Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Jei paklaustumėte močiučių nuomonės, ar galima maudyti sergantį vaiką, jos atsakytų: žinoma, ne. Nuo senų laikų gyvas mitas, kad sergančio vaiko į vandenį kišti negalima. Tačiau logiška, jei vaikas serga savaitę ar dvi, jo suprakaitavusio ir nešvaraus nelaikysime.

Ar galima maudyti sergantį vaiką?

Sergantį vaiką maudykite, jei jo temperatūra yra iki 38 laipsnių. Paprastai aukšta temperatūra laikosi tik kelias pirmąsias dienas, o vėliau ji svyruoja apie 38 laipsnius. Maudynių dažnumas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maudynės vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, tad ligoniukui tai ne tik reikalinga higienos procedūra, bet ir pramoga, nuotaikos pakėlimas.

Maudant sergantį vaiką, tai daryti reikėtų gerokai trumpiau ir geriau maudyti ne vonioje, o po dušu. Patariama ilgai nemirkyti vaikučio vandenyje, išmaudytą iškart įsupti į didelį rankšluostį, kad vaikas nespėtų sušalti. Nemanykite, kad turinčiam temperatūros vaikui reikia gerokai karštesnio vandens. Vaiko oda 10 kartų plonesnė ir jautresnė už suaugusio žmogaus odą, todėl jei jums vanduo atrodo gerokai šiltas, vaikui jis gali būti per karštas. Paruošę vonelę, pamatuokite temperatūrą vandens termometru (vanduo turi būti artimas vaiko kūno temperatūrai).

Gydytoja ragina nebijoti ir numušus temperatūrą apiplauti net ir sergantį vaiką. „Viskas priklauso nuo to, apie kokį maudymąsi mes kalbame. Jei tai kelių minučių apiplovimas duše - galima, jei pliuškenimasis vonioje - ne. Suprakaitavusių, limpančių vaikų laikyti nereikia. Kai temperatūra nukrenta, galima greitai po dušu apiplauti“, - teigė medikė.

Atopinis dermatitas ir maudynės

„Vaiko, sergančio atopiniu dermatitu, negalima maudyti“, - išgirdo patarimą pirmąkartė mama. Ar tikrai? Vis dar susiduriu su šiuo mitu. Mamos bijo maudyti vaiką, nes ištrauktam iš vandens niežti visą kūną. Tačiau pagal šiuolaikines rekomendacijas net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantį mažylį reikia maudyti. Jeigu kūdikio neprausime, tik tepsime aliejais, galime paskatinti užkratą, nes odelė yra plona, sutrūkinėjusi ir paraudusi.

Kartais mamos pila aliejaus į vonelę ir maudo kūdikį, to daryti irgi nepatarčiau, nes aliejuotas vanduo nenuprausia kūno, tik sutepa odą. Kad nupraustume, būtinas prausiklis, kuris, naudojamas kartu su aliejumi, irgi nenuprausia, o tik ištepa odą. Jei labai norisi aliejuko, galima, išmaudžius vaiką vonelėje, išpilti vandenį ir įpilti naujo su aliejumi. Galite tiesiog rinktis prausiklį, kurio sudėtyje yra aliejaus.

Nepamirškite išvalyti visų kūno raukšlelių. Kiekvieną jų - už ausyčių, ant kojų ir rankų praskėskite, perbraukite muilina ranka ir nuplaukite, o ištraukusi iš vandens ir nušluosčiusi rūpestingai patepkite odos minkštikliais (vadinamaisiais emoliantais). Labai dažnai tėvai pamiršta šias raukšles ir jose pradeda veistis bakterijos. Kasdienė atopinės odos priežiūra - maudynės ir tepimas odos minkštikliais duoda puikių rezultatų.

Jį dažniausiai sukelia alergenai, kurie veikia organizmą kurį laiką. Tad, kitais žodžiais tariant, tai lėtinis alerginis dermatitas. Kūdikiams ir mažiems vaikams atopinį dermatitą dažnai sukelia maistas, kurio mažylis netoleruoja, ir atsiranda bėrimas, oda sausėja, trūkinėja, ją niežti. Svarbiausia - rasti ligos priežastį, kurią gali tekti gydyti daug metų. Vieniems vaikams būna tik keli bėrimai, kitiems išberia visą kūną. Tai priklauso nuo mažylio odos imuniteto.

