyti savo skaitymą į audio. Taip yra ne tik praktikuojamas tarimas, lavinami kalbos padargai, bet ir nugalima baimė kalbėti, gėdos jausmas, kad ištarsime ne taip. Įrašytą audio paklausius, dažnai pats besimokantįsis išgirsta, kur ištarė klaidingai ir visada gali užduotį pakartoti dar kartą.
Pusė mūsų komunikavimo laiko bet kurioje kalboje užims klausymas to, ką mums sako. Išgirsti ir suprasti, ką sako pašnekovas - nemažiau svarbu už gebėjimą kalbėti. O tam, kad galėtume girdėti ir suprasti, turime daug klausytis. Klausytis galima audio knygų, įrašytų pokalbių, radijo stočių, dainų ir kitos medžiagos, kurią tik pasire...
žymės: #Gime
Panašus:
- Kaip pastatyti vaikišką namelį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir idėjos
- Kaip užmigdyti kūdikį be ašarų: patarimai tėvams
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Vaiko Kvėpavimas Karščiuojant: Kritiniai Patarimai Tėvams, Ką Reikia Žinoti Dėl Saugumo
- Populiariausios lietuviškos vaikiškos dainelės: žodžiai, natos ir gilios reikšmės