Šiame straipsnyje apžvelgsime skirtingas asmenybes, turinčias Martinas vardą, jų gimimo datas ir pasiekimus.
Martynas Liuteris (1483-1546)
Dž. Beikeris teigia, kad Martyno Liuterio (1483 m. lapkričio 10 d. - 1546 m. vasario 18 d.) biografijos pavadinimas „Žmogus tarp Dievo ir velnio“ bene taikliausiai apibūdina šią įvairialypę asmenybę, kuri visais laikais buvo skirtingai vertinama. XVI a. Liuteris labiau buvo žinomas kaip krikščionybės reformatorius, XIX a. vadintas didžiausiu Vokietijos patriotu, o XX a. nacionalsocialistai pasigavo jo antižydiškus pasisakymus. Vis dėlto daugelis sutinka, kad nuo apaštalų laikų Vakarų krikščioniškojo pasaulio taip stipriai, kaip jis, neįtakojo joks kitas dvasinis lyderis.
Skaičius darbų apie Liuterį, kaip ir jo paties darbų, sunkiai aprėpiamas. Bibliografija (t. y. mokslinių tyrinėjimų skaičius) apie šią istorinę asmenybę ir jos darbus šiandien jau siekia keliasdešimt tūkstančių pozicijų. Jo paties raštų skaičius sudaro ne vieną dešimtį tomų. 1826-1883 metais Erlangene išėjo 100 tomų rinktinių Liuterio raštų. 1883 metais Veimare pradėtas naujas Liuterio raštų leidimas, kuris nebaigtas iki šiol.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Martynas Liuteris gimė 1483 metais lapkričio 10 dieną, vėlai naktį Eislėbene (pietvakarių Saksonija), katalikiškoje miestiečių Hanso ir Margaretos Liuterių šeimoje. Kitą dieną, anksti ryte, kūdikis buvo nuneštas į šv. Petro bažnyčią, kur vietinis klebonas pakrikštijo jį, duodamas Martyno vardą, kadangi ta diena sutapo su šv. Martyno Turiečio šventadieniu. Nuo 1484 metų šeima persikėlė gyventi į Mansfeldą, kur Martynas, sulaukęs ketverių su puse metų, pradėjo lankyti vietinę mokyklą.
Tos mokyklos mokytojai elgėsi su mokiniais “kaip kalėjimo prižiūrėtojai su vagimis”. Vėliau Liuteris rašys, jog mokykla “priminė pragarą ir skaistyklą”, joje mokiniai nieko neįsisavindavo dėl “rykščių, drebėjimo, baimės ir aimanų”. Prie tokios atmosferos mokykloje prisidėjo gana kietas Liuterio auklėjimas šeimoje. Jo tėvai buvo labai griežti. Kartą mama jį primušė iki kraujo už tai, kad jis pavogė iš indaujos vieną riešutą. Kitą sykį panašiai su juo pasielgė tėvas. Kai Martynas buvo dvylikos su puse metų, tėvai pasiuntė jį į mokyklą Magdeburge (apie 64 km nuo Mansfeldo). Po metų jis grįžo namo ir buvo išsiųstas į kitą mokyklą, šį kartą Eiseneche. Čia 1497 metais, per Velykas, jis pradėjo lankyti parapinę šv. Jurgio mokyklą, kurioje išbuvo iki 1501 metų.
Baigęs mokyklą Eiseneche, septyniolikos metų jaunuolis įstojo į Erfurto universitetą. Gyvenimas universitete buvo suvaržytas ir panašėjo į vienuolišką. Studentų punktualumas ir skaitoma literatūra buvo griežtai cenzūruojami. Studijuodamas universiteto bibliotekoje, Liuteris pirmą kartą savo gyvenime susidūrė su Šventuoju Raštu. Martynas studijavo labai uoliai. Pirmojo jo biografijos autorius ir būsimos Reformacijos bendražygis Pilypas Melanchtonas apie jį rašys: “Erfurte jis įsisavino viską greičiau negu kiti. Jo dvasia, pilna pažinimo troškulio, reikalavo kažko daugiau, nei galėjo pasiūlyti universiteto studijų programa. Todėl jis pradėjo savarankiškai skaityti senovės romėnų ir graikų rašytojus”. 1502 metų rugsėjo mėnesį Liuteris tapo laisvųjų menų (septynių mokslų) bakalauru, o 1505 metų pradžioje - magistru.
Tuo metu jo tėvas, vis tebepuoselėdamas perspektyvios ateities planus, laiškuose į sūnų ėmė kreiptis “Jūs”, net nužiūrėjo Mansfelde jam turtingą nuotaką. Bet tomis dienomis Martyno gyvenimas pasisuko pačiu nenuspėjamiausiu keliu… Visiškai netikėtai tėvui, artimiesiems ir draugams, Martynas metė universitetą ir išėjo į vienuolyną. Pagrindinis įvykis, paskatinęs jį taip pasielgti, šalia daugelio kitų jo biografų legendinių aiškinimų, atsitiko 1505 metų liepos 2 dieną. Tos dienos vakare viešėjusį pas tėvus ir grįžtantį į Erfurtą iš vieno kaimo Martyną užklupo baisi audra. Prieš pat jį žaibas uždegė ir nuvertė medį. Sustingęs iš baimės Martynas krito ant kelių ir ėmė šaukti: “Gelbėk mane, šventoji Ona!” Išties simboliška, tačiau būtent ši liepsna iš dangaus pasuko jaunąjį Liuterį ta kryptimi, kuri vėliau atvedė į Reformaciją.
Gyvenimas vienuolyne
Praėjus dviems savaitėms po įsimintinos audros, 1505 metų liepos 17 dieną, Liuteris įstojo į Erfurto augustijonų vienuolyną. Po poros dienų Liuterio tėvas atsiuntė aštrų laišką, kuriame kalbėdamas, jog sūnus pažeidė Dievo įsakymą “Gerbk savo tėvą”, išsižadėjo sūnaus. Tėvo planai “tinkamai ir turtingai apvesdinti” sūnų žlugo, šiam pasirinkus vienuolystę.
Gyvenimas vienuolyne buvo kruopščiai reglamentuotas. Keliamasi - 3 valandą ryto, einama miegoti - 8 valandą vakaro. Per parą kiekvienas vienuolis turėjo dalyvauti septyniose pamaldose, o penktadieniais atlikti viešą išpažintį. Nors Biblija nieko nekalba apie viešo nuodėmių išpažinimo būtinybę, viduramžių katalikų bažnyčios liturgijoje tai buvo dogma. 813 metais viename iš bažnytinių susirinkimų buvo pasakyta: “Išpažintis prieš Dievą panaikina nuodėmes, bet tai, kas išsakoma kunigui, mus gali pamokyti, kaip nuodėmės sunaikinamos”. 850 metais Paryžiaus sinodas viešą išpažintį dogmatizavo: “Jei kas išpažįsta nuodėmes slaptoje, tai ir jo atgaila slapta. Jei viešai - tai ir atgaila vieša prieš Bažnyčią”.
Vieša atgaila buvo privaloma už tris nuodėmes: žmogžudystę, stabmeldystę ir paleistuvystę. Tuo nusidėjęs būdavo nuskutamas, apipilamas pelenais, apvelkamas skarmalais ir turėdavo pulti ant kelių prieš Bažnyčią ir prašyti melstis už jį, kadangi tikėta, jog Bažnyčia “savo meile, maldomis ir ašaromis nuplauna nuodėmę”. Nors, Šventojo Rašto teigimu, meilė negali panaikinti nuodėmių, o tik jas pridengti. Įdomu tai, jog toks viešos išpažinties praktikavimas, ypač intensyvus vienuolynuose, reiškėsi dar iki 1215 metų, t. y. ausinės išpažinties įvedimo.
Augustijonai maitinosi du kartus per dieną: 10 valandą ryto ir 4 valandą dienos. Pasninko metu, kuris sudarydavo trečdalį metų dienų, buvo tenkinamasi juoda duona ir vandeniu. Vienuolių celės buvo neapšildomos ir panašėjo į kalėjimų kameras. Kalbėtis tarpusavyje vienuoliai galėjo tik prioro akivaizdoje. “Dvasningiausieji” vienuoliai bendravo judesių pagalba, panašiai kaip kurčnebyliai. Į tokią krikščioniškos atgailos ir kūno marinimo vietą pateko jaunasis Liuteris. Savo uolumu, vykdant vienuolyno regulą, jis pranoko visus kitus. Kasdien po 3 valandas melsdavosi prie atviro lango. Net ir aršiausi priešai ateityje pripažins, jog Liuteris buvo pavyzdinis vienuolis.
Kunigystė ir teologijos studijos
1507 metų balandžio 4 dieną jis buvo įšventintas į kunigus. Į pirmąsias Martyno mišias atvyko jo tėvas Hansas kartu su draugais. Neseniai buvo miręs nuo maro jaunesnysis sūnus ir sielvartas paskatino tėvą susitaikyti su Martynu. Po įšventinimo Liuteris tęsė teologijos studijas Erfurto vienuolyne. Septyniolika mėnesių, nedalyvaudamas choro užsiėmimuose ir kituose vienuolyno darbuose, jis atsidėjo Šventojo Rašto ir Bažnyčios tėvų tekstų studijoms. 1508-ųjų spalį tapo filosofijos profesoriumi neseniai veikiančiame (nuo 1502 metų) Vitenbergo universitete. Po penkių mėnesių gavo teisę dėstyti biblistiką. Tuo pat metu ėmė mokytis hebrajų kalbos, kad galėtų originalo kalba skaityti biblinius tekstus.
Liuterio asmeninis tikėjimas Vitenbergo periodu rėmėsi tradicine bažnyčios samprata apie įstatymišką ir teisiantį Dievą. Dievo malonės ir tiesos apreiškimas dar nebuvo pasiekęs jauno biblistikos profesoriaus širdies. “Žinojau, kad Kristus yra rūstus teisėjas, nuo kurio norėjau pabėgti, bet nesugebėjau. Kristus nebuvo man tarpininkas, bet teisėjas. Visada iškildavo klaidingi vaizdiniai, kai išgirsdavau Jėzaus vardą. Jo vardas dažnai mane gąsdindavo, o kai matydavau Jį ant kryžiaus, jausdavausi tarsi nutrenktas perkūno”.
Kelionė į Romą
1510 metų spalį Liuteris augustijonų kongregacijos įgaliojimu išvyko į piligriminę kelionę Romon. Vizitas Romoje sukėlė Liuteriui šoką. Iki tol Roma su popiežiumi jam buvo šventas miestas, regimas Kristaus Bažnyčios simbolis. Tačiau “šventoji Roma” tuo pat metu buvo velniška Roma, ir jeigu Liuterio nedomino kultūrinio renesanso atspindžiai mieste, tai jis negalėjo nematyti prostitučių, negirdėti apkalbų, nesusidurti su orgijomis tiek kilmingųjų namuose, tiek popiežiaus rūmuose. Penki kelionės mėnesiai jei ir nepadarė didelės įtakos dvasiniam Liuterio augimui ar jo teologinių pažiūrų formavimuisi, tai bent įtikino jį, jog egzistuojanti popiežija ir katalikų bažnyčia anaip tol nėra tokia bažnyčia, kurią Kristus pašaukė skelbti Evangeliją. Liuteris išties buvo vienas iš daugelio, kuris, anot to meto sparnuotos frazės, “pamatęs Romą, neteko tikėjimo”.
Teologijos daktaras ir pamokslininkas
1512 metų rudenį Liuteris Vitenbergo universitete tapo teologijos daktaru. Įdomu tai, jog kaip jis niekada nesiekė jokių laipsnių, taip nenorėjo priimti ir daktaro diplomo. Išmintingam augustijonų generaliniam vikarui Staupicui pavyko jį įtikinti: “Dievas turi daug darbų, kuriuos turi atlikti. Jam reikalingi išmintingi žmonės, gabūs Jam pasitarnauti. Jeigu mirsi, net ir danguje būsi pašauktas į Jo darbą, nes Jam ir ten reikalingi daktarai”.
Martyno gyvenime atsirado viena svarbi naujovė, padariusi iš Liuterio mokslininko Liuterį pamokslininką - daktaro statusas suteikė galimybę ir net pareigą pamokslauti didesnėms auditorijoms. Jis pradėjo pamokslauti savo vienuolijos broliams, dar labiau įniko į Biblijos studijavimą, ėmė dėstyti teologiją Vitenbergo universitete. Pirmos jo paskaitos Vitenberge 1513-1518 metais buvo paskirtos Psalmėms bei apaštalo Pauliaus laiškams: Romiečiams, Galatams ir Žydams. Jau šiuo laikotarpiu dar neatgimęs iš aukšto vienuolis savo paskaitose ėmė dėstyti kai kurias svetimas katalikybės ortodoksijai idėjas. Klausytojams Liuteris kalbėjo, jog Šventasis Raštas deramai gali būti skaitomas ar klausomas tiktai tokio žmogaus, kurio jausmai atranda harmoniją su Rašto turiniu.
Esamą Bažnyčios padėtį Liuteris apibrėžė kaip pačią nelaimingiausią per visą jos istoriją. 1516 metais, pačiose Reformacijos išvakarėse, jis rašė: “Romos kurija, iki šaknų sugedusi ir užkrėsta, yra visiškas visų galimų godumo, ištvirkimo, girtuoklystės ir piktžodžiavimo rūšių chaosas. Šiandieninė Roma atsiduoda orgijoms taip pat, kaip ir cezarių laikais, jei ne dar daugiau. Todėl šiandien apaštalų reikia labiau, nei kada nors anksčiau”. Jis dėstė apie gyvą tikėjimą ir veiklią meilę. “Jei tikėjimas neapšviečia, o meilė neišlaisvina, joks žmogus nėra gabus trokšti ir daryti ką nors gero”.
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Liuteris liudija apie savo atsivertimą, studijuojant laiško Romiečiams pirmąjį skyrių. “Galiausiai Dievas parodė man savo gailestingumą. O kai dieną ir naktį mąsčiau apie šiuos žodžius: “Dievo teisumas apsireiškia tikėjime, kaip parašyta, ‘Teisusis gyvens tikėjimu’ “, pradėjau suprasti Dievo teisužmą kaip kažką, kuo gyvena teisus žmogus, kaip Dievo dovaną arba dievišką tikėjimą, ir suvokiau, kad žodžiuose “Dievo teisumas apsireiškia Evangelijoje” kalbama apie teisužmą, dėl kurio gailestingas Dievas mus išteisina per tikėjimą. To dėka staiga pasijutau tarsi naujai gimęs, tarsi įžengęs pro atvirus vartus į patį Rojų. Nuo tos akimirkos Šventasis Raštas atsivėrė man naujoje šviesoje. Kaip anksčiau nekęčiau žodžių “Dievo teisingumas”, taip dabar pamilau”.
Liuteris priėjo išvados, jog žmogus tuo pat metu yra ir Dievo išteisinta būtybė, ir nusidėjėlis. Vadinasi, žmogus pats negali pasiekti Dievo palankumo. Padėti jam gali tik tikėjimas. Vienuoliai, kunigai, popiežius ir bažnytiniai susirinkimai gali klysti. Neklysta tik Šventasis Raštas. O pagrindinė Rašto turinio tema, anot jo, yra Dievo malonės skelbimas.
95 tezės ir Reformacijos pradžia
Lūžis viešojoje Liuterio veikloje, atvedęs į Reformaciją, įvyko 1516-1517 metais ir buvo susijęs su vienu tradicinės bažnyčios liturgijos elementų - atlaidais, kurių metu būdavo platinamos indulgencijos. Viskas prasidėjo nuo to, jog 1510 metais popiežius Julijus II išleido bulę, nustatančią atlaidus, iš kurių gaunamos pajamos turėjo būti skirtos šv. Petro bazilikos Romoje statybai. 1516 metų spalio 31 dieną Vitenbergo parapinėje bažnyčioje Liuteris pasakė pamokslą, nukreiptą prieš atlaidus. Jis kalbėjo, jog atleidimą gali gauti ne tas, kas sumoka pinigus, bet tik tas, kas iš tikrųjų gailisi dėl savo nuodėmių. “Kristus netroško atlaidų skelbimo, bet Evangelijos skelbimo”.
