Besikeičiantis pasaulis keičia ir šeimos kūrimo tendencijas. Vakarų pasaulyje pastebima, kad vis vėliau kuriamos šeimos ir susilaukiama pirmojo vaikelio. Jei dar 2009 m. vidutinis pirmą kartą gimdžiusios moters amžius Lietuvoje siekė 26 metus, 2018 m. pirmąjį vaiką šalyje moterys gimdė būdamos vidutiniškai 27,8 metų. Apskritai, vidutinis gimdančių moterų amžius, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. siekė 30,1 metus.
Kodėl moterys atideda motinystę?
Vaisingumo centro „Northway“ vadovė akušerė ginekologė Reda Žiobakienė pasakojo, kad atidėti motinystę moterys renkasi dėl daugelio priežasčių, todėl kiaušialąsčių užšaldymas yra viena iš priemonių, leidžiančių išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Pasak specialistės, dažniausiai tokia procedūra domisi dalis tų moterų, kurios priverstos atidėti nėštumą, nes dar nėra sutikusios partnerio, su kuriuo norėtų turėti vaikų.
„Kartu jos puikiai supranta, kad atsiradus potencialiam tėčiui, kai joms bus 40 ar daugiau metų galimybė pastoti bus minimali. Yra dalis besikreipiančių moterų, norinčių atidėti motinystę dėl asmeninių tikslų - mokslo, karjeros“, - vardijo gydytoja. Kadangi su amžiumi vaisingumas mažėja, kiaušialąsčių užšaldymas leidžia užšaldyti lytines ląsteles ankstyvame reprodukciniame amžiuje ir jas panaudoti ateityje.
„Priešingai nei kiaušidės, gimda atsparesnė negailestingam biologinio laikrodžio poveikiui ir ilgiau išsaugo galimybę embriono įsitvirtinimui ir vaisiaus išnešiojimui, tad moteris gali pastoti net ir būdama vyresnė nei keturiasdešimties metų amžiaus“, - aiškino R. Žiobakienė.
Kaip toliau pasakojo specialistė, kiaušialąsčių užšaldymas gali būti aktualus ir moterims, kurių giminėje dažna ankstyva menopauzė, nes kai kurios ankstyvos menopauzės formos yra nulemtos genetiškai. „Lietuvoje įteisinus lytinių ląstelių donorystę, kiaušialąstės šaldomos ir siekiant donuoti ląsteles. Tačiau tai labai reti atvejai, nes ląstelių donorystė nėra populiari mūsų šalyje“, - pastebi specialistė.
Optimalus amžius kiaušialąsčių užšaldymui
Bene pagrindinė sąlyga, norint turėti užšaldytų kiaušialąsčių, - moters amžius. Geriausia tai daryti nuo 3-ojo dešimtmečio iki 4-ojo dešimtmečio pirmųjų dienų. „Planuojant šeimą ankstyvaisiais reprodukciniais metais, moteris gali jaustis užtikrintai. Tačiau bėgant laikui kiaušidžių rezervas ir jų galimybė subrandinti kokybiškas kiaušialąstes senka. Tai paaiškina, kodėl vyresnė nei keturiasdešimties metų moteris kiekvieną mėnesį turi tik apie 5 procentų tikimybę pastoti, o po 45-erių moters tokia tikimybė praktiškai išnyksta“, - įspėjo R. Žiobakienė.
Skaičiuojama, kad jei moteriai iki 30 metų užšaldoma 15 kiaušialąsčių, tikimybė jai pastoti ir pagimdyti yra apie 30 proc. Jei tokio pat amžiaus moteriai užšaldoma 25 kiaušialąstės, tikimybė pastoti ir pagimdyti padidėja iki 40 proc.
Kiaušialąsčių užšaldymas pasaulyje
VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro Vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių banko poskyrio vyresnioji gydytoja, embriologė Živilė Gudlevičienė teigė, kad pasaulinėje praktikoje kiaušialąsčių užšaldymas, lytinių ląstelių užšaldymas dar iki jų apvaisinimo, dažniausiai naudojamas dėl trijų priežasčių.
