Dantukai dažniausiai pradeda dygti 4-7 mėnesį. Pirmieji pasirodo du apatiniai priekiniai dantukai, tačiau tiek amžius, tiek dantukų dygimo tvarka gali skirtis. Visi dantukai išdygsta maždaug per dvejus metus. Tai gali būti išbandymų laikas ir jums, ir jūsų mažyliui.
Retam kūdikiui dantys dygsta be jokių papildomų varginančių pojūčių. Dažniausiai, deja, tai nėra malonus procesas. Todėl nenustebkite, kad kūdikis daug verkia ir, rodos, be aiškesnės priežasties būna irzlus kelias dienas ar net savaites iki pasirodant kiekvienam dantukui.
Kaip palengvinti dantų dygimą:
- Specialūs žiedai-kramtukai. Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluostuko kraštą. Niekuomet neduokite tokių priemonių, kurios yra mažos ir jomis mažylis gali užspringti.
- Dantenų trynimas.
- Skausmo palengvinimas. Yra įvairių vaistų, kurie palengvina dantų dygimo skausmą. Jais reikia tepti pačias dantenas.
Pieninių dantukų dygimo eiliškumas parodytas schemoje. Pirmosios pasirodo centrinės kandžių poros apačioje ir viršuje, vėliau šoniniai kandžiai, iltys ir krūminiai. Žinoma, tai nėra taisyklė be išimčių. Dantukai kiekvienam vaikui gali išdygti skirtingu metu. Tai priklauso ir nuo vaiko kaulų struktūros, ir nuo genetikos. Kartais dygimą stabdo persirgtos ligos ar paveldimumas.
Dantukų priežiūra - tai ir jų saugojimas nuo sugedimo. Jei jūsų mažylis geria iš buteliuko, į jį pilkite tik paprastą vandenį, mamos pieną arba pieno mišinį. Tos pačios taisyklės laikykitės ir kai kūdikis pradeda gerti iš puodelio su snapeliu. Tai įvyksta maždaug apie šeštąjį mėnesį. Pirmaisiais kartais būkite kantri - kūdikiui gėrimas iš puodelio yra naujas įgūdis, kurio jis mokosi po žingsnelį.
Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“.
Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus! Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojusio buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas.
Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją. Pieniniai dantys yra maži, bet labai svarbūs. Jų paskirtis - ruošti vietą nuolatiniams dantims. Visi reikiamoje vietoje išdygę ir sveiki dantys užtikrina taisyklingą sąkandį, leidžia patogiai kramtyti, aiškiai tarti garsus, o vėliau ir žodžius.
Burnos higiena
Pradėti galite tiesiog dabar. Pačioje pradžioje šiai priežiūrai neprireiks nei dantų šepetėlio, nei dantų pastos. Ypač svarbu nuvalyti dantenas po maitinimo ir ruošiantis miegoti. Vos tik pro dantenas prasikala pirmojo dantuko viršūnėlė, padovanokite savo mažyliui dantų šepetėlį. Suprantama, jis šios dovanos dar neįvertins, bet nauda bus akivaizdi. Pirmais kartais valykite dantuką tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu.
Kai tik dantukas išdygs visas, pradėkite naudoti dantų pastą - ne daugiau kaip ryžio grūdo dydžio rutuliuką. Mažyliui sulaukus trejų metukų, dantų pastos kiekį padidinkite iki žirnio dydžio gumulėlio. Rinkitės saugios sudėties, mažyliui malonaus skonio dantų pastą. Vaikams iki trejų metų odontologai pataria naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm fluoro, stiprinančio dantų emalį. Jei vaiko dantukai jau pažeisti, fluoro kiekis gali siekti 1000 ppm.
Švelniai trinkite visus išdygusius pieninius dantukus judesiais pirmyn ir atgal, nuvalydama visą jų paviršių. Jei mažylis neturi kantrybės, kruopščiai valydama jam dantukus dainuokite daineles arba kartu valykite dantukus mylimam žaisliukui. Mama ar kitas suaugęs asmuo turėtų mažyliui valyti dantis tol, kol šis išmoksta pats išlaikyti rankose dantų šepetėlį. Nuo to laiko dantų valymo procese dalyvaukite tik kaip stebėtoja, kol mažylis išmoks išsiskalauti burną bei išspjauti pats. Tai dažniausiai nutinka maždaug apie šeštuosius metus.
