Kūdikio vystymasis ketvirtą mėnesį
Keturių mėnesių kūdikis - jau nebe mažas naujagimis, o tikras smalsus pasaulio stebėtojas ir vis aktyvesnis bendravimo partneris! Šis amžius kupinas žavių pokyčių: mažylis tvirtėja fiziškai, vis daugiau „kalba“ savais garsais, aktyviai domisi aplinka ir dovanoja nuostabias šypsenas.
- Galvos kontrolė: Gulėdamas ant pilvo, tvirtai remiasi dilbiais ar net beveik ištiestomis rankomis, aukštai (90° kampu) kelia galvą ir laisvai ją sukioja į visas puses, žvalgosi.
- Sėdėjimas: Prilaikomas už rankų ar liemens sėdi gana stabiliai, tiesia nugara.
- Kojytės: Statomas ant kieto pagrindo remiasi pėdomis, ištiesia kojas, spyruokliuoja.
- Rankytės: Judesiai tampa daug gyvesni ir įvairesni. Moka sudeti abi plaštakas priešais save. Aktyviai siekia daiktų abiem rankomis, vėliau - ir viena. Čiumpa žaislą visa plaštaka (delniniu griebimu).
Garsai ir bendravimas
Mėgsta guguoti, skleidžia įvairius garsus, eksperimentuoja su balsėmis ir pirmaisiais priebalsiais. Gali guguoti net keliolika minučių be pertraukos. Pradeda čiauškėti, krykštauti, garsiai juoktis. Kalbinamas atsako šypsena, gugavimu, krykštavimu. Atidžiai stebi kalbančiojo veidą ir lūpas. Garsais išreiškia pasitenkinimą ar nepasitenkinimą.
Supratimas, budrumas ir regėjimas
Reaguoja į žmogaus kalbą, pasuka galvą į garso šaltinį. Būdravimo laikas ilgėja, gali išbūti žvalus valandą ar ilgiau. Geriau skiria spalvas, mato skirtingu atstumu esančius daiktus.
Daiktų pažinimas, atmintis ir emocijos
Aktyviai siekia daiktų, juos tyrinėja rankomis ir burna, domisi detalėmis. Žiūri tai į ranką, tai į siekiamą daiktą, nors kartais sugriebti iš pirmo karto dar nepavyksta. Prisitraukia kabančius žaislus. Atsimena neseniai vykusius įvykius (kelias minutes). Skiria gyvus žmones nuo jų atvaizdų (nuotraukų, piešinių). Garsais ir mimika rodo džiaugsmą, susidomėjimą, nepasitenkinimą, protestą, baimę, pasišlykštėjimą. Garsiai juokiasi bendraudamas ar žaidžiant. Domisi savo atvaizdu veidrodyje, šypsosi jam, kalbina. Mėgsta būti ant rankų, bendrauti.
Kaip skatinti kūdikio vystymąsi
Kuo daugiau laiko praleiskite ant pilvuko ant kieto pagrindo (lavinamojo kilimėlio) - tai stiprina kaklo, nugaros, rankų raumenis, skatina vartytis ir ruoštis ropojimui. Nuolat kalbinkite mažylį, komentuokite aplinką, dainuokite daineles, sakykite paprastus eilėraštukus.
Kada kūdikis pradeda juoktis?
Stebuklinga akimirka, kai mažylis pirmą kartą sąmoningai nusišypso. Žinant kūdikio „humoro jausmo“ vystymosi etapus, galima lengviau prajuokinti kūdikį, skatinti jo vystymąsi parenkant tinkamus žaidimus. Pirmąja socialia šypsena gali nusišypsoti ir mėnesio kūdikis, tačiau dauguma mažylių pradeda šypsotis sulaukę 2 mėnesių (ar dar vyresni). Manoma, kad vidurkis - 46 savaitės nuo gyvybės užsimezgimo. Laiku gimę gali nušypsoti 6 savaičių kūdikiai, o neišnešioti - atitinkamai vėliau. Pirmoji šypsena - pats nuostabiausias antrojo mėnesio įvykis.
Ji skiriasi nuo nevalingos angelo šypsenėlės, kurią matome miegančio ar ką tik pavalgiusio mažylio veide. Socialinė šypsena - atsakas į kalbinimą. Paprastai maždaug keturių mėnesių kūdikis pirmą kartą ima juoktis. Kūdikis juokiasi, kai mama pasislepia ir vėl atsiranda, krykštauja mėtomas ore, kutenamas, išgirdęs keistą garsą. Juokas labai svarbus ne tik emociniam kūdikio vystymuisi. Jis sutvirtina mamos ir vaiko ryšį.
Juoko svarba ir žaidimai
Paprastiausias pavyzdys - žaidimas slėpynių. Mama pasislepia, „ku-kū!“… ir atsiranda! Mažylis plyšta juokais. Kas jį taip linksmina? Kai mama pasislepia ir vaikutis jos nebemato, jis truputį bijo, nes jaučia, jog vyksta kažkas keisto, ko jis negali paveikti. Tik vėliau, kai mamos veidas vėl pasirodo prieš akis, atsiskyrimo baimę kūdikis su palengvėjimu paverčia juoku. Taigi juokas yra natūrali reakcija palengvėjus dėl praėjusio pavojaus. Vaikutis supranta, kad mama, staiga pradingusi už užuolaidos ar po antklode, tik žaidžia, o ne išėjo ir jį paliko. Šis netikras „išsiskyrimas“ svarbus, kad kūdikis įsitikintų savo saugumu ir ryšio su mama tvirtumu.
Įvairiais žaidimais, fantazija kūdikis juokdamasis mokosi įveikti savo baimę. Žaidžiant gali staiga dingti mama, šaukštelis gali virsti lėktuvu, o tėtis - pikta meška. Visi šie žaidimai prajuokina kūdikį, nes leidžia suvokti jam realybę, įsitikinti daiktų ir žmonių pastovumu bei savo saugumu. Dabar kūdikis jau pats ima ieškoti keisto malonumo - baimės, iš kurios galima pasijuokti. Šiame amžiuje jau kūdikis sako „ku-kū!“ mūsų globėjiškam instinktui. Tipiškas pavyzdys - mažylis keturiomis bėga nuo mamos, nujausdamas, kad mama jį tuoj pagaus. Pagautas į glėbį, krykštauja iš džiaugsmo.
Žinant, kaip kūdikis priklausomas nuo mamos, toks jo „pabėgimas“ - gana rizikingas, vertinant iš vaiko pozicijų. Toks mažylio smaginimasis primena suaugusiųjų pasilinksminimą amerikietiškuose kalneliuose - šiek tiek baisu ir rizikinga, tačiau smagu, nes viskas gerai baigiasi. Tačiau „bėgdamas“ nuo mamos kūdikis ne tiktai smaginasi. Ši nauja patirtis būtina vaikučio vystymuisi - taip eksperimentuodamas, jis suvokia, kiek saugiai gali atitolti nuo mamos ir jos kontroliavimo. Ryšis tarp mažylio ir mamos darosi nebe toks stiprus. Dabar vaikas jau savarankiškesnis. Dabar jo dėmesys nukrypsta į tėtį. Stiprindamas savo ryšį su tėvu, vaikutis mokosi įveikti jį supančius pavojus.
Pavyzdys: kutenimas. Iš pažiūros kutenimas primena fizinę agresiją. Tėčiui kutenant mažylį, jis negali ištrūkti, nes jaučiasi esąs visiškoje tėčio valioje, tačiau supranta, kad tai - juokas, nes jam nieko bloga neatsitinka. Didieji komikai, iš kurių juokiasi visas pasaulis, elgiasi panašiai kaip vaikai. Jie rimtus dalykus paverčia žaidimu ir juokaudami bei paprastai, naiviai kalbėdami, „nuvainikuoja“ autoritetus: politikus, darbdavius, viršininkus. Panašiai juokauja ir vaikai, kutendami miegantį tėtį, bėgdami ir pasislėpdami, kai reikia kur nors eiti, ir kitaip bandydami mūsų kantrybę.
Vaikai juokauja ir išdykauja, norėdami pareikšti suaugusiems, kad jie auga, todėl jiems reikia daugiau autonomijos, bet ir būdami savarankiškesni, jie nori jaustis ne mažiau mylimi ir saugūs. Juokaudami ir bandydami tėvų kantrybę mažyliai nori suvokti, iki kokios ribos galima išsišokti. Todėl juokas labai susijęs su kūrybingumo vystymusi. Juokas ir kūrybingumas leidžia mažyliui šiek tiek sušvelninti šeimoje priimtas taisykles, atitolinti normas, pritaikant jas individualiems poreikiams.
Pavyzdžiai, kaip prajuokinti kūdikį
- Atlenkite mažylio delniuką ir sukite delno viduryje pirštą, sakydami: „Virė virė pelytė košytę“. Paskui lenkite vieną po kito pirštukus, pradėdami nuo nykščio: „Tam davė į dubenėlį, tam davė į lėkštelę, tam davė į puoduką, tam davė į šaukštelį, o tam mažiausiam ir nebeliko. Kuo ilgiau „gaudysite“, tuo bus linksmiau.
- Atsistokite plačiai pražergtomis kojomis. Sudrėkinkite lūpas ir švelniai prispauskite mažyliui prie pilvo ar rankų. Tada pūskite pro lūpas orą, išgaudami dūzgimą.
- Tėtis apsimeta miegančiu ir garsiai knarkia. Mama su kūdikiu prisėlina iš nugaros ir „užpuola“, pakutendami ar papūsdami į ausį.
- Kūdikiui smagu žaislą numesti, paskui pakelti ir vėl mesti.
Vaiko kalbos raida
Vaikas dažniausiai išmoksta kalbėti bendraudamas su suaugusiais, ir tai dažniausiai būna savaiminis, natūralus procesas. Bet tikslinga tėvelių pagalba mažyliui gali būti labai naudinga. Svarbu atkreipti dėmesį, kaip vystosi mažylio kalba kiekvienu gyvenimo etapu, ką tuo metu rekomenduojama daryti ir ko geriau vengti. Siekiant, kad sparčiau lavėtų kūdikio ikikalbiniai įgūdžiai, kurie vėliau taps kalbinių įgūdžių pagrindu, tėvai turėtų žinoti, kad kai mažylis nemiega, reikia jį kalbinti, jam šypsotis, reaguoti į jo mimikas. Svarbu rodyti kūdikiui daiktus, žaisliukus, duoti juos pačiupinėti, „paragauti”. Pirmiausia vaikas bando pamėgdžioti garsus, skiemenis, žodžius.
| Amžius | Kalbos raidos ypatumai | Rekomendacijos tėvams |
|---|---|---|
| 1 mėnuo | Užmezga akių kontaktą, reaguoja į garsus, taria pirmuosius gerklinius garsus. | Kalbinti, dainuoti lopšines, rodyti įvairių spalvų ir formų daiktus. |
| 2 mėnesiai | Atsiranda sąmoninga šypsena, pradeda tarti balsius (aie, aaa, eee, ooo, uuu). | Šypsotis, kalbinti, skatinti garsų tarimą. |
| 3 mėnesiai | Atsiliepia garsu į kalbinimą, moka garsiai juoktis. | Kalbinti, dainuoti, mėgdžioti gyvulių garsus, rodyti žaisliukus ir aiškinti, ką jie vaizduoja. |
| 4 mėnuo | Krykauja, šypsosi, garsiai juokiasi kalbinamas, atsiranda pirmieji priebalsiai. | Žaisti žaidimus su kūdikio delnukais. |
| 5 mėnuo | Girdi garsus, mato lūpų judesius ir stengiasi pamėgdžioti, taria balsius ir dvibalsius, keletą priebalsių. | Stebėti mimikas, kalbėtis su kūdikiu. |
| 6 mėnuo | Pradeda tarti dviskiemenius vieno priebalsio garsus, čiauška įvairiu garsu ir greičiu, balsu reiškia malonumą ir nepasitenkinimą. | Žaisti žaidimus „Ku-kū“, „Žiūrėk, kur aš?“. |
| 7 mėnuo | Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos pakartodamas kelis kartus, pradeda juokauti, pokštauja. | Žaisti žaidimus su pirštukais. |
| 8 mėnuo | Mėgdžiojimo būdu mokosi garsinės kalbos elementų, vartoja dviskiemenius žodžius, gali pasakyti „tete“, „mama“, „baba“ kaip prasminius vardus. | Žaisti „jodinimus“. |
| 9 mėnuo | Taria „mama“, „tete“ kaip vardus, ilgai kartoja tą patį skiemenį, supranta ir reaguoja į kai kuriuos žodžius. | Rodyti daiktus, gestais ir mimika atsakyti į vaiko veiksmus. |
| 10-12 mėnuo | Čiauškėjimo garsai įgyja kalbos garsų funkcijas, pereinama prie prasmingos kalbos. | Kalbinti vaiką, sudaryti palankią kalbos aplinką. |
Pirmąjį gyvenimo mėnesį, tuoj po gimimo, kūdikis užmezga akių kontaktą, žvilgsnis gali būti nepaprastai įdėmus. Kūdikio skleidžiami garsai skirti išreikšti biologinį diskomfortą: alkį, skausmą, nuovargį, šaltį. Kūdikis aktyviau pradeda reaguoti į garsus: krūpteli, mirkčioja, kartais padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Vėliau pradeda sukti galvytę į kalbančiojo pusę, sekti jį akimis. Kalbinamas kūdikis nustoja verkti. Pradeda tarti pirmuosius gerklinius garsus: aguoti (h-h-h, g-h-h-h). Dviejų mėnesių kūdikis išskiria ties juo pasilenkusį žmogų iš aplinkos daiktų. Kūdikiai dažniausiai pradeda tarti balsius: aie, aaa, eee, ooo ir uuu. Tai įvyksta tarp kelių pirmųjų savaičių ir antro mėnesio pabaigos. Trečią mėnesį pasirodo pirmieji sąlyginiai refleksai: vaikas pats pasuka galvą į garsą, nes gali nustatyti jo kryptį. Tėvų kalbinamas vaikutis atsiliepia garsu. Jis jau turėtų mokėti garsiai juoktis. Pasinaudokite kiekviena proga pakalbinti savo vaiką, padainuoti ar paguguoti jam - pervystydami kūdikį, maudydami, rengdami, apsipirkdami parduotuvėje ar važiuodami automobiliu. Galima mėgdžioti gyvulių skleidžiamus garsus, ypač tuos, kuruos kūdikis girdi dažnai: katės kniaukimą, šuniuko lojimą, karvės mūkimą, vištų karksėjimą ar avelių bliovimą. Kūdikiams patinka iš arti žiūrėti į veidus, todėl geriausia vaiką kalbinti iš arti. Kūdikiams patinka švelniai skambantys muzikiniai žaislai, muzikinės dėžutės. Daugeliui kūdikių taip pat patinka tyliai grojanti muzika, arbatinuko švilpimas, popieriaus čežėjimas. Galima leisti paklausyti vaikiškų muzikos įrašų.
Ketvirtą mėnesį kūdikiai kalbinami gali krykštauti, šypsotis, garsiai juoktis. Atsiranda pirmieji priebalsiai. Priebalsiai pradedami tarti labai nevienodai. Kai kurie kūdikiai juos pradeda vartoti trečią mėnesį, kiti penktą, bet vidutiniškai ketvirtą. Pradėję eksperimentuoti su priebalsiais, kūdikiai atranda vieną ar du iš karto ir vis kartoja tą patį skiemenį pvz: ba, ga, da, te, ma. Kitą savaitę jie gali vartoti kitą kombinaciją, tarsi užmiršdami pirmąją. Taip nėra, jie paprastai nesugeba sutelkti dėmesio ir tuo pačiu metu mokosi tik vieno dalyko. Gugavimas tęsiasi nuo 3 iki 15 minučių. Skleidžia įvairius garsus kviesdamas bendrauti - bando kosėti, pliaukšėti liežuviu ir pan.
Penkių mėnesių kūdikiai girdi garsus, mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi patys juos pamėgdžioti. Daugkartinis vieno ar kito tarimo judesio kartojimas formuoja ir įtvirtina judesio įgūdį. Žaisdamas kalbasi „pats su savimi”. Stengiasi įvairiai čiauškėti, kad atkreiptų aplinkinių dėmesį į save. Stebi suaugusiojo mimiką, išgirdęs kitus garsus, taria savuosius-„kalbasi“ su mama. Vis tiksliau reaguoja į žmogaus kalbos garsą: atsisuka į kalbėtoją, stebi jo veidą.
Šešių mėnesių kūdikis pradeda tarti dviskiemenius vieno priebalsio garsus: a-ga, a-ba, a-da, a-ta, bei dainingesnes kombinacijas: da-da-da-da, ga-ga-ga-ga, ba-ba-ba-ba. Tarp balsių įterpia ir priebalsių f, s, z, m, n, l. Pradeda čiauškėti įvairiu garsu ir greičiu. Aktyviau čiauška išgirdęs aukštesnius tonus. Balsu reiškia malonumą: burkuoja, su malonumu gargaliuoja, surinka iš pasitenkinimo, išreiškia nepasitenkinimą.
Septintą mėnesį balsius ir priebalses kūdikis ištaria kaip pakliūva. Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos pakartodamas kelis kartus: pa-pa-pa, ba-ba-ba, te-te. Pradeda juokauti, pokštauja. Energingai žaidžia su garsus skleidžiančiais žaislais: varpeliu, muzikos dėžute, kvaksinčiais, cypiančiais žaislais.
Aštuntą mėnesį vaikutis mėgdžiojimo būdu pamažu išmoksta visų garsinės kalbos elementų. Kasdien bendraujant kalba, tariami garsai įsitvirtina. Vartoja dviskiemenius išsireiškimus, pvz.: pa-pa, ma-ma, de-de, le-le. Išskirtinai įsiklauso į pažįstamus garsus, pvz.: savo vardą, telefono skambutį. Mėgdžioja žmones ir jų elgesį, juos pamatęs ar išgirdęs. Šaukia norėdamas sulaukti dėmesio.
Devintą mėnesį mažyliai geba ilgai kartoti tą patį skiemenį, atidžiai klausosi pokalbių, dainavimo. Kartais pavyksta ištarti „mama“, „tete“, „baba“. Supranta ir reaguoja į kai kuriuos žodžius, pvz.: ne-ne, lempa, gėlė.
Dešimtą - dvyliktą mėnesį vaikas supranta dažniausiai girdimus žodžius, atpažįsta atskirai pavaizduotus, nupieštus daiktus. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje-antrųjų pradžioje vaikas pradeda tarti pirmuosius prasmingus žodžius, garsų junginius. Vienerių metų mažylio žodyną sudaro nuo 2 iki 30 žodžių. Tariamų žodžių reikšmės dažniausiai netikslios. Vaikas tuo pačiu žodžiu gali pavadinti keletą daiktų, žmonių. Didžiausią dalį vaikų vartojamų žodžių sudaro artimų žmonių vardai bei daiktų pavadinimai. Šiuo laikotarpiu labai svarbi yra kalbinė aplinka.
Kai mažyliai pradeda ropoti, žengia dar netvirtus žingsnius ir ištaria pirmuosius žodžius - visa šeima kartu tarsi auga, mokosi bei naujai pažįsta pasaulį. Kasdien 12-36 mėnesių amžiaus mažyliai padaro kažką keisto ir mielo, kas tėvus neretai pralinksmina bei nustebina. Kaip reaguoti į vaiko „pokštus”? Koks mūsų elgesys paskatins ir motyvuos jo raidą? O kas gali išgąsdinti? Maži vaikai neskiria ribos tarp realybės ir fantazijos, kaip tai supranta suaugę ar vyresnio amžiaus vaikai. Nieko keisto, jei jie visą dieną su savimi nešiojasi mėgstamą žaislą ir savo kalba su juo bendrauja, kalbasi, žaidžia. Vėliau, ikimokyklinio amžiaus vaikai, žaisdami vaidmenų žaidimus, ima skirti santykius su tikrais ir įsivaizduojamais žmonėmis. Tačiau net ir šiuo laikotarpiu visiškai normalu, jei vaikas turi savo susikurtus, fantazijų draugus, įsikūnija į įvairius personažus - taip lavėja jo vaizduotė. Jokiais būdais dėl to jo nepašiepkite ir nedrauskite šių žaidimų.
Atrasti, kokios bus įvairių naujai išmoktų veiksmų pasekmės - vienas smagiausių mažylių užsiėmimų. Šis suvokimas labai svarbus ir dėl to, kad vaiką pamažu galima pradėti auklėti. Vaikai pasaulį pažįsta su dideliu malonumu ir nuostaba. Jie gali labai įdėmiai, sukoncentruodami dėmesį net kelioms ar keliolikai minučių, stebėti ir stebėtis, kodėl nuo laiptų numestas kamuoliukas bumbsi, arba kodėl iš rankų paleista plunksna sklendžia ore, o kaladėlė - nukrenta ant žemės. Šiuo raidos etapu labai svarbu, kad vaiko aplinkoje būtų tam tikri žaislai, padedantys jam lengviau pažinti pasaulį.
Vaikai gali visa galva pasinerti į sudominusį žaidimą, tačiau kartais taip pat greitai viską meta ir susidomi nauja veikla. Metų-trejų mažyliams būdinga elgtis labai impulsyviai, todėl jų dėmesį lengva patraukti kitu užsiėmimu (iš vienos pusės, tai ir pliusas, nes paprasta vaiką atitraukti nuo kažkokios pavojingos veiklos, neišprovokuojant jo pykčio). Nieko keisto, kad mažylis nauju žaislu ar tėvų parodytu žaidimu domisi tik kelias minutes - dėmesį vienai veiklai sukoncentruoti tik trumpą laiką yra visiškai normalu jų amžiaus raidai. Kaip tėvai gali išnaudoti šią situaciją? Pirmiausia, žaislų nelaikykite vienoje vietoje, retsykiais juos paslėpkite ir po kurio laiko vėl vaikui parodykite.
Įsivaizduokite, kiek emocijų patiria mažylis, pirmą kartą pamatęs katę! Ji turi minkštą kailiuką, kniaukia ir murkia, turi uodegą ir rausvą liežuvį, kuris kyščioja gyvūnėliui laižantis. Pasaulis pilnas stebuklų, kuriuos mažas vaikas kasdien atranda - jis stebisi viskuo, ką naujo išvysta: ar tai būtų pirmasis sniegas, ar mirksinti lemputė, ar spalvingų LEGO kaladėlių rinkinys. Dėl to naujus žaislus jis kurį laiką tik stebi, atsargiai liečia, nori, kad tėvai jam parodytų, ką su jais daryti, o kai įsidrąsina - pats eksperimentuoja.
Vienerių-dvejų metų amžiaus vaikai jau taria žodžius, tik bėda, kad suaugusieji ne visada supranta, ką jie sako. Kol mažyliai išmoksta konstruoti sakinius, kai kurie jų tariami žodžiai gali skambėti kaip nesuprantama užsienio kalba. Neskubėkite kaskart savo vaiko taisyti, kaip taisyklingai ištarti kiekvieną žodelį. Taip tik paskatinsite jo nusivylimą, išgąsdinsite, o gal net sunervinsite. Vaikų raidos specialistai taip pat pataria, kad labai naudinga vizualizuoti žodžius, kurių norime išmokyti vaiką. Pavyzdžiui, jei vartote knygelę, kurioje parodytas apelsinas, balsu sakykite šį žodį ir duokite vaikui apžiūrėti bei patyrinėti tikrą vaisių. Taip pat - patys kuo daugiau kalbėkite, net kai būnate vieni su vaiku. Klausydamas suaugusiųjų, mažylis išmoks naujų žodžių ir pats juos ims atkartoti, tačiau tam reikia laiko.
Vaikams nėra mažų pergalių. Viskas, ką jie išmoksta ir sužino pirmą kartą - didelis pasiekimas. Ar pastebėjote, kaip suspindi vaikų akys ir koks pasitenkinimo jausmas juos užplūsta, kai, pavyzdžiui, mamos skaitomoje knygelėje atpažįsta paukštį, ar pirmą kartą iš kelių kaladėlių sustato bokštą, kuris nesugriūna?! Kol vaikai įveikia savo atradimų kelią ir yra pasirengę eiti į darželį, jiems tenka atlikti daug mažų žingsnelių, patirti nusivylimų, kasdienių eksperimentų ir bandymų, kurie neretai baigiasi netvarka. Pavyzdžiui, dažnai mus, suaugusiuosius, į neviltį varo, kai vaikas valgo pirštais, pridrabsto ir visas išsipurvina, tačiau taip jis mokosi savarankiškumo.
Geriausias būdas įveikti mažus nusivylimus - tai juokas. Be to, tai taip pat labai reikšminga bendravimo su vaiku forma. Juoktis yra sveika ir mažiems, ir suaugusiems. Juokas atpalaiduoja kūno raumenis, stiprina imunitetą ir širdį, besijuokiant išsiskiria laimės hormonai - endorfinai, pagerėja virškinimas. Pirmą kartą kūdikiai nusišypso sulaukę 4-5 mėnesių. Vieni vaikai juokiasi vos jiems parodžius pirštą ar kvailą grimasą, kitus priverčia nusišypsoti keisti garsai (čepsėjimas, gyvūnų garsų pamėgdžiojimas) ar kutenimas. Pasidalinkite savo patirtimi, kas prajuokina jūsų mažylį?
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtina: Kaip Gauti Maksimalias Ligos ir Motinystės Išmokas Lietuvoje! Sužinokite Viską Čia!
- Bosch Vaikiškų Įrankių Rinkiniai – Tobulas Rinkimas Mažiesiems Meistrams!