- „Ši procedūra populiari lytinių ląstelių bankuose, kai jaunos moterys, kiaušialąsčių donorės, donuoja savo kiaušialąstes. Užšaldytos kiaušialąstės yra saugomos kitoms moterims, kurios kiaušialąsčių neturi ir nori susilaukti vaikelio su donorine kiaušialąste“, - pirmą atvejį įvardijo pašnekovė.
- Dar vienas populiarus kiaušialąsčių šaldymo atvejis - socialinis, kai jaunos moterys ar merginos, norėdamos atitolinti savo motinystę, pavyzdžiui, siekdamos karjeros ar neturėdamos partnerio, nusprendžia užsišaldyti jaunas, dar nepažeistas kiaušialąstes, o panaudoti jas gali vėliau, kai jau nusprendžia susilaukti kūdikio.
- Trečia indikacija kiaušialąsčių užšaldymui - onkologiniai susirgimai. „Tai taip pat populiari priežastis pasaulyje, kai jaunoms moterims prieš vėžio gydymą ir neturint partnerio galima išstimuliuoti kiaušides, surinkti kiaušialąstes ir jas užšaldyti“, - tęsė pašnekovė.
Kiaušialąsčių užšaldymo procedūra
Kalbant apie pačią procedūrą, kiaušialąsčių užšaldymas rekomenduojamas jaunesniame moterų amžiuje. Optimalus užšaldytų kiaušialąsčių saugojimo laikas - 10 metų. Prieš kiaušialąsčių paėmimą moteriai taikoma stimuliacija harmoniniais vaistais. Jos metu moters organizme pasigamina 10-20 lytinių ląstelių. Kai jos operaciniu būdu iš moters paimamos, tą pačią dieną užšaldomos.
„Kaip jau minėta, šią procedūrą galima taikyti onkologinėmis ligomis sergančioms pacientėms, tačiau, jei jos turi partnerius, bandome sukurti embrionus ir juos užšaldyti. Vis dėlto, jei moteris partnerio neturi, kiaušialąsčių užšaldymas gali būti kaip alternatyva“, - teigė Ž. Gudlevičienė.
Ką daryti, jei nepavyksta pastoti?
Apie šiuolaikinių porų nevaisingumą ir pagalbą joms, o taip pat apie sklandančius mitus kalbamės su „Northway“ vaisingumo centro gydytojais akušeriais - ginekologais: medicinos mokslų daktare Lina Mockevičiene ir Tomu Lūža.
Remiantis PSO (Pasauline sveikatos organizacija), jei pora turi reguliarius lytinius santykius ir per vienerius metus nepavyksta pastoti, rekomenduojama kreiptis pas gydytoją specialistą tam, kad atlikti reikiamus tyrimus, ieškant nevaisingumo problemos priežasčių. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tokius požymius kaip menstruacinio ciklo reguliarumą bei menstruacijų pobūdį. Jei menstruacijos yra nereguliarios, t.y. kartojasi dažniau nei 21 diena ar ilgiau nei 35 dienos, reikėtų sunerimti.
Svarbu atkreipti dėmesį į menstruacijų gausumą. Jei menstruacijos gausios, gali būti gimdos polipo priežastis, kuris trukdo implantuotis nėštumui. Jei menstruacijos skausmingos ar yra rudos spalvos tepimas prieš ar po menstruacijų, tai gali būti klastingos ligos endometriozės priežastis, kuri tiesiogiai koreliuoja su nevaisingumu. Makšties uždegimai, kuriems būdingos pakitusio pobūdžio ir kvapo išskyros ar dažnas šlapinimasis, gali būti nevaisingumo priežastis.
Dažniausios nevaisingumo priežastys
Ankščiau buvo manoma, kad dėl nevaisingumo kalta tik moteris, tačiau šiuolaikinė medicina byloja, kad vis dažniau sutinkamas vyro nevaisingumas, todėl visada tiriami abu partneriai. Vyro spermogramoje randamas A klasės (judrių) spermatozoidų kiekio sumažėjimas ar visiškas jų nebuvimas ir B klasės (lėtųjų) spermatozoidų dominavimas, kas apsunkina pastojimą.
