Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimos reikšmingos demografinės tendencijos, įskaitant ir mergaičių gimstamumo statistiką. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius duomenis ir veiksnius, turinčius įtakos šiai situacijai.

Bendras Gimstamumo Rodiklis

Anot Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinės direktorės Jūratės Petrauskienės, natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama. 2024 m. kūdikių gimė rekordiškai mažai - 18,7 tūkst. arba apie 9,5 proc. „Praeitais metais turėjome rekordiškai mažą gimusių kūdikių skaičių“, - teigė J. Petrauskienė.

Mergaičių Gimstamumas Šilalės Rajone

Pasibaigus 2023 metams, Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos specialistai apibendrino praėjusių metų demografinius duomenis. Pernai užregistruoti 142 gimę vaikučiai, iš kurių - 22 vaikai, gimę užsienio valstybėse. 2023 m. registruoti 58 berniukų ir 84 mergaičių gimimai.

Štai lentelė, apibendrinanti šiuos duomenis:

Rodiklis 2023 m.
Gimę vaikučiai (iš viso) 142
Gimę užsienio valstybėse 22
Gimę berniukai 58
Gimusios mergaitės 84

Demografinės Duobės Gilėjimas

J. Petrauskienė atkreipė dėmesį į gilėjančią demografinę duobę: „Negalime neatkreipti dėmesio į gilėjančią demografinę duobę. (...) Tai temdo ir ateities ekonomines prognozes.“ Pasak J. Petrauskienės, jei norėtume, kad natūralios gyventojų kaitos rodiklis būtų subalansuotas, mums reikėtų dvigubai daugiau gimusių vaikų.

Gyventojų Skaičiaus Pokyčiai

VDA duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų - 4,3 tūkst. (0,1 proc.) daugiau negu prieš metus. Kaip aiškino agentūros direktorė, nors imigracijos srautas sumažėjo, gyventojų skaičiaus didėjimą ir toliau lėmė teigiama neto tarptautinė migracija, kuriai įtakos turėjo karo pabėgėlių iš Ukrainos ir atvykusiųjų iš Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano, Kirgizstano, Tadžikistano bei Indijos skaičius.

Migracijos Tendencijos

2024 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į šalį grįžo 9,4 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau negu jų išvyko, kai 2023 m. - 7,3 tūkst. 2024 m. į Lietuvą imigravo 51,8 tūkst. žmonių - 14,9 tūkst. (22,4 proc.) mažiau negu 2023 m., bet 23,1 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko.

Tuo metu 2024 m. iš Lietuvos emigravo 28,7 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 19,1 tūkst. užsieniečių ir 9,5 tūkst. Lietuvos piliečių. 2024 m. 63,4 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 36,6 proc. - Lietuvos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Baltarusijos. 2024 m. į Lietuvą imigravo 16,3 tūkst., arba 33,2 proc.

Palyginti su 2023 m., emigravusiųjų skaičius padidėjo 7 tūkst. (32,1 proc.). Agentūros duomenimis, ankstesniais metais į Lietuvą atvykę imigrantai grįžta į savo kilmės šalis, todėl pagrindinės nuolatinių šalies gyventojų emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (5,7 tūkst.), Ukraina (5,5 tūkst.), Jungtinė Karalystė (1,9 tūkst.), išaugo grįžtančiųjų į Kirgizstaną (1,3 tūkst.) ir Uzbekistaną (1,2 tūkst.) skaičius.

žymės:

Panašus: