Jonas Biliūnas - žymus lietuvių rašytojas, gimęs 1879 m. kovo 30 d. (pagal naująjį kalendorių - balandžio 11 d.) Niūronių kaime, Anykščių valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Šiandien apie J. Biliūną sakome - rašytojas, poetas, kritikas, publicistas, politikas.
Jo tėvai, Juozapas Biliūnas (1838-1893) ir Zuzana Gražytė-Biliūnienė (apie 1835 - 1893), buvo pasiturintys ūkininkai žemdirbiai. Jonas buvo dešimtas vaikas gausioje šeimoje. Jo seneliai: Juozapas Antanas Biliūnas (1809-1860) ir Kamilė Niauraitė-Biliūnienė (apie 1815 - 1881) - valstiečiai žemdirbiai.
Būdamas vaikas, Jonas buvo mokomas kaimo daraktoriaus, kiek laiko lankė ir pradžios mokyklą. Nuo 1891 m. iki 1899 m. mokėsi Liepojos (Latvija) gimnazijoje, kurioje galėjo siekti mokslo ir ne stačiatikių valstiečių vaikai. Tėvai ir artimieji norėjo, kad Jonas taptų kunigu.
1899 m. atsisakęs studijuoti kunigystę, jis neteko giminių paramos, todėl 1899-1900 m. gyveno ir dirbo Liepojoje, kur pragyveno, uždarbiaudamas iš privačių pamokų ir ruošdamasis studijoms. 1900 m. sausio 16 d., kai Povilo Višinskio iniciatyva Liepojoje buvo vaidinamas pirmasis lietuviškas teatro spektaklis Keturakio "Amerika pirty", J. Biliūnas aktyviai dalyvavo pirmajame lietuvių spektaklyje "Amerika pirty".
1900-1901 m. J. Biliūnas studijavo Dorpato (dabar - Tartu, Estija) universiteto Medicinos fakultete, bet 1901 m. kovo 23 d. buvo iš jo pašalintas už dalyvavimą anticarinėje studentų akcijoje - demonstracijoje. Jis grįžo į Liepoją, paskui 1901 m. vasarą išvyko gyventi į Šiaulius, 1901-1902 m.
1902 m. jis persikėlė į Panevėžį, kur tuo metu dirbo jo sužadėtinė Julija Janulaitytė. Ten J. Biliūnas subūrė Lietuvos socialdemokratų partijos kuopą ir kiek laiko jai vadovavo. 1902 m. jis kaip svečias dalyvavo Lietuvos demokratų partijos suvažiavime. Panevėžyje jis vertėsi pamokomis, rašė į lietuviškus laikraščius bei socialdemokratines brošiūras.
1903 m. pasiūlė idėją ir organizavo laikraščio jaunimui "Draugas" leidimą, tačiau nesutaręs su lyderiu tapusiu V. Mickevičiumi-Kapsuku, pasitraukė. Tuo laikotarpiu jis rašė publicistinius straipsnius, sukūrė pirmuosius apsakymus. Savo korespondencijas ir straipsnius, atspindinčius XX a. pradžios Lietuvos aktualijas, jis daugiausia spausdino "Varpe", "Ūkininke", "Darbininkų balse", pasirašydamas slapyvardžiais J. Barzdyla, J. Anykštėnas, Mergelė, J. Bežemis, Jonas Gražys, Jonelis, J. Niuronis ar santrumpomis J. B ir kitokiomis.
Negavęs leidimo grįžti į Dorpatą ir tęsti medicinos studijas, Lietuvių šalpos draugijos "Žiburėlis" paremtas, nuo 1903 m. rudens kelis mėnesius jis studijavo Leipcigo (Vokietija) aukštojoje prekybos mokykloje, laisvu laiku keliavo po Vokietiją. Vis labiau domėdamasis literatūra, 1904 m. Leipcige susirgęs džiova, 1904 m. vasarą jis perstojo į Ciuricho (Šveicarija) universiteto Filosofijos fakultetą toliau studijuoti literatūros, bet 1905 m.
Studijuojant Šveicarijoje, keitėsi jo politinės pažiūros - šiuo laikotarpiu J. Biliūnas nutolo nuo socialdemokratų ir grįžo į tradicinį katalikų tikėjimą, nutolo nuo aktyvios visuomeninės veiklos. Gyvendamas užsienyje, J. Biliūnas subrendo kaip rašytojas ir atskleidė savo talentą psichologinėmis novelėmis, Ciuriche parašė bene reikšmingiausią savo kūrinį - alegorinę pasaką "Laimės žiburys".
Į Lietuvą iš Ciuricho 1905 m. vasaros pradžioje jis grįžo jau būdamas sunkus ligonis ir netrukus išvyko gyventi į Zakopanę - palankaus klimato kurortinę vietovę Lenkijoje (tuo metu - Austrijos-Vengrijos imperijoje), kur veikė džiovininkų gydyklos. 1906 m. J. Biliūno kūrinių centre - skriaudžiamųjų likimas, dažnas veikėjas - neteisybės, asmeninės negandos slegiama būtybė. Užuojauta skriaudžiamiesiems, nelaimingiesiems - pagrindinė J. Biliūno moralinė ir estetinė nuostata. Jis mėgo autobiografinio pobūdžio siužetus ir temas, susijusias su asmeniniais išgyvenimais ir sąžinės balsu. Lietuvių literatūros istorijoje J. Biliūnas laikomas vienu žymiausių lyrikos pradininkų.
Jis taip pat parašė straipsnių literatūros klausimais. Svarbiausias jų - "Žemaitės "Paveikslai" (1901 m.), kuriame J. Biliūnas analizavo Žemaitės kūrybą, aiškinosi literatūros, estetikos klausimus, aptarė realizmo poetiką. J. Biliūno raštai: 1946 m., 1947 m., dvitomis 1954-1955 m.
J. Biliūnas susituokė 1904 m. rugpjūčio 4 d. Kairių (Šiaulių r.) bažnyčioje su Julija Janulaityte-Biliūniene (1880-1978) - gydytoja odontologė, visuomenininkė.
Rašytojas mirė 1907 m. lapkričio 25 d. (pagal naująjį kalendorių - gruodžio 8 d.) Zakopanėje (Lenkija). Buvo palaidotas Zakopanės kapinėse. Antano Žukausko-Vienuolio rūpesčiu 1953 m. vasarą J. Biliūno palaikai buvo atgabenti ir liepos 1 d. perlaidoti Liudiškių kalvoje šalia Anykščių, kapavietė uždengta akmenine plokšte su įrašais. Ant kapo pastatytas ir jį apgaubė 14 metrų aukščio granitinis antkapinis paminklas su rašytojo bareljefu (autoriai - architektas Vytautas Gabriūnas ir skulptorius Bronius Vyšniauskas, 1958 m.).
Buvusi J. Biliūno kapavietė Zakopanės kapinėse liko paženklinta postamentu, ant kurio sumontuota metalinė plokštė su įrašu metalinėmis raidėmis lietuvių ir lenkų kalbomis: "Čia ilsėjosi Jonas Biliūnas / mirė 1907-XII-8, grįžo į gimtąją / žemę 1953-VII-1 / Tu spoczywal litewski pisarz / Jonas Biliūnas zmarl w r. / 1907-XII-8, wrocil do ziemi / ojczystej w r.
J. Biliūno gimtinėje Niūronyse išliko XX a. pradžioje perstatyta Biliūnų sodyba, kurioje nuo 1960 m. veikia memorialinis muziejus - A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus Rašytojų memorialinio skyriaus ekspozicija. J. Išliko gyvenamasis namas Kačerginėje (Kauno r.), J. Biliūno g. 4, kuriame 1906 m. gyveno J. Biliūnas, ten parašė apsakymą "Brisiaus galas". Namas buvo paženklintas atminimo lenta, kuri ilgainiui sunyko. Dabar šile prie namo stovi modernus memorialinis stogastulpis, dekoruotas drožiniais J. Biliūno kūrybos motyvais (autorius - skulptorius Vidmantas Vikšraitis, 2009 m.). Vilniuje, Literatų gatvės meno projekte, J. Biliūnui skirta atminimo lenta.
Jono Biliūno vardas suteiktas gatvėms 22 Lietuvos miestuose: Anykščiuose, Biržuose, Jonavoje, Kaišiadoryse, Kalvarijoje, Kaune, Kėdainiuose, Marijampolėje, Palangoje, Panevėžyje, Pasvalyje, Plungėje, Radviliškyje, Rokiškyje, Skuode, Šiauliuose, Tauragėje, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Vilkaviškyje ir Vilniuje.
Svarbiausi J. Biliūno kūriniai:
- 1906 m. - "Įvairūs apsakymėliai" (apsakymų rinkinys)
- "Piestupys. Joniukas" (apsakymai)
- "Lazda. Ubagas. Svečiai.
- 1906 m. - "Kliudžiau", "Brisiaus galas"
- 1907 m. - "Liūdna pasaka" (apysaka)
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Geriausi futbolo bateliai vaikams: kaip išsirinkti ir kokie tipai yra svarbiausi?
- Vaikų žaidimų kambariai Klaipėdos rajone: ką tėvai tikrai mano?