Kiekviena mūsų su nekantrumu laukiame naujo mažylio sugebėjimo, kuris jis padaro pirmą kartą. Pirmas žingsnis, pirmas atsisėdimas...
Šypsena
Atrodo, kad jau mažylis nusišypsojo, bet iš tiesų šį veiksmą jis atliko tiesiog nesąmoningai. Dažniausiai, vadinama socialinė šypsena, kuomet kai vaikutis ją rodo sąmoningai, pasirodo apie aštuntąją jo gyvenimo savaitę. Šypsojimasis yra pirmasis kūdikio socialinis sugebėjimas - nuo šiol jis supranta, kaip kuriami tarpusavio ryšiai.
Labai svarbu, kaip mama bendrauja su kūdikiu. Anot psichologės G.Bačienės, jei mama jį šnekina, žiūri į akis, suspėja patenkint jo poreikius tinkamai, supranta jį, tuomet kūdikis anksčiau pradeda suvokti, kad viskas yra gerai.
Vos pusė žmonių, kuriems nustatytas socialinis nerimas, tvirtina esą drovūs. Kita vertus, drovumas suvokiamas kaip asmeninė savybė, kurios intensyvumas kiekvienu atveju labai skiriasi.
Brazilijoje gyvenanti pora - Flavio Dantas ir Tarsila Rosa - su nekantrumu laukė savo pirmagimės Antonellos gimimo. Būsimasis tėtis kasdien kalbėjosi su savo mažyle, dar kai ji buvo įsčiose. Antonella gimė ypatingą dieną - rugpjūčio 11-ąją, per Tėvo dieną, švenčiamą Brazilijoje. Kai tėtis pirmą kartą po gimimo kreipėsi į savo dukrą, įvyko stebuklinga akimirka - mažylė plačiai nusišypsojo, atpažinusi pažįstamą balsą.
Ši istorija - tai ne tik jaudinantis momentas, bet ir priminimas tėvams, kaip svarbu kalbėtis su savo kūdikiais dar nėštumo metu. Kiekvienas žodis ir garsas padeda mažyliams jaustis saugiai ir mylimiems. Tai nuostabus būdas pradėti kurti emocinį ryšį, kuris tik stiprės augant.
Pirmą kartą nedrąsiai paimdamos savo ilgai lauktą kūdikį ant rankų, tikimės, kad mus užplūs meilės emocijos. Devynis mėnesius nešiojusi savyje kūdikį mama be galo trokšta jį pamatyti ir su juo susipažinti.
Pasak psichologės, kūdikis nuo pat pirmų akimirkų pradeda stebėti gyvenimą. "Jis stengiasi kartoti patirtis, kurias jau patyrė. Prie jo priėję žmonės šypsosi, šnekina jį, džiaugiasi. Mūsų smegenyse yra veidrodinių neuronų sistemos, kurios jungia regimąją zoną su emocine ir motorine zonomis. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis mūsų mažylis tai daro dar nevalingai.
Mėnesio pabaigoje Lurda pirmą kartą nusišypsojo. Šį įvykį tėvai jautriai aprašė mergaitės dienoraštyje (per vestuves gautą albumą skyrė Lurdos metraščiui). „Koks nuostabus dalykas yra kūdikio šypsena, o dar maloniau, kad dukrytė nusišypsojo man. 1:0 mano naudai! Tarp tėvų nori nenori vyksta paslėpta kova - tarsi žaidimas - dėl vaikelio jausmų“, - dienoraštyje įrašė Simonas.
Apsivertimas
Gali būti, kad kankinamas pilvuko skausmų kūdikis gulėdamas ant pilvuko bandys pritraukti keliukus, lyg darydamas atsispaudimus. Ir jeigu jis pakankamai stiprus - netyčia gali ir apsiversti. Neišsigąskite, jei vaikutis nustebęs pradės verkti, bet juk jis tai padarė pirmą kartą! Nuo nugaros ant pilvo apsiversti dažniausiai pavyksta apie penktą gyvenimo mėnesį, nes reikia daugiau jėgų ir koordinacijos.
