Savo nuostabiausią naujieną - į pasaulį ateinantį kūdikėlį jūs jau pranešėte artimiesiems. Tačiau pasakyti apie tai viršininkui vis nesiryžtate. Dalijamės patarimais, kaip tai padaryti kuo diplomatiškiau, kad būsima naujiena netaptų kliūtimi ateinančių mėnesių darbui.
1. Žinokite savo teises
Atlikite namų darbus ir išsiaiškinkite, kokios socialinės garantijos jums priklauso. Skirtingi scenarijai yra būsimoms mamoms, dirbančioms pagal darbo sutartį ar išrašančioms sąskaitas už paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą. Jei kyla neaiškumų, visuomet galite pasikonsultuoti su „Sodra“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, kurie atsako į visus kylančius klausimus apie priklausančias išmokas, terminus. Be to, prieš šį svarbų pokalbį ir jūs jausitės tvirčiau, jei žinosite savo teises.
2. Pirmiausiai - vadovas
Net jei su kolegomis sutariate lyg geriausi draugai, šią naujieną pirmiausiai turite pranešti savo tiesioginiam vadovui, o tada tik jiems, rašoma portale Mother.ly. Būtų nemalonu, jei šią naujieną skyriaus vedėjas išgirstų, pavyzdžiui, rūkomajame. Jei įmonėje yra personalo skyrius - galite pirmiausiai apsilankyti jame ir susitarti, kada tai pasakysite vadovui ir viešai.
3. Apgalvokite datas
Dauguma moterų darbdaviui apie nėštumą papasakoja pirmo trimestro pabaigoje arba antrojo pradžioje. Dažniausiai todėl, kad jau sumažėja persileidimo tikimybė, bet dažnai ir dėl matytis pradedančio pilvuko. Tačiau jei jūsų įmonėje darbai planuojami ne savaitėmis, o mėnesiais į priekį, galbūt verta pagreitinti prisipažinimą. Tai svarbu ir toms, kurių darbas yra itin specifinis ir jus pavaduosiantį specialistą rasti nėra lengva. Jei žinote preliminarią datą, praneškite, kada planuojate išeiti į vaiko gimdymo atostogas (vadinamą dekretą).
4. Darykite tai asmeniškai
Prisiminkite, tai yra pirmas kartas, kai vadovui pasakote, jog esate nėščia, tačiau ne paskutinis, kai su juo kalbatės. Būkite diplomatiškos ir mandagios, nepasakokite ilgos pastojimo istorijos ar intymių smulkmenų, tiesiog trumpai ir konkrečiai pasakykite patį faktą.
5. Pirmiausia, nusiraminkite
Dirbančios mamos dažnai nerimauja dėl savo tolimesnės karjeros, todėl prisipažinimą atidėlioja. Prisiminkite, kad kitų žmonių nuomonė vaikų klausimais nepriklauso nuo jūsų situacijos.
Nėštumą vėliau ar anksčiau visi pastebi. Dargi tada, kai nesimato pilvuko, hormonai pakeičia būsimos mamytės išvaizdą, eiseną, elgesį… Nuo atidaus aplinkinių žvilgsnio ilgai nepaslėpsi savo padėties. Daugelis mūsų darbdavių labai nenoriai įdarbina kūdikio besilaukiančias moteris. Mat jiems tai labai neparanku - greitai jos išeis gimdymo atostogų, ir reikės ieškoti naujo darbuotojo.
Žinoma, kiekvienas mūsų apsisprendimas turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Tarkim, kad jūs savo darbdaviui pranešėte apie savo nėštumą. Galimas toks variantas: visi pradeda aptarinėti, kas dirbs vietoj jūsų, šefas pradeda priekabiauti dėl smukmenų, atmosfera tokia, kad norisi pačiai išeiti iš dabo. Kolegos geranoriškai pataria kuo gali: vieni žino puikų ginekologą, kiti rekomenduoja gimdymo namus. Tikėkite savo gebėjimais - jūs puiki darbuotoja, labai reikalinga firmai.
Nėštumą galima slėpti ilgai: jūsų figūra leidžia “užmaskuoti” pilvuką, jūs gerai jaučiatės, vizitus pas gydytoją suderinate taip, kad jie netrukdo darbui. Geriausia tai padaryti būnant 12 savaičių nėštumo. Žinoma, vienaip tai aptariama su kolegomis, kitaip su viršininku. Pastarojo reakcija susijusi su jūsų darbo specifika. Jeigu jūs dirbate kanceliarijoje, nevadovaujate jokiam skyriui, projektui, pavaldinės dekretinės atostogos viršininkui nesukels didelių problemų. Jūs laiku ir kruopščiai perduosite savo “popierius”, įpareigojimus pavaduojančiam kolegai - darbas toliau vyks sklandžiai.
Kitas dalykas - jeigu jūs vykdote svarbius projektus, vadovaujate skyriui ir t.t. Tokiu atveju jūs turite galvoti ne tik apie save, bet ir apie kompanijos perspektyvas. Reikėtų apgalvoti, iki kurio nėštumo mėnesio dirbsite. Gal sveikata leis dirbti iki vėlesnio nėštumo, bet trumpesnę darbo dieną? Gal bus galimybė dalį darbų atlikti namuose, gal galima pakeisti darbo grafiką. Jūs turite įsiklausyti į save ir įvertinti savo fizinę būseną. Kaip matote, sprendimo variantų yra nemažai.
Jūs nutarėte pranešti viršininkui apie savo nėštumą ir aptarti su juo susijusias problemas. Parinkite tinkamą momentą. Įvertinkite savo galimybes. Pokalbį pradėkite tik pasitarusi su gydytoja. Jei ji griežtai pareikalavo vengti bet kokių stresų (o jų darbe neišvengsite), kalbėkite apie galimybę sumažinti krūvį ir pan. Iš anksto apgalvokite kalbėjimo planą. Apgalvokite klausimus, kurie jums labai svarbūs. Didelę reikšmę turės jūsų pasirinktas kalbėjimo tonas, intonacija, laikysena. Jūs turite pateikti savo pasiūlymus, kaip galėtumėte iki dekreto dirbti, kokiu darbo grafiku, kokius projektus jūs dar suspėsite pabaigti, kokius pavedimus jūs galite perduoti savo kolegai. Galvokite apie save.
Darbo kodekso garantijos ir lengvatos nėščiosioms ir auginantiems vaikus
Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas.
Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių. Nors kasmetinės atostogos priklauso visiems darbuotojams, Darbo kodeksas numato prioritetą nėščiosioms ir darbuotojams, auginantiems vaikus, sudarant kasmetinių atostogų eilę darbovietėje - darbdavys turi atsižvelgti į jų pageidavimus.
Motinystės (nėštumo ir gimdymo) atostogos
- Trukmė: Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (paprastai 70 dienų iki numatomos gimdymo datos ir 56 dienos po jos).
- Išmoka: Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydžio (apskaičiuoto pagal 12 mėn.).
Tėvystės atostogos
- Trukmė ir laikas: Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos.
- Kas gali gauti? Teisę turi vaiko tėvas (biologinis ryšys svarbesnis nei santuoka).
Vaiko priežiūros atostogos
- Kas gali naudotis? Nuo 2018 m.
- Trukmė: Suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai.
- Išmoka: Vaiko priežiūros išmoka mokama iš „Sodros“, kol vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, priklausomai nuo tėvų pasirinkimo.
Nuo 2023 m.:
- Pasirinkus gauti išmoką iki 18 mėn.: 2 mėn. vienam iš tėvų (neperleidžiami), 2 mėn. kitam (neperleidžiami) mokama 78% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. Likusius 14 mėn.
- Pasirinkus gauti išmoką iki 24 mėn.: 2+2 neperleidžiami mėnesiai apmokami po 78%. Likusius 8 mėn.
Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą.
Kitos garantijos ir lengvatos
- Nemokamos atostogos: Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į nemokamas atostogas (jų trukmė priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nustatyta Darbo kodekse). Taip pat tėvas turi teisę į nemokamas atostogas žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
- Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“): Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę). Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Teisė į jas įgyjama pateikus prašymą ir vaiko gimimo dokumentus.
- Pailgintos kasmetinės atostogos: Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jei dirbama 5 d.).
- Nuotolinis darbas: Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu.
Darbo sąlygos nėščiosioms
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Draudžiama jas skirti dirbti kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis. Jei darbas kelia pavojų, darbdavys privalo perkelti į kitą tinkamą darbą. Taip pat šios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti naktį, viršvalandžių, budėti ar vykti į komandiruotes be jų sutikimo.
Nėščiosios: Nuo tos dienos, kai darbdaviui pateikiama medicininė pažyma apie nėštumą, darbo sutartis su ja negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva ar valia (išskyrus labai retas išimtis, pvz., įmonės likvidavimas ar terminuotos sutarties pabaiga). Tėvai vaikų iki 3 metų: Su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės (pagal DK 57 str.). Darbuotojai atostogose: Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negalima nutraukti darbdavio valia (t. Atleisti nėščiąją beveik neįmanoma.
Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios. Taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis, suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavys priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia sutartis. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.
Taigi, jeigu su nėščia darbuotoja yra sudaryta, pvz., terminuota darbo sutartis, ją galima nutraukti iš karto suėjus terminui, nelaukiant, kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai. „Visais kitais atvejais nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą ją nutraukti“, - sakė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė
Kada pranešti darbdaviui?
Lietuvos įstatymai nenumato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą - nėščioji pati tai nusprendžia. I. Piličiauskaitė-Dulką pabrėžė, kad teisė į Darbo kodekse (DK) numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Nėščia darbuotoja laikoma moteris, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.
„Nėštumas siejamas su lytimi, tad bet koks darbo sąlygų pabloginimas dėl šios priežasties laikytinas diskriminacija bei lygias galimybes apibrėžiančių įstatymų pažeidimu. Tad nei nėštumas, nei vaikų turėjimas negali būti priežastis atleidimui, darbo sąlygų ar rėžimo pabloginimui ir panašiai. Visais tokiais atvejais raginame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei kitas atsakingas institucijas“, - laiške Delfi rašė Lygių galimybių kontrolės tarnyba.
Darbdavio įsipareigojimai
Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą darbdavys įpareigotas peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui. Pagal įstatymą, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašas Lietuvos įstatymuose nustato kenksmingų darbo sąlygų, pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo bei informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, įskaitant draudžiamus darbus ir medžiagų sąrašus.
Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Perkeltai į darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis.
„Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Taigi darbdavys, gavęs darbuotojos pažymą apie nėštumą, turi įvertinti visas galimas rizikas, atsižvelgiant į konkretaus darbo pobūdį bei gydytojo pažymoje pateiktas rekomendacijas“, - apie darbdavio atsakomybes kalbėjo Darbo inspekcijos atstovė.
Jei dirbama iki gimdymo, darbdavys tebeturi įsipareigojimų Lietuvos įstatymuose nustatyta, kad darbuotojoms suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Taigi nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos darbuotojos iniciatyva pateikiant prašymą, darbdavys to vienašališkai nuspręsti negali (išskyrus minėtą išimtį).
„Dėl darbo trukmės iki gimdymo, esamos sveikatos būklės sprendžia pati nėščioji ir ją prižiūrintis gydytojas. Tuo tarpu darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir yra atsakingas už jos profesinės rizikos vertinimo rezultatus bei pavojingų darbų neskyrimą“, - sakė I. Piličiauskaitė-Dulkė
Lygių galimybių kontrolės tarnyba pridūrė, kad neretai mažus vaikus auginančios darbuotojos patiria sunkumų grįžti į darbą iš motinystės atostogų, taip pat patiria kliūčių įsidarbinant, potencialūs darbdaviai jų klausinėja nepriimtinų klausimų apie asmeninį gyvenimą. Pagal Moterų ir vyrų lygų galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus atskirai numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti, kad kandidatas atrankoje nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo.
„Statistika Lietuvoje rodo, kad moterys daug dažniau nei vyrai išeina vaiko priežiūros atostogų ir dažniau atlieka vaiko priežiūros funkcijas šeimoje. Darytina išvada, jog moterys dažniau „iškrenta“ iš darbo rinkos ir susiduria su didesne rizika patirti diskriminaciją“, - Delfi sakė tarnybos atstovas.
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Loto žaidimas vaikams: lavinantis ir smagus laikas
- „Auklė – misija neįmanoma“: Neįtikėtina istorija apie iššūkius ir triumfą, kurią privalote pamatyti!