Visada stebėkite, ar nėra dantukų pažeidimo žymės - tai gali būti rudos ar baltos dėmelės, taškeliai, įdubimai ant danties paviršiaus. Dantų šepetėlį mažyliui keiskite kas 3-4 mėnesius arba dažniau, jei matote, kad jis pažeistas. Net jei visi išdygę dantukai gražūs ir sveiki, pas odontologą rekomenduojame apsilankyti išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieni. Pirmasis susitikimas visuomet būna žaidybinės formos, o tėvai su odontologu gali aptarti žindymo, maitinimo ir dantų priežiūros klausimus.
Kreipkitės į specializuotą vaikų dantų gydytoją, pasiteiraukite kitų mamų rekomendacijų, kuris iš specialistų moka šiltai bendrauti su vaikais, yra kantrus ir supratingas. Tikėtina, kad tokia apžiūra mažyliui suformuos teigiamas asociacijas ir kitą kartą dantų gydytojo kabineto duris praversite be problemų.
Dažnai tėvai klausia, ar gali čiulptukas ir piršto čiulpimas pakenkti vaiko sąkandžiui ateityje? Reikėtų stebėti, ar kūdikis neturi tokių įpročių: nuolatinis kvėpavimas pro burną, lūpų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų ar piršto čiulpimas. Pastebėję netipinius reiškinius, pasikonsultuokite su pediatru. Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5-5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai.
Burnos higiena - visos šeimos reikalas. Kūdikiai gimsta burnoje neturėdami kariesą sukeliančių bakterijų. Ir, deja, tik tėvai (ar kiti prižiūrintys asmenys) padaro taip, kad tokių bakterijų jo burnytėje atsirastų. Kūdikį kietu maistu pradėkite primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Atminkite, kad mažylis iš prigimties tikrai neteikia pirmenybės saldumynams ir saldiems gėrimams. Šių produktų vaikas paragauja tik jūsų dėka. Sulaukusiam metų savo mažyliui drąsiai duokite ragauti visų sveikų patiekalų nuo šeimos stalo.
Vaikai išmoksta valgyti stebėdami savo tėvus ir kitus šeimos narius. Taigi, tik nuo jūsų ir kitų suaugusiųjų priklauso, kokius patiekalus ant šeimos stalo matys augantis kūdikis. Kūdikio primaitinimo etapas neretai tampa gera paskata visai šeimai pradėti maitintis sveikiau. Taigi, skirkite laiko ir pasidomėkite sveikais produktais bei kokius patiekalus iš jų galėtumėte pagaminti.
Vos išdygus pirmajam dantukui, reikia pradėti jį valyti. Šiam tikslui rekomenduojama įsigyti specialų antpirštį su šereliais, skirtą kūdikių dantims valyti. Jis puikiai tiks ne tik pirmiesiems dantukams valyti, bet ir dantenoms masažuoti bei dantų dygimo metu atsirandantiems nemaloniems pojūčiams mažinti.
Mokymasis valgyti savarankiškai
Vaikų raidos specialistė gydytoja B. Segal sako, kad leisti mokytis valgyti pačiam ir pirmąjį šaukštą duoti mažyliui verta tada, kai tvirtai sėdi: „Maždaug nuo 6 iki 8 mėn. kūdikis mokosi sėdėti ir būdamas 8 mėn. jau tvirtai sėdi. Primaitinamas kūdikis turi turėti nuolatinę valgymo vietą - pasodintas į maitinimo kėdutę turi suprasti, kad čia yra valgio vieta, o ne būti maitinamas kur papuola - ant sofos ar palangės. Iki 10 mėn. kūdikį paprastai valgydina šaukšteliu mama, o nuo 10 mėn. galima duoti vaikui į rankas arbatinį šaukštelį ir leisti valgyti pačiam. Metinukas jau moka pakabinti košės pats.“
Gydytoja pataria pirmą kartą parodyti vaikui, ką gi reikia su tuo šaukštu daryti: „Paimkite mažylį už rankytės, laikančios šaukštą, ir pamokykite, kad reikia kabinti košę dubenėlyje ir „nešti“ prie burnos. Mamos užduotis yra išugdyti vaikui refleksą: maistas - mostas - burna. Mamai reikia apsišarvuoti kantrybe.“
