Nėštumas - tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius - 40 savaičių arba 280 dienų - tiek laiko trunka nuo pastojimo iki gimdymo. Šis laikotarpis yra suskirstytas į tris trimestrus, o kiekviena savaitė pasižymi moters organizmo ir vaikelio pokyčiais. Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą. Tai pradinis embriono vystymosi etapas.
Pirmoji Savaitė: Segmentacija ir Kelionė Gimdos Link
Pirmąją savaitę po apvaisinimo vyksta gemalo užuomazgos segmentacija ir kelionė implantacijos vietos link. Maždaug po 24-30 val. nuo apvaisinimo zigota būna pasidalijusi į dvi dukterines ląsteles, vadinamas blastomerais. Toliau blastomerai mitoziškai dalijasi, dukterinių ląstelių sparčiai daugėja, bet jos neužauga iki motininių ląstelių dydžio. Toks dalijimasis vadinamas segmentacija, arba skilimu. Žmogaus segmentacija yra visiška, t. y. skyla visa gemalo užuomazgos masė.
Taip skylanti gemalo užuomazga apie 3 paras keliauja kiaušintakiu gimdos link. Ją stumia pasieninė skysčių srovė, sukelta kiaušintakio epitelio virpamųjų plaukelių ir lygiųjų raumenų judesių. Mitybai reikiamų medžiagų blastomerai gauna iš kiaušinėlio trynio atsargų (nors jų yra labai nedaug) ir kiaušintakio gleivių. Pirmųjų blastomerų skilimas užtrunka iki 24 val., vėlesnių - 12-18 val. Apie trečiąją parą žmogaus gemalo užuomazga būna sudaryta iš 12-16 blastomerų. Tokia ląstelių sankaupa primena avietę ir vadinama morule. Morulėje blastomerai tankėja, keičiasi jų forma, susidaro tarpląstelinės jungtys.
Pradeda išsiskirti dviejų tipų blastomerai: išoriniai, kurie dalijasi greičiau ir plokštėja, apgaubia vidinius. Apie ketvirtąją parą morulė patenka į gimdos ertmę. Pro skaidriąją sritį pradeda skverbtis ir tarp blastomerų (jų iš viso 32-58) kauptis skystis - iš morulės susidaro pūslytė, vadinama blastocista. Jos plona siena, sudaryta iš išorinių ląstelių, vadinama trofoblastu. Viduje lieka blastocistos ertmė ir vidinių ląstelių masė, arba embrioblastas, prigludęs prie trofoblasto. Iš embrioblasto vėliau formuojasi gemalas, amnionas, trynio maišas, o iš trofoblasto - chorionas ir placenta.
Iki implantacijos (apie dvi paras) blastocista laisvai migruoja gimdos ertmėje. Maisto medžiagomis ją aprūpina gimdos liaukos, gausiai išskiriančios sekretą, vadinamąjį „gimdos pieną“. Šeštąją parą trofoblasto ląstelės pradeda gaminti į tripsiną panašų fermentą, kuris ištirpdo gabalėlį skaidriosios srities. Pro susidariusią angą blastocista „išsirita“ kaip viščiukas iš kiaušinio. Blastocistos išsilaisvinimu iš skaidriosios srities ir prilipimu prie gimdos gleivinės prasideda implantacija. Jau po 24-48 val. po apvaisinimo skylančios gemalo užuomazgos ląstelės (būsimosios trofoblasto ląstelės) pradeda išskirti imunosupresinį baltymą, vadinamą ankstyvuoju nėštumo faktoriumi. Motinos kraujo serume jo aptinkama pirmąsias 10 dienų po apvaisinimo.
Literatūroje pateikiama duomenų, kad nuo trečdalio iki pusės visų apvaisintų kiaušinėlių nepasiekia morulės ar blastocistos stadijos ir pirmąją savaitę žūsta dėl nekokybiškos segmentacijos. Dalis apvaisintų kiaušinėlių net nepradeda skilti. Manoma, kad dauguma jų turi chromosomų sutrikimų.
Antroji Savaitė: Implantacija ir Tolesnė Segmentacija
Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija ir toliau tęsiasi jos segmentacija. Implantacija - tai blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį. Normaliai šis procesas vyksta užpakalinėje ar priekinėje gimdos dugno ar kūno sienelėje, kuomet gleivinė yra sekrecijos fazėje: pilnakraujė, išburkusi, pasirengusi priimti gemalo užuomazgą.
Apie 7-ąją parą blastocista pradeda skverbtis ir nirti į gimdos gleivinę. Besiskverbdama ji subliūkšta - tai implantacinis kolapsas. Skverbdamasis į gimdos gleivinę, blastocistos trofoblastas pasidalija į du sluoksnius: citotrofoblastą ir sinciciotrofoblastą. Citotrofoblastą sudaro kubinės ląstelės, kurios aktyviai mitoziškai dauginasi. Besidaugindamos ląstelės lieka susijungusios tilteliais, o jų daugiabranduolė masė ir sudaro sincitiotrofoblastą.
Jis gamina proteolizinius fermentus, ardančius gleivinės audinius, rezorbuoja suardytus produktus, fagocituoja ląstelių liekanas, pradeda sekretuoti žmogaus chorioninį gonadotropiną (ankstyvieji nėštumo testai nustato šį hormoną moters šlapime). Piršto formos sinciciotrofoblasto išaugos graužiasi į gleivinę, gilina ir platina implantacinę duobę. Implantaciją palengvina ir suaktyvėjusi gleivinės ląstelių apoptozė. Žmogaus gemalo užuomazgos implantacija vadinama tarpaudinine, nes blastocista visiškai panyra į duobutę, kurios anga užsidengia fibrino kamšteliu.
Blastocistą supa gleivinės jungiamasis audinys, kuriame, kaip atsakas į implantaciją, vyksta decidualinė reakcija: gleivinė pradeda storėti, dar labiau paburksta ir tampa pilnakraujė, joje daugėja jungiamojo audinio, leukocitų ir atsiranda atkrintančiosios plėvės decidualinių ląstelių. Tai didelės, kartais daugiabranduolės ląstelės, turtingos glikogeno ir riebalų intarpų. Manoma, kad jos atlieka keletą funkcijų: trofinę (implantacijos pradžioje jos yra gemalo maisto medžiagų šaltinis), sekrecinę (sekretuoja įvairias medžiagas, kurios, patekusios į amniono skystį, veikia gemalo augimą ir sklaidą), apsauginę (neleidžia gemalo užuomazgai skverbtis per daug giliai - implantacija sustoja funkcinio gleivinės sluoksnio išoriniame glaudžiajame posluoksnyje).
Sinciciotrofoblasto kiekis, ypač 9-11-ąją dienomis, sparčiai didėja. Jis tampa panašus į kempinę, nes jame atsiranda ertmių - lakūnų, kurios plečiasi ir jungiasi į tinklą (būsimosios placentos tarpgaurelinių ertmių užuomazgą), ryškesnį gemaliniame poliuje. 2-osios savaitės pabaigoje motinos kraujas išsilieja į lakūnas. Pradeda formuotis placentinė kraujotaka. Apie 12-13-ąją parą po apvaisinimo gimdos gleivinės implantacinės duobės kraštai apauga epiteliu ir visiškai užgyja (iki to implantacijos vieta gali pakraujuoti).
Kol vyksta implantacija, tęsiasi segmentacija. Buvęs kamuoliuko formos embrioblastas 7-ąją dieną suplokštėja ir pasidalija į du lapelius: viršutinį - epiblastą, ir apatinį - hipoblastą. Netrukus tarp epiblasto ląstelių atsiranda ertmė, kurioje kaupiasi skystis. Ši ertmė persitvarko ir tada, kai ją iš išorės apsupa negemalinė mezoderma, ji virsta antriniu amnionu. Iš hipoblasto kilusios plokščiosios ląstelės apribodamos didelį pirminį trynio maišą. Todėl subliūkusi blastocista vėl išsipučia. Antrosios savaitės pabaigoje pirminis trynio maišas suplyšta ar supliukšta. Iš išorės apsuptas negemaline mezoderma, jis apie 14-ąją parą virsta daug mažesniu antriniu trynio maišu.
Negemalinė mezoderma, kilusi iš pirminio trynio maišo sienos, o vėliau iš epiblasto kaudalinio galo, apsupa ne tik galutinį amnioną ir trynio maišą, taip pat iš vidaus iškloja blastocistos ertmę - taip susidaro gaurelinis dangalas. Sutankėjusios negemalinės mezodermos ląstelės, siejančios uodeginį gemalo galą su gaureliniu dangalu, vadinamos jungiamuoju stiebeliu. Jo vietoje atsiras bambos virkštelė. Taigi embrioblastas virsta dvilapiu gemaliniu disku, kurio skersmuo antros savaitės pabaigoje - 0,1-0,2 mm, o blastocista - dvilape blastocista. Susidarius dvilapei blastocistai, baigiasi žmogaus gemalo segmentacija.
Trečioji Savaitė: Gastruliacija ir Gemalinių Lapelių Susidarymas
Trečiąją savaitę vyksta gastruliacija - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: išorinis - ektoderma, vidinis - endoderma ir vidurinis - mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai. Gemalinių lapelių formavimosi šaltinis - epiblastas. Hipoblastas gemalo kūno sklaidoje nedalyvauja, tik sudaro negemalinę trynio maišo endodermą. Savaitės pradžioje uodeginiame epiblasto gale, ląstelėms dauginantis ir tankėjant, susiformuoja pirmykštė linija. Galvinis jos galas pasibaigia sustorėjimu, vadinamu Henzeno, arba pirmykščiu, mazgu. Linija ir mazgas pradeda įdubti. Taip iš linijos susidaro pirmykštė vaga, o iš mazgo - pirmykštė duobė. Vagos ir duobės ląstelės pradeda grimzti bei kryptingai migruoti po epiblastu. Šis procesas vadinamas įėjimu, įsimovimu ar invaginacija. Įsimovimo laikas, vieta ir kryptis lemia tolesnį ląstelių likimą.
Naujausiais duomenimis, gemalinė endoderma ir chorda yra kilusios iš ląstelių, įsimovusių pro pirmykštės vagos priekinį galą ir pirmykštę duobę. Dalis šių ląstelių invaginuoja iki pat hipoblasto, įsiterpia tarp jo ląstelių, nustumia jį į gemalinio disko kraštus ir sudaro gemalinę endodermą. Kitos ląstelės migruoja tiesiai į galvinį disko galą ir formuoja stuburo stygos ataugą, kuri po sudėtingų persitvarkymų virsta stuburo styga, arba chorda. Chorda - gemalinio disko ašis. Gemalui augant, ji nyksta (liekanų būna tik tarpslankstelinių diskų branduoliuose). Pro pirmykštę vagą įsimovusios ląstelės migruoja po epiblastu kraniolateraline kryptimi. Jos formuoja gemalinę mezodermą. Epiblasto ląstelės, nepraėjusios pro pirmykštę duobę ir vagą, duoda pradžią gemalinei ektodermai.
Būsimo gemalo kūnas formuojasi į priekį nuo pirmykštės duobės, todėl gemalinis diskas auga kranialine kryptimi, o pirmykštė vaga trumpėja, kol išnyksta (4-osios savaitės pabaigoje). Ektodermą ir endodermą atskiria mezodermos lapelis visame gemalinio disko plote, išskyrus ryklinę burnos membraną ir kloakos membraną. Šiose dviejose vietose ektoderma tiesiogiai liečiasi su endoderma. Gemalinio disko kraštuose gemaliniai lapeliai susijungia su atitinkamais negemaliniais lapeliais, dengiančiais amniono ir trynio maišo sienas. Tarp chordos priekinio galo ir ryklinės burnos membranos yra priešchordinis lapelis. Jo ląstelės skleidžia molekulinius signalus, kurie skatina būsimų smegenų ir kitų galvos struktūrų sklaidą (cefalizaciją), todėl ši sritis vadinama galvos organizaciniu centru.
Taigi dvilapis diskas virsta trilapiu gemaliniu disku, kurio ilgis - apie 1,5 mm, o dvilapė blastocista - trilape blastocista. Trečiosios savaitės pabaigoje ektodermoje prasideda neuruliacija, o mezodermoje - somitogenezė ir vaskuliogenezė. Neuruliacija - tai neuroektodermos (nervinio vamzdžio ir skiauterės) susidarymas, kurį stimuliuoja chorda. Pastaroji skatina virš jos esančios ektodermos ląsteles aukštėti ir sutankėti. Taip ektodermoje susidaro nervinė plokštelė. Ji pradeda įlinkti, susidaro nervinė vaga, jos šonuose - klostės. Klostėms suaugus susidaro nervinis vamzdis - galvos ir nugaros smegenų užuomazga. Jo galuose lieka atviros angos: galvinis ir uodeginis neuroporas. Klostėms suaugant, vamzdis atsiriboja nuo paviršiaus ektodermos.