Žaislų Griebimas
Po pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikis pagaliau susidomi aplinka, kurioje jis gyvena. Juk pradžioje užtenka tik mamytės glėbio. Trijų keturių mėnesių amžiaus vaikutis atranda žaisliukus, kuriuos jau nori sugriebti. Pavyzdžiui, jis puikiai mokysis tai daryti kažką patraukdamas ir paleisdamas. Taip vaikutis išmoks valdyti savo rankytes, sužinos kaip veikia žaisliukai.
Apkabinimai
Tokio amžiaus vaikutis greitai išmoksta apkabinti mamą, tėtį ir kitus jo aplinkai artimus žmones (sesę, katę ar žaisliuką). Tiesa, ne visi kūdikiai mėgsta apkabinimus - vieni yra natūraliai meilesni, mėgsta prisiglaudimus, kiti per daug užsiėmę aplinkos tyrinėjimu, kad leistų laiką apsikabinimams.
Žaidimai
Kas tai per žaidimas, kuris priverčia jūsų vaikutį kvatotis taip, nesvarbu kiek šimtų kartų prieš tai jį žaidėte? Kai mažylis supranta tai, kad jūs niekur nedingsite, nors ir nemato jūsų veido, nes jis po rankomis ar anklode, jis nekantrauja vėl jus pamatyti besišypsančią ir tada pradeda juoktis.
Atsisėdimas
Kai mažylis išmoks laikyti balansą, jo rankos sustiprės, jis galės kontroliuoti galvą, kaklas ir kūną, jis išmoks pats atsisėsti ir atrasti naują pasaulį. Pradžioje mažyliai ilgai neišsėdi, jiems reikia pasiremti laiką.
Šliaužimas
Kai vaikutis pats sėdi, jam darosi neįdomu nejudėti ir tiesiog stebėti horizontą. Jis jį norės pasiekti pats! Todėl paskirstys savo svorį ir jį perkels ant keturių - rankų ir kojų. Tuomet jis išbandys savo rankas: kai supras, kad jos jam gali padėti - pradės šliaužti. Vieni kūdikiai šliaužia darydami klasikinius yrimosi judesius. Kiti daiktų siekia pasistumdami viena koja ar net po truputį versdamiesi. Norėdami paskatinti mažylį padarykite jam erdvės ropojimui ir tolėliau padėkite keletą jo mėgstamų žaislų.
Atsistojimas
Iki šiol kūdikis priklausė nuo jūsų, kada jį paiimsite ant rankų. Bet apie aštuntą mėnesį, jo liemuo ir kojų raumenys tampa pakankamai stiprūs, kad atsistotų pats.
Pirmieji Žingsniai
Pirmieji žingsniai yra lyg vienas iš sleksčių tarp kūdikystės ir vaikystės. Vaikščiojimui reikia daugybės sugebėjimų - ir išvystytų raumenų, geros koordinacijos, mokėjimo išlaikyti balansą. Kai visa tai mažylis išmoks - žengs pirmuosius žingsnelius.
Kalbos Raida
Vienas kūdikis dar metukų nesulaukęs aiškiai taria pirmus žodelius, o kitas būdamas trejų tebešneka „paukščių“ kalba. Pasidomėkime, kaip vystosi vaiko kalba. Naujagimio verksmą galima vadinti pirmu bandymu „kalbėti“. Pirmais mėnesiais mažylis gali dažnai verkti: kai išalksta, nori miego ar tiesiog prašosi ant rankų. Naujagimio verksmas turi būti stiprus, jei rėkia garsiai, su „pratęsimais“, tai geras ženklas.
Negerai, jei balso negirdėti, o tai, kad vaikas verkia, galima pamatyti tik iš veido išraiškos. Pirmą mėnesį vaiko balsas yra be intonacijų. Jų atsiranda nuo antro mėnesio. Tokio amžiaus mažylis pašnekintas aiškiai pagyvėja - mostaguoja rankomis, „mala“ kojomis. Kalbos raidos specialistai teigia, kad kaip tik dabar vaikas pradeda emociškai bendrauti. Be to, kūdikis pradeda fiksuoti žvilgsnį ir mokosi tiksliau nustatyti, iš kur sklinda garsas.
Pabarškinus barškučiu mažylis suklūsta, atsisuka kalbinamas į vieną ar kitą pusę. Iki trijų mėnesių atsiranda pirminio gugavimo požymių, garsiukų, panašių į tuos, kuriuos išgauna čiulpdamas ir rydamas: „a“, „e“, „g“, „h“, „kch“, o nuo 3 mėn. Jei mažylio verksmas vienodas, be įvairesnių intonacijų ir spalvų, taip pat, jei verkia trumpai, verksmas „trūkinėja“.
Mažylis išmoksta tarti ilgus garsus - „aaa“, „eee“. Be to, šiuo laiku stipriau „dirba“ lūpos, todėl atsiranda garsų, panašių į „f“, „p“. Pakalbintas vaikas pradeda aktyviai guguoti, jau galime išgirsti priebalsių ir balsių derinių, pavyzdžiui, „gu“, „kch“, kartais taria „ei“, „eu“, „au“.
Nuo 3 iki 6 mėnesių vaikas čiauška dainingai - „kalba“ ne tik tada, kai mato mamos veidą prieš save, bet ir pakalbintas iš tolėliau. Jei balso intonacija skurdi arba jos išvis nėra, jei garsai tariami pernelyg tyliai. Pasitarti su specialistu verta ir tada, jei mažylio tariami garsai turi „nosinį atspalvį“, t. y. daug oro srovės išeina per nosį, o ne burną (girdėti lyg knarkimas ar niurnėjimas).
Toks „nosinis“ garsų tarimas yra būdingas, tarkim, Dauno sindromą turintiems vaikučiams dėl jų plačios nosiaryklės. Jeigu 4 mėn. sulaukęs neieško žvilgsniu į kambarį įėjusios mamos, kuri kalbina, reikėtų patikrinti mažylio klausą. Kurčias vaikas, kaip ir girdintis, gali tarti balses, guguoti, čiauškėti. Tačiau netrukus jo kalbos raida sustoja.
Paprastai tokiu metu dygsta pirmieji dantys. Kūdikis jaučia kažką keisto savo dantenose, pučia seiles, „eksperimentuoja“ lūpomis, atranda sau naujų garsų. Štai papūtė lūpomis ir pasigirdo kažkas panašaus į „pa-pa“. Mama sukluso ir nusišypsojo? Puiku! Vaikui kyla noras toliau eksperimentuoti.
6-10 mėnesiai - pats aktyviausias čiauškėjimo metas, kai vaikas taria suporintus skiemenis „ba-ba“„va-va“, „te-te“, „ma-ma“. Deja, šis dar nėra sąmoningas kreipimasis „mama“, kad ir kaip to norėtųsi. Įdomu, kad mažyliui visai nereikia pašnekovo, jis ima čiauškėti, nors niekas neklauso, tada paklauso pats savęs ir toliau „kalba“.
Nuo 9 mėnesio prasideda smagusis mėgdžiojimo laikotarpis. Nepraleiskite progos „pabeždžioniauti“ kartu su mažyliu: jeigu sako „ma-ma“, žiūrėdami jam į akis kartokite: „Ma-ma“. Svarbu atminti, kad vaiko kalba neatsiejama nuo pažintinių įgūdžių. Ar yra akių kontaktas, ar šypsosi, juokiasi, ar siekia žaislo, perima jį iš rankos į ranką, ar deda į burną - visa tai rūpi kūdikio kalbą vertinančiam logopedui.
Jei mažylis nenori bendrauti, jau galima įtarti ką nors negera. Tylos laikotarpis. Tėvai išsigąsta, kai čiauškutis staiga nei iš šio, nei iš to nutyla arba jei kalba labai mažai. Tai neturėtų stebinti. Vaikas ruošiasi prasmingų garsažodžių ar žodžių periodui, tad tylėdamas labiau klausosi aplinkos garsų. Be to, panašiu metu atsiranda svetimų žmonių baimė.
Kai mama išeina iš kambario, vaikui kyla noras ją prisišaukti. Kaip? Vienas verkia, kitas kosčioja, trečias sako „ma-ma“. Jei mama atsiliepia, vaikas supranta, kad taip galima ją prisikviesti, ir pradeda garsus vartoti prasmingai. Jei vaikas nečiauška, netaria pirmųjų skiemenų. Taip pat, jei nekanda ir nekramto kieto bei minkšto maisto, dažnai žiaukčioja ar vemia valgydamas rupesnę košę ir maistą su gabaliukais.
Vis dėlto tėvai šiandien tampa vis sąmoningesni ir pas logopedą ateina su metukų neturinčiais kūdikiais. Vienų metukų pipiras taria 3-5 prasmingus žodžius („mama“, „tėtė“) ar garsažodžius („au“, „miau“). Taip pat jis žino apie 50 artimos aplinkos daiktų (mama, tėtė, stalas, lempa, batai, mašina, lėlė, brolis, sesė ir pan.) Nebūtinai juos įvardija, bet žino.
Mūsų mažieji mus girdi dar būdami įsčiose, todėl ryšys su tėvais formuojasi anksčiau, nei galime įsivaizduoti. Mokslininkai teigia, kad jau nuo 18 nėštumo savaitės kūdikiai girdi aplinkinius garsus, įskaitant tėvų balsus. Tai puiki galimybė pradėti kurti emocinį ryšį, kuris pasireikš ir po gimimo.
Kūdikio Juokas
Kūdikių juokas toks nuoširdus ir užkrečiantis, kad prablaško net didžiausią paniurėlį. Kas labiausiai prajuokina kūdikius, priklauso ir nuo jų amžiaus, ir nuo temperamento. Sakysite, o kam juos juokinti? Ogi šypsenos ir juoko labiausiai prireikia tada, kai vaikutis yra fotografuojamas ar filmuojamas.
Mažiems vaikučiams paprastai patinka būti pakeltiems aukštai, tarsi jie „skristų“. Kai kilnosite ir žaidinsite mažylį, deklamuokite kokį nors ketureilį arba tiesiog kaskart sakykite: „Vienas, du, trys, skrendam“. Šį žaidimą mėgsta daugelis kūdikių. Užsidenkite veidą rankomis ar skarele ir sakydami „Kukū” pasirodykite vaikučiui šypsodamiesi.
Net jei nemanote esąs geras aktorius, gimus vaikui, kurį laiką teks pabūti ir juo. Mažas kūdikėlis mielai nagrinėja artimų žmonių veido grimasas, todėl pasirepetavę prieš veidrodį, pralinksminkite jomis ir mažylį. Kaip? Ogi kilnokite antakius, papūskite ir sučiaupkite lūpas ir panašiai. Tik žinoma, nepersistenkite, kad mažiukas jūsų nešsigąstų.
Koks žaislas sukels juoką jūs mažyliui, sunku iš anksto pasakyti. Kartais tai būna švilpukas, čežantis barškutis ar kitą garsą skleidžiantis žaisliukas. Kad ir kaip primityvu tai atrodytų, skiautelėmis plėšomas popierius arba glamžomas laikraštis kartais kūdikiui sukelia nevaldomą juoko protrūkį.
Kamuolys buvo rankose ir staiga ant žemės bumt - jo nėra. Jeigu šį elementarų veiksmą palydėsite atitinkamai linksma veido išraiška, gali būti, kad ji prajuokins vaikutį. O gal ir patys mokate padaryti bumt? Tai, kas naudojama namuose, kartais gali virsti linksmais žaislais - ir tai kūdikiui būna juokinga. Pavyzdžiui, kai mama, kasryt kepanti kiaušinienę keptuvėje, atsineša ją į kambarį ir muša į ją mediniu šaukštu it būgnu. Argi nejuokinga?
Muilo burbulai vaikus vilioja visais laikais. Pabandykite ir tokį būdą - pūskite muilo burbulus, stenkitės juos pasiekti ir linksmai juokitės, kai jie sprogsta. Kūdikiai paprastai mėgsta veidrodžius ir vaizdą, kurį mato jame. Turbūt, esate pastebėję, kad neretai vaikučius labiau pralinksmina ne juos kasdien prižiūrinčios mamos, o, pavyzdžiui, tėčiai arba seneliai, močiutės.
Kūdikio Raidos Stebėjimas su Neurologe
Kūdikio raida - daugiausia nerimo ir mamų klausimų sukelianti sritis. Ar vaikas viską daro laiku? Regis, raida kūdikiui užprogramuota, ar turėtume dėl to jaudintis? Pokalbiui pakvietėme patyrusią neurologę.
Vaikų neurologė dr. Terminas „raida“, gali būti traktuojamas labai plačiai ir gali apimti visą organizmo vystymąsi: augimą (ūgio, svorio, galvos, apimčių), lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir visų organų bei sistemų raidą. Dr. Jurgita Grikinienė vaikų neurologe dirba 14 metų. Per tą laiką dagelyje kūdikių auginimo sričių vyko radikalūs perversmai - keitėsi papildomo maitinimo, gydymo, higienos taisyklės, net požiūris į paprasčiausią bambos priežiūrą.
„Šioje srityje pokyčiai nedideli. Raidos vertinimo metodikos, ypač kalbant apie judesių (motorikos) raidą, taikomos Lietuvoje, buvo ir yra tokios pačios, kai studijavau, baigiau ir dabar. Keičiasi tik tai, kad atsiranda naujų, subtilesnių metodų, kurie leidžia anksčiau ir tiksliau nustatyti autizmą, protinį atsilikimą. Gera žinia ta, kad nėra duomenų, jog raidos sutrikimų daugėtų. Jie tik anksčiau atpažįstami, tiksliau įvardijami. Lietuvoje kūdikių raidai įvertinti plačiai naudojama vadinamoji Miuncheno funkcinės vystymosi diagnostikos metodika (Miuncheno raidos skalė). Tai sena vokiečių sudaryta metodika. Ja remiantis, jau 1973 m. buvo išleista knyga tėvams vokiečių kalba, 1994 m.
„Pasaulyje yra įvairių kūdikių raidos vertinimo metodikų (skalių), populiariausios yra Bayley, Denver, Griffits skalės, visame pasaulyje naudojamas Wekslerio intelekto testas. Pagal šias metodikas vertinami tie patys vaiko įgūdžiai - judesiai, protavimas, kalba, bendravimas, socialinis elgesys, tik metodikos ir pateikimas kiek skiriasi. Med.dr. „Kūdikį nuo pirmos dienos turi stebėti tėvai, tik jie pamatys pokyčius, kuriuos galės aptarti su gydytoju. Juk gydytojo kabinete per apžiūrą vaikutis gali būti mieguistas, blogos nuotaikos ar išsigandęs, todėl kartais neparodys savo gebėjimų.
Medicininės apžiūros trumpos. Kad ir kaip gydytojas stengiasi kuo objektyviau įvertinti kūdikį, mažylis gali net nespėti pademonstruoti savo gebėjimų. Iš kur gauti tų objektyvių žinių? Paprasčiausia - paprašyti šeimos gydytojo, kad duotų nusikopijuoti raidos normas. Galima susirasti knygelę „Pirmosios 365 dienos.
Neurologė Jurgita Grikinienė sako: „Dabar kiekvienam mūsų prieinama gausybė literatūros ir elektroninės informacijos, kur apie raidą galima rasti viską - net pažiūrėti „Yuotube“ filmukų apie normalią ir sutrikusią raidą, ką neretai daro mano mokomi studentai. Mamų forumai yra labai reikalingi mamų bendravimui, tarpusavio pagalbai. Mamos viena kitai gali suteikti daug skubios informacijos, juk taip greitai pas gydytoją nenueisi. Visus vaikus stebi šeimos gydytojai (bendrosios praktikos gydytojai) ar vaikų ligų gydytojai (pediatrai).