Alergenų, galinčių sukelti atopinį dermatitą, yra labai daug. Mokslininkai jų suskaičiavo per 6 tūkst., o tyrimai gali padėti išaiškinti tik kelis šimtus. Polinkis sirgti atopiniu dermatitu gali būti paveldėtas. Jeigu mama ir tėtis alergiški, didesnė tikimybė, kad kuris nors vaikų turės polinkį į atopinį dermatitą. Vaiką gali alergizuoti kiti produktai nei tėvus.

Esu gydžiusi kūdikį, kurio žandukai buvo paraudę, odelė sutrūkinėjusi. Jam buvo atopinis dermatitas ir mes ilgai ieškojome priežasties. Mama bandė keisti maisto produktus, stebėjo kūdikį. Man buvo keista, kad buvo paraudusios tos mažylio žandukų vietos, kurios lietėsi prie mamos. Tada nusprendėme, kad mama nesikvėpins kurį laiką, ir kūdikiui bėrimas išnyko. Taip paaiškėjo, kad mažylis yra alergiškas kvepalams, o alergija pasireiškia atopiniu dermatitu. Jeigu kasmet atsiranda vis mažiau bėrimų, atopinį dermatitą vaikas gali išaugti.

Kada grįžti į įprastą ritmą po ligos?

Pasak medikės, nereikėtų vaiko po ligos labai ilgai lakyti namuose ir laukti, kol neva pilnai pasveiks. „Namai yra pats geriausias dalykas ir daugelis visada norėtų neiti į darbą ar darželį. Kada jau leisti į darželį, reikia žiūrėti pagal vaiką ir pagal tai, kaip ta liga jį nuvargino. Į darželį neleidžiamas tuomet, kai turi ūmios infekcijos požymių. Jei nėra intensyvaus kosulio, slogos, karščiavimo, į darželį galima eiti. Jei vaikas, kaip sakoma, namus griauna, gerai miega, dūksta, valgo, jis yra sveikas“, - tvirtino gydytoja.

Rytinis kosulys, anot jos, taip pat nėra infekcijos požymis - tai greičiau kvėpavimo takų valymasis. „Jei vaikas ligos metu prastai valgė, reikėtų namie pabūti ilgiau, kad užtikrintume, jog jis gaus visas reikalingas maistines medžiagas. Kiti simptomai, kad vaikas dar nėra sveikas - apveltas liežuvis rodo skysčių trūkumą, pajuodę paakiai - rodo nuovargį. Jei leisite pavargusį vaiką, rizikuojate, kad grįš vėl pasigavęs slogą. Reikia žiūrėti pagal vaiką, bet neperlenkti lazdos“, - teigė I.Plėštytė-Būtienė.

Kad vaikui po ligos būtų lengviau grįžti į įprastą ritmą be streso, gydytoja pataria jau paskutinėmis dienomis pratinti prie darželio rėžimo - keltis atitinkamu metu, valgyti, eiti į lauką, pietų miego.

Higienos normos

Nors gydytoja mano, kad nedidelė sloga niekam darželyje nepadarys jokios žalos, Lietuvoje nustatytos higienos normos neleidžia sloguojančio vaiko vesti į ugdymo įstaigą. „Kitos šalys - tiek Skandinavai, tiek britai - leidžia su sloga, kosuliu ir temperatūra iki 37,5 vesti vaikus į darželį. Ir sergamumas ten yra visiškai toks pats. Anksčiau buvo taip, kad tėvai turėdavo eiti į darbus, todėl vesdavo į darželį net labai sergančius vaikus. Dėl to ta higienos norma ir buvo išleista, kad tėvai susiprotėtų. Bet priėjome kitą kraštutinumą - neduok Dieve, vaikas nusičiaudo, aplinkiniai į jį pasižiūri, kaip į valstybės priešą. Iš tiesų bent jau man sloga nėra baisi liga. Jei vaikas gerai jaučiasi ir jei tai jau antra stadija, užtenka karts nuo karto išsipūsti nosį, į darželį galima leisti“, - tvirtino medikė.

Vis tik reikėtų įvertinti ir vaiko sugebėjimą pačiam savimi pasirūpinti. „Jei vaikas nuo 8 iki 17 val. būna darželyje ir ten nėra žmogaus, kas padėtų jam išsipūsti nosį, jam prisikaups išskyrų, jis pradės kosėti, jam bus sunku kvėpuoti. Apie tai irgi reikėtų pagalvoti“, - sakė gydytoja.

Anot jos, yra darželių, kur bendruomenė sutarusi, jog sloga - ne liga ir vaikai gali eiti. „Labai sveikinu tokį sprendimą. Bet kituose reikia laikytis nustatytos higienos normos“, - teigė specialistė.

Ar gali apkrėsti sveikas vaikas?

Pasak pašnekovės, ir sveikas žmogus gali apkrėsti kitus, mat mes visi savo viršutiniuose kvėpavimo takuose nešiojame daug dulkių, šiukšlių, virusų ir bakterijų. „Jei į vaiką patenka jam nepažįstamas virusas, jis sukels ligą. Vaikai dažniau serga, nes jie artimiau bendrauja vienas su kitu, nelaiko atstumo per ištiestą ranką kaip kad suaugusieji, dalinasi žaislais ir pan. Be to, jie kvėpuoja dažniau. Jų kvėpavimo dažnis didesnis, todėl oro filtravimas greitesnis. Tai irgi viena iš priežasčių, kodėl vaikai serga dažniau“, - pasakojo gydytoja.

Kvėpuodamas žmogus virusą išskiria maždaug 3 metrų atstumu. Jei čiaudo - dar toliau. „Jei vaikas čiaudo, teka skaidrios išskyros, kosti, paraudusios akys, žinoma, jis gali užkrėsti kitus. Kol yra tokie akivaizdūs simptomai, leisti į darželį nereikėtų. Ne tiek dėl pačio vaiko, kiek dėl nustatytų higienos normų“, - teigė pašnekovė.

Tai gal vaiką po ligos palaikyti dar savaitę namuose, kol jis sustiprės? „Tikėtis, kad vaikas po ligos savaitę patinginiavęs nesirgs, yra naivu. Jis suserga ne dėl to, kad nesiilsėjo, o dėl to, kad susidūrė su virusais. Mamos dažnai bijo, kad išėjęs į darželį vaikas vėl susirgs, bet ar taip ar taip jis susirgs. Tai natūralus procesas“, - sakė medikė.

Dar vienas ligos faktorius - stresas. Pasak I.Plėštytės-Būtienes, kai vaikas supranta, kad eiti į darželį yra jo pareiga, nustoja sirgti, nes tai nebekelia tiek streso. „Kuo ilgiau jis „išimamas“ iš kolektyvo, tuo sunkiau vėl užsitarnauja ten savo socialinį statusą ir poziciją“, - teigė gydytoja.

Ar galima į lauką?

Anot specialistės, jei vaikui nėra temperatūros, į lauką eiti galima. Jei kalbama apie kūdikį, kuris dažniausiai lauke miega - tuo labiau. Gydytoja tik perspėja, kad reikėtų atkreipti dėmesį, jog lauke vaikas nepervargtų, neperkaistų ir vėl nesušaltų.

„Jei kalbame apie trimetį vaiką, yra didelė tikimybė, kad, išėjęs į lauką, jis užsiverks ir užsišauks. Tokiu atveju tėvai turi patys nuspręsti, kaip ilgai pavyks išlaikyti jo gerą nuotaiką. Jei 20 minučių, valio. Svarbu, kad vaikas nepavargtų, tiek imunologiškai, tiek fiziškai. Reikėtų žiūrėti, kad kuo mažiau dūktų, kad nesuprakaituotų. Ramus pasivaikščiojimas be abejo galimas, bet važiuoti su dviračiais ar pan., nerekomenduočiau. Kita vertus, jei vaikas blogai jaučiasi, jam yra aukšta temperatūra, jis pats nenorės eiti į lauką. Jei vaikas gerai jaučiasi, numušus temperatūrą, trumpam 15 min. išeiti įkvėpti gryno oro - irgi galima“, - sakė gydytoja.

Grįžti į būrelius - muziką, šokius, baseiną - ji ragina neskubėti. „Jei yra pūlinga sloga, kartais baseinas labai gerai nosį praplauna. Higienos ten laikomasi, chloro yra, vaikai vienas nuo kito tikrai neapsikrės. O dėl būrelių - priklauso nuo to, kokie būreliai. Jei nosis dar užburkusi, ir vaikui teks bėgioti, šokti, jis ims kvėpuoti pro burną, netinkamas kvėpavimas išdžiovins gerklę ir ji paraus“, - tvirtino I.Plėštytė-Būtienė.

Ji pridūrė, kad visur reikėtų įvertinti situaciją individualiai.

žymės: #Kudiki

Panašus: