Negimdinis nėštumas (dar vadinamas ektopiniu nėštumu) - tai toks nėštumas, kai apvaisintas kiaušinėlis vystosi ne gimdoje, o kitose vietose - kiaušintakyje, kiaušidėje, gimdos kaklelyje ar pilvo ertmėje. Ši liga tiesiogiai susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su kiaušintakiais, kurie yra vamzdiniai organai, jungiantys kiaušides su gimda.
Kas yra Negimdinis Nėštumas?
Negimdinis nėštumas - tai toks nėštumas, kai apvaisinta kiaušialąstė implantuojasi ir vystosi ne gimdos ertmėje, kaip normalaus nėštumo metu, tačiau už jos ribų. Normaliu atveju apvaisintas kiaušinėlis keliauja per kiaušintakį į gimdą, kur jis implantuojasi ir vystosi. Ši patologija pasitaiko 2-3 proc. pastojusių moterų.
Dažniausiai ligos pažeidžiami asmenys, kurių riziką padidina amžius >35 metai, buvusios uždegiminės lytinių organų ligos, kontraceptinės spiralės naudojimas, buvęs ovuliacijos sužadinimas, gydomoms nuo nevaisingumo moterims.
96-97 proc. atvejų negimdinis nėštumas lokalizuojasi kiaušintakyje, tačiau galimos ir dar neįprastesnės vietos, pavyzdžiui, kiaušidė, gimdos kaklelis, cezario pjūvio randas, gimdos kampas ar pilvo ertmė. Ypatingai retais atvejais negimdinis nėštumas gali vystytis kartu su nėštumu gimdoje, šios būklės diagnostika gali tapti rimtu iššūkiu gydytojui ginekologui.
Besivystantis neįprastoje vietoje embrionas neišgyvena, o augantys placentos audiniai gali pažeisti moters organų, kuriuose vystosi nėštumas, vientisumą. Pavyzdžiui kiaušintakinio nėštumo atveju, kiaušintakis tempiamas ir plyšta. Moteris gali stipriai nukraujuoti į pilvo ertmę.
Negimdinis kiaušintakinis nėštumas yra pavojinga būklė, kai apvaisintas kiaušinis negali toliau vystytis normalioje aplinkoje. Ši liga dažniausiai pasitaiko kiaušintakyje, tačiau ji gali pasireikšti ir kitose vietose.
Negimdinis nėštumas yra svarbus ne tik dėl fizinių pavojų, bet ir dėl emocinės naštos, su kuria susiduria moterys, patiriančios šią situaciją.
Negimdinio Nėštumo Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Pagrindinės negimdinio nėštumo priežastys apima kiaušintakių pažeidimus, kurie gali atsirasti dėl uždegiminių ligų, chirurginių operacijų ar endometriozės. Kitos priežastys gali būti hormoniniai sutrikimai, kurie gali paveikti kiaušinėlio judėjimą, arba anomalijos, susijusios su kiaušintakių struktūra.
Ektopinį nėštumą dažniausiai sukelia būklės, dėl kurių sulėtėja apvaisintos kiaušialąstės judėjimas kiaušintakiu į gimdos ertmę - randai kiaušintakiuose, persirgti uždegimų, chirurginės intervencijos kiaušintakiuose ar buvęs ektopinis nėštumas.
Kai kuriais atvejas ektopinis nėštumas gali vystytis dėl įgimtų kiaušintakių defektų, endometriozės, perforavusio apendicito ar buvusių mažojo dubens operacijų. Vartojant hormonus, ypač estrogenus ir progesteroną (kontraceptines piliules) gali sulėtėti normalus aspvaisinto kiaušinėlio judėjimas kiaušintakiais ir tai gali būti ektopinio nėštumo priežastis.
Dažniausiai jį lemia kiaušintakio struktūros ar funkcijos pažeidimas, atsirandantis dėl įvairų priežasčių, pavyzdžiui, sergant endometrioze, dubens organų uždegimu, po chirurginių intervencijų susidarius sąaugoms dubens ir pilvo ertmėje ar atsiradus kiaušintakio fibrozei po kiaušintakio operacijų. Taip pat galimi ir įgimti kiaušintakio defektai.
Yra įvairių rizikos veiksnių, kurie didina negimdinio nėštumo tikimybę. Tai gali būti persirgtos ligos, dažniausiai plintančios lytiniu keliu, pavyzdžiui, chlamidiozė. Taip pat dubens uždegiminė liga, sąaugos mažajame dubenyje, įgimta kiaušintakių patologija, anksčiau buvęs negimdinis nėštumas, dirbtinis apvaisinimas, rūkymas, ankstyvi lytiniai santykiai ir didelė partnerių kaita, vyresnis nei 35 metai moters amžius, gimdos spiralė ir kt.
Rizikos veiksniai:
- dubens uždegiminė liga;
- endometriozė (liga, kurios metu gimdos gleivinės randama neįprastose vietose, pvz. kiaušintakiuose, ant pilvaplėvės, gimdos raiščių);
- vyresnis nei 35 metai amžius;
- buvęs negimdinis nėštumas;
- buvusi kiaušintakių, dubens organų operacija;
- vien tik progesteroninių kontraceptinių tablečių vartojimas, intrauterininė spiralė;
- apvaisinimas in vitro (mėgintuvėlyje).
Visgi svarbu pabrėžti, kad 30-50 proc. moterų, kurioms diagnozuojamas negimdinis nėštumas, jokių rizikos veiksnių neturėjo.
Negimdinio Nėštumo Simptomai
Pagrindiniai negimdinio nėštumo simptomai gali apimti pilvo skausmą, kraujavimą iš makšties, silpnumą ar galvos svaigimą. Kai kuriais atvejais simptomai gali būti lengvi ir nepastebimi, tačiau esant rimtesnėms komplikacijoms, pavyzdžiui, vidinio kraujavimo atveju, gali pasireikšti stiprus skausmas ir šokas.
Simptomai tikrai egzistuoja, ir, noriu pabrėžti, kad juos pastebėjus būtina tuoj pat kreiptis į gydytoją ginekologą.
Būdingiausi negimdinio nėštumo simptomai: pilvo skausmas, nenormalus kraujavimas iš makšties, kraujingos ar rusvos išskyros iš makšties, mėnesinių ciklo nebuvimas ar vėlavimas esant teigiamam nėštumo testui.
Pilvo skausmas gali būti įvairaus intensyvumo. Dažniausiai jis būna toje pilvo pusėje, kuriame kiaušintakyje yra negimdinis nėštumas, tačiau gali pasireikšti ir visame pilvo plote. Plyšus kiaušintakiui, skausmas būna ypač stiprus, taip pat prasideda gausus kraujavimas į pilvo ertmę, atsiranda hemoraginiam šokui būdingi simptomai, tokie kaip blyški oda, moterį išpila šaltas prakaitas, atsiranda dažnas širdies plakimas ir kvėpavimas, krenta arterinis kraujospūdis. Pacientė gali jausti dusulį, netekti sąmonės.
Dažnai moteris jaučia ir kitus nėštumui būdingus simptomus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, krūtų pabrinkimas, galvos svaigimas, dažnas šlapinimasis. Tačiau jie būna silpnesni, nes kaip minėjau, negimdinio nėštumo metu išsiskiriančių hormonų kiekis organizme yra mažesnis.
Kiti galimi simptomai:
- lengvas kraujavimas iš lytinių takų;
- pykinimas ir vėmimas;
- diskomfortas ar skausmas apatinėje pilvo dalyje;
- aštrūs pilvo srities spazmai;
- silpnumas;
- galvos svaigimas;
- skausmas, plintantis į kaklą ar petį, bloga bendra savijauta;
- žemas arterinis kraujo spaudimas;
- šalčio krėtimas;
- skausmingas tuštinimasis.
Kai kurie požymiai iš pradžių primena normalaus nėštumo požymius (menstruacijų nebuvimas, pykinimas, krūtų jautrumas).
| Simptomas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Pilvo skausmas | Gali būti įvairaus intensyvumo, dažniausiai vienoje pusėje |
| Kraujavimas iš makšties | Nenormalus, gali būti kraujingos ar rusvos išskyros |
| Galvos svaigimas | Silpnumas, apalpimas |
| Kiti | Pykinimas, vėmimas, krūtų pabrinkimas, dažnas šlapinimasis |
Plyšus kiaušintakiui gali išsivystyti gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Ligos simptomai yra susiję su greitu dideliu vidiniu kraujavimu: aštrus apatinės pilvo dalies skausmas, apalpimas, sąmonės netekimas; pykinimas, prakaitavimas; padažnėjęs pulsas - simptomai, būdingi kiaušintakiniam persileidimui.
Negimdinio Nėštumo Diagnostika
Negimdinis nėštumas diagnozuojamas naudojant kelis metodus. Pirmiausia atliekamas nėštumo testas, kuris gali parodyti teigiamą rezultatą. Tada gydytojas gali atlikti ultragarsinį tyrimą, kad patikrintų, kur yra embrionas.
Negimdinis nėštumas įtariamas tada, kai esant teigiamam nėštumo testui ir būdingiems simptomams ultragarso tyrimo metu nėštumas nėra matomas gimdoje arba matomas už gimdos ribų, pavyzdžiui gimdos priedų srityje. Tokiu atveju atliekami papildomi kraujo tyrimai.
Reikia prisiminti, kad nėštumas gimdoje anksčiausiai gali būti matomas nuo 5-6 nėštumo savaitės, todėl ypač svarbu, kad moteris žinotų savo paskutinių normalių menstruacijų datą, kad galėtume preliminariai nustatyti nėštumo laiką.
Papildomi tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, gali būti naudojami siekiant įvertinti hCG hormono lygį, kuris yra svarbus nėštumo stebėjimui. Esant negimdiniam nėštumui, iš kraujo mėginio atliktas nėštumo testas visada būna teigiamas, tačiau šlapimo testas gali būti ir neigiamas, jei atliktas per anksti, arba rodyti neryškią antrą juostelę, nes negimdinio nėštumo metu gaminamų nėštumo hormonų kiekis yra mažesnis, nei normalaus nėštumo metu.
Taip pat naudojama ultragarso tyrimas, kuris padeda vizualizuoti nėštumą ir nustatyti jo vietą. Pirmiausia atliekamas kraujo tyrimas, siekiant nustatyti hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) lygį, kuris paprastai yra mažesnis negimdinio nėštumo atveju.
Negimdinio Nėštumo Gydymas
Negimdinio nėštumo gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir komplikacijų. Jei nėštumas yra ankstyvas ir nekelia pavojaus gyvybei, gydytojas gali pasiūlyti medikamentinį gydymą, pavyzdžiui, metotreksatu, kuris padeda sustabdyti embriono augimą. Jei yra didelis kraujavimas arba kitos komplikacijos, gali prireikti chirurginės intervencijos.
Gydymo metodas pasirenkamas individualiai kiekvienoje situacijoje: gali būti taikomas konservatyvus būklės stebėjimas, chirurginis gydymas ir gydymas medikamentais. Gydytojų įsikišimas reikalingas visada, nes net jeigu neatliekama chirurginė intervencija, reikalingas nuoseklus pacientės būklės stebėjimas.
Jeigu pasirenkamas konservatyvus gydymo metodas, laukiame, kol nėštumas rezorbuosis savaime. Jeigu pacientei reikalingas chirurginis gydymas, atliekama minimaliai invazyvi laparoskopinė operacija, kurios metu pašalinamas arba visas kiaušintakis su nėštuminiais audiniais, arba kiaušintakis įpjaunamas ir iš jo pašalinami nėštuminiai audiniai.
Šiuolaikinės gydymo galimybės taip pat apima laparoskopiją, kuri yra minimaliai invazinis metodas, leidžiantis gydytojams pašalinti negimdinį nėštumą su mažesniu traumavimu.
Jei būklė yra sunki arba yra vidinio kraujavimo požymių, gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalintas negimdinis nėštumas ir išvengta rimtų pasekmių. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistus, tokius kaip metotreksatas, kurie padeda sustabdyti nėštumą ir sumažinti komplikacijų riziką.
Apvaisinta kiaušialąstė negali normaliai vystytis ne gimdoje. Nustačius nenutrūkusį ektopinį nėštumą atliekama planinė operacija (nėštumo pašalinimas). Nutrūkus ektopiniam nėštumui, ligonė skubiai operuojama. Šiuo metu dažniausiai atliekamos operacijos laparoskopu.
Nustačius mažą, nenutrūkusį ektopinį nėštumą, gali būti ligonė gydoma neoperaciniu būdu - naudojant chemopreparatą metatreksatą. Gydymo būdą parenka gydytojas, priklausomai nuo ligonės būklės, pažeidimo pobūdžio.
Jeigu prasidėjo vidinis kraujavimas, operacija atliekama skubos tvarka, o jos apimtis dažniausiai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeistas kiaušintakis.
Po Negimdinio Nėštumo
Moteris gali vėl pastoti, tikimybė svyruoja nuo 60 iki 89 procentų. Tačiau išlieka didesnė pakartotino negimdinio nėštumo rizika, nepriklausomai nuo to, koks gydymo metodas buvo taikytas anksčiau. Negimdinio nėštumo pasikartojimo rizika yra 8-14 proc., kai negimdinis nėštumas praeityje buvo vieną kartą, bei 25-30 procentų, kai buvo du kartus.
Kol moteris turi bent vieną sveiką kiaušintakį, neturėtų iškilti didesnių problemų pastoti. Dauguma moterų, kurios patyrė negimdinį nėštumą, neturi problemų vėl pastoti ir susilaukti vaikų, net jei buvo pašalintas kiaušintakis. Gydytojas turėtų patarti, kiek laiko turėtų praeiti po negimdinio nėštumo gydymo, kad vėl galėtumėte pradėti bandymus pastoti. Paprastai patartina laukti 3-6 mėnesių.
Negimdinio Nėštumo Profilaktika
Konkrečių priemonių negimdiniam nėštumui išvengti nėra, tačiau reikėtų vengti rizikos veiksnių, laiku gydyti lytiškai plintančias ligas, dubens organų uždegimą, endometriozę, bent kartą per metus lankytis pas ginekologą, kad laiku būtų diagnozuotos kitos ginekologinės ligos, jos gydomos ir taikoma prevencija.
Ligonės savalaikis gydymas nuo endometriozės, dubens uždegimų, tinkamas kontraceptinių priemonių vartojimas. Jei yra buvęs negimdinis nėštumas, derėtų konsultuotis su gydytoju prieš kitą pastojimą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Vaiko pinigai: kada bus išmokėti ir kaip juos gauti?
- Šokiruojanti filmo „Kūdikiai“ apžvalga: atraskite paslaptis, kurias slepia šis neįprastas kūrinys!
- Gimdymo Namų Pasirinkimo Kriterijai Lietuvoje: Kaip Rinktis Geriausią Vietą Saugiam Gimdymui?