Raidos pediatrė B.Segal sako, kad šiuo atveju nėra svarbu, ar šaukštas laikomas taisyklingai, svarbiausia, kad kūdikis jį paimtų taip, kaip jam patogu, ir mokytųsi įsidėti maisto iš lėkštės į burną. Taisyklingai laikyti šaukštą išmokysite vėliau. „Atkreipkite dėmesį, kuria rankyte vaikas ima maistą, kurią tiesia siekdamas žaislo ar kuria stipriau remiasi sėdėdamas. Vadinasi, toji ranka bus dominuojanti ir mokydami valgyti į ją duokite šaukštą. Dabar populiari nuomonė, kad kairiarankio vaiko jokiu būdu nereikia daryti dešiniarankiu. Taigi, jeigu viską daro kaire rankyte, vadinasi, kairiarankis ir valgys kaire.“
Gydytoja B. Segal sako, kad pradėjusiai vaiką mokyti savarankiškai valgyti mamai kyla du didžiausi klausimai - laiko ir švaros: „Pirmiausia tai skubanti mama, kuriai kažkodėl reikia pamaitinti vaiką kuo greičiau, o šis pats pavalgyti greitai tiesiog negali. Kitos mamos yra perdėtos švaruolės. Natūralu, kad besimokydamas valgyti vaikas apsidrabsto pats, išpurvina grindis, staliuką, ir tai joms nepriimtina. Tokios mamos nusprendžia, kad geriau jau jos pačios pamaitins vaiką, bus ir švariau, ir greičiau. Ir maitina... Trimetis išeina į darželį nemokėdamas valgyti. Pats darželis vaikui yra trauma, o dar iš jo reikalaujama to, ko turėjo būti išmokytas namuose, bet dėl perdėtos mamos globos neišmoko.“
Maždaug nuo aštuonių mėnesių, kai tvirtai sėdi ir ragauja kietesnio maisto, galima maistą supjaustyti mažais gabaliukais ir leisti vaikučiui jį imti pirštukais bei valgyti. Žinoma, tai turėtų būti ne košė ar sriuba, o pavyzdžiui, banano, virtos bulvės ir pan., gabaliukai.
„Imdamas maistą pirštukais kūdikis lavina smulkiąją motoriką, kuri labai svarbi jo kalbos raidai. Be to, paėmęs gabaliuką ir įsidėjęs į burną vaikas mokosi kramtyti. Tai irgi labai svarbu, nes neretai mamos per ilgai trina vaikams maistą, tenka matyti dvimetukų- trimetukų, kurie valgo tik skystą maistą ir nemoka kramtyti. Jie sveiki vaikai, tiesiog neįpratinti valgyti patys. Žinoma, kūdikiui negalima duoti maisto, kuriuo gali užspringti, pavyzdžiui, duonos, bet minkštų banano gabaliukų... Kodėl gi ne? Taip geriau, negu trinti bananų tyrelę ir sumaitinti vaikui“, - sako raidos pediatrė B.Segal.
Gydytoja B. Segal yra įsitikinusi, kad pirmiausia turi atitikti jų dydis: „Mažiausiam vaikui tinkamiausias arbatinis šaukštelis, metinukui - desertinio dydžio šaukštas, na, o pusantrų metų sulaukęs jau yra pajėgus išlaikyti įprasto dydžio šaukštą.“ Gydytoja mamoms rekomenduoja naudoti įprastus stalo įrankius, jie lengvai ir patogiai plaunami. Tuo tarpu plastikiniai reikalauja didesnės priežiūros - jie nuo karščio keičia spalvą, juos reikia dažniau keisti.
„Artėjant antriesiems metams, kai vaikas tampa gana sąmoningas, galima pasiūlyti šakutę, tačiau ir vėl mama turi parodyti, kaip ši priemonė „veikia“ - paimti mažylio ranką su šakute, įbesti ją į maistą ir atsargiai įdėti į burnytę. Kol įgus, nepalikite vaiko vieno, kad neįsidurtų“, - pataria specialistė. Pasak jos, iki trejų-penkerių metų vaikui valgyti pakanka šakutės, peilis nebūtinas. Jei vaikui pačiam sunku susismulkinti, pavyzdžiui, kotletuką, pagelbėkite. Pirmas vaiko peilis, su kuriuo mokysis pjaustyti maistą lėkštėje, turi būti buku galu, neaštrus.
„Vaikas, kuris ėmė čiulptuką, greičiausiai norės gerti iš buteliuko su žinduku. Jeigu čiulptuko nepripažino, bus lengviau mokyti gerti iš puodelio su „snapeliu“. Manau, kad 8-10 mėn. kūdikiui tinka toks puodelis, o nuo metų amžiaus vaiką galima mokyti gerti iš paprasto puodelio. Mūsų mažieji paprastai labai nori viso to mokytis, mamos užduotis - to noro neužgožti ir paskatinti vaiką“, - sako gydytoja B. Segal.
Gydytoja B. Segal sako, kad tie penki šaukštai yra kaip tik tai, kiek vaikas norėjo. „Neretai mama pervalgydina mažąjį pipirą. Atėjus kito maitinimo laikui, vaikas nebenorės valgyti, sutrinka jo sotumo ir alkio jausmas. Jei mamos skundžiasi, kad vaikas nevalgo, mes paprašome savaitę rašyti dienoraštį, ką ir kada jis valgė per visą dieną. Paaiškėja, kad maisto gauna labai daug, tik nereguliariai. Maisto jam kiša ir mama, ir močiutė, ir dar kas nors. Pasiūlome maitinimo režimą - valgyti pagal valandas - ir tiek, kiek vaikas nori. Visada patariu, kad geriau vaikui įdėti mažesnę porciją. Pamačiusiam didelę lėkštę ir daug košės pasidaro baisu. Vaiko porcija turi būti maža ir graži, tada norės ir valgyti. Kartais tenka nemažai padirbėti su mama - įrodyti, kad vaiko ūgis ir svoris atitinka amžių, vadinasi, maisto pakanka. Per prievartą maitinamam gali atsirasti psichologinių bėdų, mažasis atsisako valgyti arba vemia valgydamas.“
„Dažnai valgymo bėdų turi vaikai, sergantys cerebriniu paralyžiumi. Jų sutrikusi visa motorika, burnos - taip pat. Neretai jų burnos ertmė būna jautresnė, jie nemoka kramtyti ir ryti maisto. Specialistų laukia sunkus darbas - išmokyti šiuos vaikus valgyti“, - sako gydytoja.
Ji pastebi, kad prastėja sveikų vaikų valgymo ir savarankiškumo įgūdžiai. Nuolat kalbame apie vaikų akceleraciją - naujagimiai gimsta didesni, kūdikiai anksčiau pradeda vaikščioti, bet apie savarankiško valgymo įgūdžius to nepasakysi: „Pastebiu, kad daugėja nesavarankiškų vaikų. Jie sveiki, motorinė raida gera, bet mamos, atitolindamos tai, ką vaikas turėtų išmokti šiandien, padaro jam meškos paslaugą.“
Kada pradėti primaitinti kietu maistu?
Pratinti mažąjį Titą prie papildomų produktų būtina. Virš 6 mėn. kūdikiui nebepakanka vien mamos pieno, reikia geležies, nes baigiasi atsargos, gautos nėštumo metu iš mamos (geležies šaltinis mėsa, kai kurios daržovės, vaisiai), mažyliui reikia daugiau energijos, vitaminų ir t.t. Maitinant kūdikį virš 6 mėn. Mamos piene geležies labai nedaug, pieno mišinyje geležies įdėta daugiau, tačiau iš mišinio geležis ji sunkiau įsisavinama nei iš mamos pieno.
Iš esmės dauguma pieno produktų, bet kokios kilmės natūralus, "saldus" pienas stabdo geležies įsisavinimą, tam reikalinga papildomai vit. Jūsų atveju reikia pratinimą prie papildomo maisto atkakliai ir kantriai tęsti, visi kūdikiai valgyti šaukšteliu anksčiau ar vėliau išmoksta.Buteliuko ir pieno mišinių Jums nereikia.
Virkite daržoves, jai kūdikis nealergiškas saldesnes - morkytę, moliūgą, cukiniją, vėliau įdėkite bulvę, brokolio, kalafioro.... Daržoves sutrinkite smulkintuvu. Duokite trinto obuolio, kriaušės, slyvų tyrelių. Iškepkite orkaitėje obuolį, sutrinkite ir t.t. Duokite ragauti kūdikių sulčių iš puodelio. Išmėginkite kūdikiams skirtą grikių košę, čia daugiausia geležies, lyginant su kitomis kruopomis.
Maistą siūlykite alkanam kūdikiui, kai grįžta iš lauko. Svarbiausia kantrybė, geras nusiteikimas ir jokios prievartos. Nėra nei vieno sveiko kūdikio kuris neišmoktų valgyti.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Seniau kūdikiams skystas košes (daržovių, kruopų) sumaitindavo per žinduką iš buteliuko, reikėdavo tik didesnę skylę žinduke pradurti. Kodėl dabar atsisakyta šio patogaus maitinimo būdo? Gyvenimas įrodė, kad visi sveiki kūdikiai tirštu maistu turi būti maitinami šaukšteliu.
Pirmąją tiršto maisto gavimo dieną duodama 5-15 g daržovių tyrės, nes ji niekada nebūna tiršta ir yra panaši į įprastą motinos pieną. Daržovių košės kiekį kas 2-3 paras didinkite po 10 g iki pilnos porcijos - 150 g. Kūdikis turi subręsti, kad galėtų lūpomis iš šaukštelio paimti tirštą maistą, jį liežuviu nustumti prie liežuvio šaknies ir nuryti. Tai sudėtingas procesas, kurį kūdikiai palengva įsisavina. Jei vaikutis maistą sukaupia už skruostų ir po to liežuviu išstumia iš burnos, tai nereiškia, kad maistas jam nepatinka - kūdikis tiesiog dar nemoka jo praryti. Kita atsisakymo ryti maistą priežastis yra neįprastas maisto skonis, prie kurio kūdikis turi priprasti per 15-20 kartų.
Mūsų geografinėje platumoje gyvenančios tautos - lietuviai, lenkai, rusai, baltarusiai - amžių amžiais garbino obuolį, kuris, deja, kartais yra brangesnis už bananus jų augimo tėvynėje. Naudingiausia žalias, gimtinėje užaugęs gremžtas obuolys ir sušaldytos bei staigiai atšildytos įvairios gimtinės sodų gėrybės - uogos. Uogienės, kremai, džemai, marmeladai, kompotai, džiovinti vaisiai nepakeičia žalio šviežio obuoliuko ir iš šaldiklio paimtų uogų. Bananas, kol subręsta ir dar geros išvaizdos patenka ant mūsų prekystalio, patiria daug „cheminių“ kančių. Bananas skanus, tačiau jo maistinė vertė yra mažesnė už ekologiškus obuolius, uogas ir kitus vaisius.
Visi vaisiniai patiekalai gali ir turi būti duodami kaip desertai, tačiau ne kaip pagrindinis patiekalas. Jie, kaip ir kitas bet koks kūdikių maistas, neturi būti saldinamas. Minėti patiekalai turi būti duodami saikingai - daug jų prisikirtęs mažylis nevalgys per pagrindinius maitinimus. Desertai turi būti duodami tarp maitinimų, t.y. praėjus 1-1,5 val.
Jei kūdikis, pavalgęs tiršto maisto, nori gerti, jam duokite vandenuko arba šviežių sulčių. Arbatos yra blogiau už vandenį. Jei mažasis gerti nenori, tai jokių skysčių jam ir nesiūlykite. Vieną kartą kūdikis gers, kitą kartą ne. Dėl to jaudintis tikrai neverta. Tik pats mažylis geriausiai žino, ko jam reikia.
Tik ką pagamintų obuolių, slyvų, uogų sulčių pradėkite siūlyti tuomet, kai kūdikis jau yra papildomai maitinamas. Sultys ir tyrelės yra desertas, jos nėra pagrindinis maistas. Jokiu būdu nevalia įpratinti sulčių gerti prieš miegą, nes išdygus pirmajam dantukui bus sunku jį valyti, be to, bus išugdomas įprotis, nuo kurio bus sunku atpratinti. Iš pradžių duokite po 3-5 ml sulčių. Kas antrą-trečią dieną kiekį didinkite, tačiau per parą duokite ne daugiau kaip 130 ml sulčių. Sultis geriau kaitalioti arba tarpusavyje maišyti. Jas gaminkite prieš pat davimą.
Naudingiausios yra šviežios tyrelės, pagamintos iš kokybiškų, ekologiškų, mineralinėmis bei organinėmis trąšomis nepertręštų, neveiktų pesticidais, gimtinėje užaugusių vaisių, uogų. Turėtume pamilti savo ūkininkų produkciją, iš jų atsirinkti tokius, kurie nenaudoja chemijos ir parduodami prašo didesnės kainos. Auginant vaisius pramoninių būdu, norint išlaikyti gerą produkcijos išvaizdą iki pardavimo, produktas yra veikiamas ir cheminėmis medžiagomis, ir temperatūros svyravimais.
Geriausia kūdikiui yra 4-8 savaičių, vien tik pienu girdytų veršiukų mėsa. Veršiena būna šviesiai rausvos spalvos, šiek tiek rūgštoko kvapo, švelni ir minkšta. Labai jaunų veršelių mėsa būna beveik balta. Kalakutiena yra neriebi paukštiena, pigesnė už veršieną. Joje irgi gausu lengvai pasisavinamų baltymų, aminorūgščių, B grupės vitaminų ir įvairių mineralinių medžiagų.
Kalakutiena yra lengvai, virškinama, kaip ir veršiena, tinka kūdikių, sulaukusių 7 mėn. maitinimui ir vyresniems kūdikiams, bet kurio amžiaus vaikams. Kalakutiena ypač tinka maisto alergija sergantiems kūdikiams. Kalakutiena ir veršiena yra liesos mėsos, teikiančios mažiau energijos už kiaulieną. Vienos arba kitos mėsos kūdikiui užtenka 30-40 g parai.
Pas mus priimta papildomą maitinimą pradėti nuo daržovių košės, tad kruopų košės įvedamos tuomet, kai kūdikis visiškai pripranta (suvalgo 120-150 ml porciją) prie daržovių košės. Pirmiausia įvedamos ryžių, grikių košės, tai kruopos, kuriose nėra gliuteno. Manų, rugių košes reikėtų duoti paskiausiai, kai mažajam sukanka 10 mėn.
Tvirti, netraškūs riestainiai, duoniukai, juodos duonos, ypač naminės padžiūvęs kampukas, morkos ar kieto obuolio gabaliukas skatina kūdikį mokytis kramtyti, tirštesnį maistą trinti dantenomis. Minėti maisto produktai tinka ir niežtinčioms dantenoms pakasyti, kai pradeda dygti dantukai. Šių maisto produktų gabaliukai turi būti tokie, kad mažylis juos galėtų pasiimti į rankutę ir produktu laisvai manipuliuoti savo burnoje.
Mikrobangų krosnelėse ypač pakinta baltymai (jie organizmui tampa sunkiau suvirškinami) ir riebalai (susidaro transriebalų rūgščių, kurios organizmui yra žalingos).
Palengva ateis laikas, kai mažylis atsisakys naktinio valgymo. Dažnai mažajam žmogui ne tiek reikalingas naktinis valgymas - kaip energijos gavimas, kiek pats žindimas, nes jis mažylį ramina, jis nori tiesiog bendravimo su mama. Jeigu vienerių metų vaikas net tris kartus per naktį prašo valgyti, pasikonsultuokite su jo gydytoju, koks vaiko fizinis išsivystymas. Jeigu jis atitinka normos ribas, tuomet neskubėkite naktį žindyti, o atsibudusį nuraminkite, kartu su juo pabūkite, paglostykite galvą, ramiai pakalbinkite, pasiūlykite vandens iš puoduko. Vienerių metų vaikas per parą gali būti žindomas 2-3 kartus (jei mažajam vis dar reikia krūties ir pati mama nori ir gali žindyti). Kitaip tariant, toks vaikas neturi būti žindomas vien tik naktį 3 ir daugiau kartų.
Mažakraujystės priežasčių yra ne viena. Dažniausiai tai ne vien geležies trūkumas. Kiekvienas asmuo kasdien turi maitintis kuo įvairesniu maistu. Svoris neturi įtakos mažakraujystei atsirasti. Dukros kraują dera nuolat tikrinti ir duoti tuos vaistus, kuriuos skirs mažylės gydytojas. Burokėliuose geležies yra ganėtinai nedaug. Todėl „spausti“ dukrą, kad ji valgytų burokėlius, nėra jokios prasmės. Jeigu dukra nemėgsta mėsos, ją įmaišykite į kitus patiekalus taip, kad iš skonio mažoji nesuprastų, kad ji valgo mėsą.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtina Kūdikių Tutu Sijonų Gamyba: Elegancija ir Komfortas Jūsų Mažyliui
- Įdomiausias lietuvių liaudies žaidimas „Masa ir lokys kiaušinis“ – atrask tradicijų magiją!