Dalis klosčių ląstelių atsiskiria ir išsidėsto abiejose pusėse tarp vamzdžio ir paviršiaus ektodermos. Taip susidaro nervinė skiauterė. Jos ląstelės greitai pasklinda po visą gemalą ir diferencijuojasi į periferinės nervų sistemos, antinksčių šerdies, širdies tarpskilvelinės pertvaros, pigmentines ir kitokias ląsteles. Pasklidusios gemalo galvoje, nervinės skiauterės ląstelės virsta galvos mezenchima, iš kurios vėliau formuosis įvairūs galvos ir kaklo jungiamojo audinio dariniai (kaulai, raiščiai, kietasis smegenų dangalas, dantų dentinas, cementas ir kt.). Iš paviršiaus ektodermos vėliau formuosis viso kūno odos epitelis ir jo dariniai.
Abipus chordos išsidėsčiusi mezoderma susiskirsto į paašinę, tarpinę ir šoninę. Paašinę mezodermą sudaro segmentuoti somitomerai ir somitai. Pirmieji somitomerai atsiranda 3-iosios savaitės pabaigoje abipus chordos galvinio galo. Kiti per dvi savaites (po tris poras per parą) susiklosto paeiliui kraniokaudaline kryptimi. Gemalo kakle ir kūne jie kompaktizuojasi ir virsta somitais, kurių iš viso susidaro 42-44 poros (apie jų sklaidą žr. toliau). Su šonine mezoderma somitus jungia tarpinė mezoderma. Šoninę mezodermą sudaro du nesegmentuoti lapeliai - somatinis ir vidurių.
Placenta: Gyvybinis Ryšys Tarp Motinos ir Vaisiaus
Placenta yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, o vis dėlto, vienas svarbiausių: placenta lemia moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.
Parašiuto formos placenta yra ypatingai specializuotas organas, palaikantis vaisiaus vystymąsi. Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Placentoje cirkuliuoja ir mamos, ir vaikelio kraujas, bet jie niekuomet nesusimaišo. Trečiojo trimestro pabaigoje, kai nėštumas yra pilnai išsivystęs, per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę!
Besivystantis vaikelis pats nei valgo, nei kvėpuoja - visas maistines medžiagas bei deguonį jis gauna iš mamos. Placenta veikia kaip vaisiaus „plaučiai“: aprūpina deguonimi ir pašalina anglies dvideginį. Tiesą sakant, placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės - tai reiškia, kad placenta, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta, bendrai tariant, perpus iš mamos ir tėčio genų. Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse.
Vaisiaus kamieninės ląstelės per placentą gali patekti į mamos kraujotaką ir manoma, kad pirmiausiai šios ląstelės keliauja į tas motinos organizmo dalis, kur yra pažeidimų. Netgi praėjus keletui metų po nėštumo, mamos odoje, vidaus organuose bei kaulų čiulpuose galima aptikti nedidelį skaičių kamieninių ląstelių iš praėjusių nėštumų. Būtent placenta paruošia mamos kūną žindymui.
Unikali placentos savybė - augti ir įsiskverbti į nėščiosios kūną, išliekant nepuolama imuninės sistemos. Šis placentos gebėjimas išvengti imuninės sistemos yra intensyviai reguliuojamas procesas ir placenta „žino“, kada sustoti skverbtis, kad nesukeltų žalos nėščiajai.
Vaisiaus Vystymasis: Nuo Embriono Iki Gimimo
Vasius (fetus) - besivystantis žmogus ar kitas žinduolis nuo embriono laikotarpio pabaigos iki gimimo. Daugumos gyvūnų vaisiaus laikotarpis prasideda nuo tada, kai embrionas įgyja išorės bruožų, būdingų tos rūšies gyvūnams. Nors visi audiniai ir organai jau užsimezgę, tačiau dar nebrandūs. Jie auga, bręsta, diferencijuojasi ir vaisiaus laikotarpio pabaigoje (ar po gimimo) pradeda visavertiškai funkcionuoti. Su motinos organizmu vaisių jungia placenta. Vaisiaus kūną supa amniono vandenys.
Žmogaus vaisiaus laikotarpio pradžia yra 9 savaitės po apvaisinimo. Tokio amžiaus vaisius jau turi žmogaus kūno kontūrus ir veido bruožus, jo galva sudaro beveik pusę kūno ilgio. Auga ir diferencijuojasi organai (pvz., nuo 4 mėnesio pagal išorinius lytinius organus galima nustatyti lytį, nuo 5 mėnesio išklausyti širdies tonus), vienas po kito jie pradeda po truputį funkcionuoti (pvz., nuo 3 mėnesio inkstai pradeda išskirti šlapimą, nuo 4 mėnesio kaulų čiulpai pradeda gaminti kraujo ląsteles), ryškėja refleksai (rijimo ir čiulpimo refleksai atsiranda nuo 4 mėnesio, kiti - vėliau), aktyvėja ir tampa koordinuoti judesiai (nuo 5 mėnesio motina juos jaučia).
Vaisiaus kūnas nuo 5 mėnesio pasidengia švelniais gyvaplaukiais ir varškiniu tepalu, kuris saugo odą nuo vaisiaus vandenų poveikio. Kūnas sparčiai auga, didėja svoris, kinta kūno proporcijos. Nėštumo pabaigoje augantis vaisius įgyja būdingą jam pozą ir padėtį gimdoje. Normaliai vaisius gimsta 38-42 nėštumo savaitę.
Nėštumo Savaitės: Pokyčiai ir Rekomendacijos
Štai trumpas aprašymas, kas vyksta kiekvieną nėštumo savaitę:
- 1-3 savaitės: Naujo ciklo pradžia, apvaisintas kiaušinėlis keliauja kiaušintakio link, o šešta-septintą dieną po apvaisinimo, embrionas pradeda įsitvirtinti gimdos sienelėse.
- 4 savaitė: Embrioną su motina tebesieja tiesioginė kraujotaka, tačiau ima formuotis placenta, kuri taip pat įsitvirtina gimdos sienelėje, prie placentos centro susiformuoja (įsitvirtina) virkštelė.
- Nuo 4 iki 8 savaitės: Pradeda vystytis būsimo vaikelio širdutė, formuojasi vidaus organai, stuburo smegenys, pradeda ryškėti veido kontūrai.
- Nuo 8 iki 12 savaitės: Vaisius tampa vis panašesnis į žmogutį, pagrindinės kūno dalys jau susiformavusios, raumenys ir nervai jau išsivystę.
- Nuo 13 iki 16 savaitės: Vaisiaus balso stygos jau visiškai išsivysčiusios, tačiau vandenys, supantys vaisių, neleis jam triukšmauti iki kol išvys pasaulį.
- Nuo 17 iki 20 savaitės: Vystosi kūdikio skonio ir klausos pojūčiai, smegenų ląstelės sparčiai dauginasi ir auga smegenų apimtis.
- Nuo 25 iki 28 savaitės: Plaučiuose vystosi struktūros, kurios vėliau leis vaikučiui laisvai kvėpuoti. Pradeda funkcionuoti kaulų čiulpai.
Svarbu! Kiekvienas nėštumas yra unikalus, todėl svarbu konsultuotis su gydytoju ir stebėti savo organizmo pokyčius.
Rekomendacijos Būsimoms Mamoms
- Nėštumo pradžia turėtų būti skirta poilsiui: Stenkitės vengti streso, sunkesnių fizinių darbų.
- Atkreipkite dėmesį į priemones, kurias purškiate ar tepate ant odos: Rekomenduojama naudoti natūralias bei ekologiškas priemones.
- Dėl vaistų ir maisto papildų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju.
- Pasikonsultuoti su gydytoju dėl vartojamų preparatų, rekomenduojamo gyvenimo būdo bei galimų pavojų.
- Būkite atsargi ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
- Kiekvieną dieną skirkite šiek tiek laiko pamąstymams apie būsimą kūdikį, apie būsimus gyvenimo pokyčius.
žymės:
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Atskleiskite Tėvų ir Vaikų Santykių Paslaptis Vinco Mykolaičio-Putino Romane "Altorių Šešėly"
- Ar Nėštumo Nustatymas Su Cukrumi Iš Tikrųjų Veikia? Sužinokite Tiesą Čia!