Kiekvieno apsilankymo metu įvertinę vaiko neuroraidą, jie turi aptarti su tėvais, ar vaikas laiku viso išmoksta. Šiemet sulaukėme palengvinimo - nuo 2015 lapkričio įsigaliojo naujas Sveikatos apsaugos ministrės įsakymas, kad šeimos gydytoja ar slaugytoja turi stebėti kūdikio raidą pagal specialią metodiką bei kas 3 mėnesius specialioje lentelėje pažymėti realiai pamatytus vaiko įgūdžius. Pastebėjus menkiausią nukrypimą, vaikutis bus siunčiamas konsultuotis pas raidos specialistą ar vaikų neurologą.
Aktyvesnės mamos rašo kūdikio raidos dienoraščius, kada mažiukas nusišypsojo, persivertė ant šono, perėmė žaisliuką į kitą ranką. Ar tokie mamų užrašai gali padėti medikams? „Tie mamų dienoraščiai yra ir informacija gydytojui ir gali būti naudingi kaip prisiminimas, dovana vaikui suaugus, meilės ir rūpesčio ženklas. Kartais šeimos ypatumai gali būti labai svarbūs: pasitaiko šeimų, kur vaikai neropoja, bet vėliau jie būna visiškai sveiki, tą žinant, ramiau, jei kūdikis neropoja.
Arba - faktas, kad kažkuris šeimos narys ar keli labai vėlai pradėjo kalbėti, bet vėliau tai jiems nesukėlė jokių problemų, gali būti kiek raminantis, laukiant, kol prakalbės tos šeimos mažylis. Jei kūdikio raida atsilieka, jis siunčiamas į raidos centrą ar į kitą panašią įstaigą tyrimams. Mamos nerimauja, kaip vyksta tie tyrimai? Ar užsienyje kūdikiai irgi tiriami ne savo namuose, o raidos centruose?
Neurologė sako: „Vaiko raida niekur netiriama namuose. Daugelyje šalių į namus galima išsikvieti tik greitąją pagalbą skubiu atveju. Vaiko raida vertinama gydymo įstaigose - poliklinikose, raidos centruose, ligoninėse, reabilitacijos įstaigose. Vyresnių vaikų protinė ir socialinė raida vertinama psichologinėse pedagoginėse tarnybose. Dėl raidos įvertinimo objektyvumo nereikia jaudintis, tai daro patyrę specialistai, kurie vertina labai daug tokio amžiaus vaikų. Jie paprastai moka vaikus sudominti, paskatinti, ir tada vaikas parodo, ką moka.
Kad vaikas nesijaustų išplėštas iš namų, tai jau tėvų atsakomybė. Juk vaikai, kad ir patys mažiausi, šiais laikais nebūna vien namie. Dažniausia bijo tėvai, o ne vaikai. Tėvams kartais sunku pripažinti, kiek nerimo sukelia akivaizdus įtarimas, kad vaiko raida sutrikusi, ir kaip baisu išgirsti patvirtinimą iš specialisto, kaip norisi neigti ir kaltinti blogus testus ar specialistus. Vaiko raidos įvertinimas niekada „nenurašo“ vaiko, jis parodo problemą, jei ji yra, ir tai yra pirmas žingsnis jos sprendimo link.
Sulėtėjusi raida pirmaisiais metais - nuosprendis ateičiai? „Raidos sutrikimai nėra nuosprendis, tai realybė, būklės konstatavimas. Kitas žingsnis - adekvati pagalba. Visiems galima ir reikia padėti, ankstyva intervencija (abilitacija) dažnai yra labai efektyvi, bet ne visi pasveiks. Kiekvienai šeimai jos kūdikis svarbiausias, ir raidos atsilikimas sukelia daug nerimo. Yra toks klausimas: „Koks skausmas yra pats didžiausias?“ - atsakymas - „Savas“.
Senovėje atsilikusios raidos vaikų niekas nestebėjo ir negydė. Dalis jų net negimdavo, dalis mirdavo vos gimę, dalis mirdavo kūdikystėje ar vaikystėje - tai silpnieji, kurie šiandien, moderniosios medicinos dėka, išgyvena, kai kurie visiškai sveiki. Viename medicininiame tekste (žinoma, iš google) parašyta: „Vaikų neurologijos statistikos duomenimis, su pakenktomis smegenim gimsta apie 90 proc. žmonių“.
Gydytoja sako: „Tikrai nėra taip, kaip cituojate. Sudėjus visus raidos sutrikimus (judėjimo, proto, kalbos, bendravimo, emocijų, elgesio), tai siektų apie 25 proc. Žinoma, daugiausia yra lengvų sutrikimų, kuriuos ne visi ir pastebi. Protinis atsilikimas nustatomas 2-3 proc.
Tėvai privalo tiesiog užtikrinti sąlygas normaliai vaiko raidai. Kad vystytųsi motorika, vaikas turi turėti laisvę judėti - vartytis, ropoti, stotis, eiti. Tarkime, pusmečio kūdikiui būtų naudinga vis atsidurti plačioje laisvoje erdvėje - ant minkštos antklodės, patiestos ant šiltų grindų - kad ten galėtų vartytis, vėliau mokytis šliaužti, ropoti, priropojus iki minkšto baldo, stotis ir eiti, tada vedžioti jį už rankutės, eiti kartu į lauką, judėti, žaisti.
Kad vystytųsi kalba, - jis turi girdėti kalbą, su juo turi būti kalbama, bendraujama. Kad vystytųsi protas, - vaikas turi būti lavinamas, mokomas, turi matyti suaugusiųjų veiklą, turėti galimybę ją mėgdžioti, turėti amžių atitinkančių žaislų, vėliau - knygelių, pieštukų. Kad vystytųsi emocinė-socialinė sritis, vaikas turi būti mylimas, turėti artimus, prieinamus, patikimus žmones, užtikrinančius jo poreikius, saugumą, matyti normalų aplinkinių žmonių elgesį ir bendravimą, vėliau - bendrauti su kitais vaikais.
Gydytoja, ar tai, kad turėjote labai daug informacijos, Jums padėjo pačiai auginant savo kūdikius? Taip, gydytojams, ypač vaikų, visada lengviau auginti savo vaikus. Man didesnę paniką sukelia sugedęs automobilis ar spyna, o ne vaiko liga ar kita medicininė problema, nes čia aš žinau, ką reikia daryti. Jų raidą stebėjau pagal jau minėtą knygelę „Pirmosios 365 dienos, kūdikio vystymasis“.
Praktiniai Patarimai
Štai keletas praktinių patarimų tėvams:
- Negėdyti. Kai vaikas jaučia, kad negerai būti mažiau drąsiam ar veikliam, gali atsirasti gėdos jausmas.
- Leisti žaisti. Kuo brandesnė asmenybė, tuo ji pajėgesnė save išreikšti ir prasiveržti pro drovumo instinktą.
- Išplėsti už vaiką atsakingų suaugusiųjų tinklą. Kaip tai padaryti? Tėvai turėtų inicijuoti bendravimą tarp savo vaikų ir senelių, tetų ir dėdžių, mokytojų, dantistų ir kitų suaugusiųjų.
1 mėnesio kūdikis: Ką turi mokėti?
1 mėnesio kūdikis turėtų pradėti stebėti veidą, žaislą, gali pradėti šypsotis kalbinamas (nesąmoninga šypsena jau yra). Nesibaiminkite, jei retsykiais suvirpa smakriukas, rankytės, jei skėsteli rankomis lyg išsigandęs į bet kokį garsą ar judesį (tai naujagimio refleksas). Neramus kūdikis. Tam yra daugybė priežasčių ir nebūtinai neurologinių. Užsitęsusi gelta irgi gali turėti įtakos kūdikio aktyvumui, elgsenai, nervų sistemos būklei.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtinos Vaisių Stalo Idėjos Vaikų Gimtadieniui, Kurių Negalite Praleisti!
- Kaip Nustatyti Kūdikio Lytį: Patikimi Moksliški ir Liaudiški Metodai