Dažnai sutinkama problema - antrinis nevaisingumas, kuris kelia daug nuostabų. Tai yra moteris vieną kartą pastojusi, negali susilaukti kūdikio antrą kartą. Tai susiję su daug įvairių priežasčių, tačiau noriu paminėti kelias pagrindines. Tai - liuteininės fazės nepakankamumas, kuomet nustatomas progesterono, pagrindinio hormono, reikalingo sėkmingam nėštumui, trūkumas (esant progesterono trūkumui, skiriama progesterono terapija peroraline, vaginaline ar injekuojama forma). Taip implantacinio lango patologija bei endometriumo patologoja (tuo tikslu atliekama endometriumo biopsija ir nustatoma galima patologija).
Kaip gydomas moters nevaisingumas?
Visos poros, kurios kreipiasi į „Northway“ kliniką, pradedamos gydyti, surenkant ligos istoriją: t.y. amžius, buvę nėštumai, gimdymai, buvusios operacijos ir ligos. Vyrui pirmiausia reikia atlikti spermogramą ir/ ar pagal poreikį papildomus tyrimus, t.y. lytiniu keliu plintančias ligas, spermos pasėlį, oksidacinės pažaidos spermos tyrimą, hormonus. Moteriai tyrimų kiek daugiau nei vyrui. Atliekami hormoniniai tyrimai menstruacinio ciklo pradžioje (Folikulinės fazės metu), menstruacinio ciklo pabaigoje (Liuteininės fazės metu), skydliaukės funkciją atspindintys tyrimai, lytiškai plintančios ligos, tyrimai dėl makšties infekcijos, kiaušintakių pratekamumo tyrimai.
Jei diagnozuojami nepratekami kiaušintakiai, reikalingas operacinis gydymas, diagnostinė laparaskopinė operacija. Atliekamas ginekologinis ultragarsinis tyrimas, jei randama gimdos ertmės polipų, moteris siunčiama polipo pašalinimui. Galimi radiniai: gimdos miomos, kiaušidžių cistiniai dariniai. Tokiu atveju sprendžiama, ar indikuotinas operacinis gydymas.
Atlikus pilną ištyrimą, sprendžiama gydymo taktika. Kartais užtenka atlikti tyrimus, paskirti atitinkamą gydymą vaistais, kaip, pavyzdžiui, ovuliacijos skatinimą ar per aukšto prolaktino kiekio reguliavimą ir moteriai pavyksta pastoti po mėnesio ar kelių mėnesių. Sunkiais atvejais gydymas gali užtrukti iki 6 mėn. ar vienerių metų.
Kiek moterų pavyksta pastoti po gydymo?
Tai priklauso nuo taikomo gydymo ir atliekamos procedūros. Jei kalbama apie PAP (Pagalbines apvaisinimo priemones), „Northway“ klinikoje (Vilniuje) pastojimo dažnis po IUI (Intrauterinės inseminacijos) varijuoja nuo 15 iki 20 proc. Jei kalba eina apie IVF (Angl. In Vitro fertilization, apvaisinimas mėgintuvėlyje), praėjus visą gydymo ciklą pastojimo dažnis siekia 80 proc.
Mitai apie nevaisingumą
„Northway“ vaisingumo klinikos gydytojas ginekologas akušeris Tomas Lūža pastebi viešumoje klaidinančią informaciją, kuria žmonės yra linkę tikėti, nors nevertėtų to daryti. Iš tikrųjų ši tema yra apipinta daugybe mitų ir klaidingos informacijos. Kad ir kaip būtų keista, bet žmonės labiau linkę tikėti sąmokslo teorijomis nei mokslo teiginiais. Dažnai pabrėžiama, kad anksčiau nevaisingumo nebūdavo ar kad tai yra tarsi Dievo bausmė už kažkokias praeities nuodėmes, bet pasigilinus randame duomenų, kad ši problema egzistavo ir seniau, tiesiog būdavo tabu apie tai kalbėti.
Labai džiugu, kad visuomenė keičiasi, vis drąsiau apie tai kalbama, ieškoma pagalbos. Daug prie šios situacijos prisidėjo pasikeitusi įstatyminė bazė Lietuvoje, pagalbinio apvaisinimo procedūrų kompensavimas ir pan. Taip pat norėčiau paprieštarauti, kad nevaisingumas yra nepagydoma liga. Iš tikrųjų, šiais laikais medicina yra daug pasiekusi ir beveik kiekvieną problemą galime išspręsti“, - įsitikinęs T. Lūža.
Neretai, kai kalbama apie nevaisingas poras, dažniausiai atkreipiamas dėmesys į moterį. Tai, anot gydytojo, yra dar vienas labai gajus mitas: „Nevaisingumas nėra tik moters problema, tai yra poros reikalas ir tirti bei gydyti tenka abu partnerius. Remiantis tarptautine statistika, vyrų sveikatos problemos lemia 20-30 proc., moterų - 20-35 proc., abiejų partnerių - 25-40 proc. visų vaisingumo sutrikimų atvejų. Neaiškios kilmės nevaisingumas sudaro 10-20 proc.“.
Kad dirbtinis apvaisinimas yra vienintelis sprendimas, negalint pastoti, gydytojas sako girdintis taip pat. „Pagalbinis apvaisinimas taikomas tik išimtiniais atvejais, kuomet kitais būdais padėti neįmanoma. O tų būdų yra įvairiausių, pradedant rekomendacijomis dėl gyvenimo būdo, mitybos, darbo-poilsio režimo keitimo, medikamentinio gydymo ir baigiant chirurginiais gydymo metodais.
Kiekvienai individualiai porai reikalingas ir padeda vis kitas būdas, o išsėmus kitus gydymo resursus, rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje“, - teigia T. Lūža. „Northway“ vaisingumo centre Klaipėdoje, kur gydytojas dirba, 2020-aisiais metais po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF)-pastojo apie 50 procentų moterų, po ICSI procedūros - 46 procentai, o bendras klinikinių nėštumų skaičius siekė net 47 procentus.
T. Lūža sako, kad stebuklais tikėti ir jų laukti galima ir po keturiasdešimties. Tačiau reikia žinoti, kad statistiškai su amžiumi labai mažėja tikimybė tiek pastoti, tiek išnešioti sveiką kūdikį ir jį pagimdyti.
„Individualiai moteriai galimybės pastoti amžiaus riba gali būti ir vėlesnė bei priklauso nuo daugybės veiksnių. Deja, persileidimų ir genetinių ligų rizika su amžiumi didėja. Galimybę ir tikimybę pastoti tiek natūraliai, tiek pagalbinio apvaisinimo pagalba leidžia prognozuoti laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai, tačiau kol moteris turi reguliarų mėnesinių ciklą ir vykstančią ovuliaciją bei nėra kitų bėdų, pastojimo tikimybė išlieka“, - patikina gydytojas.
Paklausus, kokie būtų patarimai moteriai, įtariančiai, kad ji yra nevaisinga, gydytojas dar kartą pabrėžė, kad tai yra ne moters bėda, o poros reikalas, tad ir abu partneriai turi dalyvauti šiame procese:
„Labai noriu padrąsinti poras kreiptis, jeigu įtaria, kad gali būti problemų su pastojimu. Ypatingai, jeigu nepavyksta pastoti per 12 mėnesių arba anksčiau, jeigu moteris vyresnė nei 35-erių metų amžiaus, jeigu vargina nereguliarios mėnesinės, diagnozuota endometriozė, buvę operacijų pilvo ertmėje ar uždegiminių procesų. Jeigu vyras yra turėjęs galvos ar sėklidžių traumų, sirgęs ar serga onkologine liga, vargina lytinių organų uždegimai ir panašiai. Taip pat labai svarbu ištyrimą pradėti nuo vyro spermos tyrimo, nes neretu atveju tai leidžia greičiau nustatyti priežastį, vykdyti tikslinį ištyrimą, o kartais išvengiame ir sudėtingų chirurginių intervencijų moteriai“.
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Kaip Tinkamai Žymėti Gimdymo ir Nėštumo Atostogas Apskaitos Dokumentuose – Išsamus Vadovas
- Neįtikėtini Kūdikių Masažo Privalumai Lentvaryje: Atsiliepimai ir Naujausias Infrastruktūros Augimas