1517 metų spalio 31 dieną savo garsiojo pamokslo prieš atlaidus metinių proga Liuteris pasiūlė surengti šia tema disputą universitete ir paskelbė garsiąsias 95 tezes. Jose aštriai kritikavo katalikišką atgailos sampratą ir pateikė evangelinį jos suvokimą, neigė popiežiaus viršenybę dvasiniame pasaulyje, pabrėžė skirtumą tarp “nuodėmių atleidimo religijos” ir tikro tikėjimo Kristumi. Nepraėjo ir dvi savaitės, kaip atspausdintos tezės išplito po visą Vokietiją, o per keturias savaites - po visą krikščionišką pasaulį, ir atrodė, anot vieno amžininko, “kad jas angelai nešiojo ant sparnų ir rodė visiems žmonėms”. Tezės buvo tarsi bombos sprogimas. Liuteris pirmasis viduramžiškoje visuomenėje išdrįso krikščioniško tikėjimo ir kulto klausimus paversti viešos diskusijos objektu. Tačiau Romos kurija, aišku, negalėjo pakęsti jokių diskusijų...
Stephenas Glennas Martinas
Stephenas Glennas Martinas (pilnas vardas) gimė 1945 m. rugpjūčio 14 d. Veiko mieste, Teksaso valstijoje. Jis yra ne tik aktorius, bet ir komikas, rašytojas, prodiuseris bei muzikantas. S. Martinas užaugo Inglvude, Kalifornijoje, o vėliau gyveno Garden Grouve, Kalifornijoje, baptistų šeimoje. 2007 m. liepos 28 d. po trejų metų kartu jis vedė rašytoją ir buvusią žurnalo „The New Yorker“ darbuotoją Anne Stringfield. Būdamas 67 metų, S. Martinas pirmą kartą tavo tėvu: 2012 m. gruodį A. Stringfield pagimdė dukrą Mary.
Nuo 1968 m., kai nusipirko Los Andželo menininko Edo Ruscha kūrinį, S. G. Martinas labai mėgsta kolekcionuoti meno kūrinius.
Martynas Kavaliauskas
Balandžio 20-ąją dainininkas Martynas Kavaliauskas švenčia savo gimtadienį. Kalbėdamas su jumis kaip tik išeinu į gimtadienio šventę, todėl kol kas dar negavau nei vienos dovanos", - juokėsi atlikėjas. Šiandien M. M. Kavaliausko karjera prasidėjo nuo muzikinio projekto „X Faktorius".
Martinas Buceris (1491-1551)
Martinas Buceris (Martin Bucer, kartais rašomas Butzer) buvo vienas svarbiausių XVI a. Reformacijos veikėjų, žinomas kaip Strasbūro reformatorius ir diplomatiškas tarpininkas, siekęs sutaikyti skirtingas protestantizmo sroves. Jo darbai Strasbūre, teologiniai raštai ir pastangos suvienyti Martyno Liuterio bei Ulricho Cvinglio šalininkus padarė jį reikšminga figūra formuojant protestantizmo raidą Europoje. Martinas Buceris gimė 1491 m. lapkričio 11 d. Šletštate (dab. Sélestat, Prancūzija), Elzaso regione. Martinas Buceris mirė 1551 m. vasario 28 d. Kembridže, Anglijoje.
Šventasis Martynas iš Tūrų (316/336-397)
Šventasis Martynas, arba Šv. Martynas iš Tūrų (lot. Sanctus Martinus Turonensis), yra vienas žymiausių Vakarų Europos šventųjų, laikomas karių, elgetų, vynuogių augintojų ir vargšų globėju. Jis gimė 316 arba 336 m. Panonijoje (dabartinės Vengrijos teritorijoje) ir mirė 397 m. lapkričio 8 d.
Martynas Mažvydas
XVI amžiuje Martynas Mažvydas parengė ir išleido pirmąją lietuvišką knygą katekizmą Catechismvsa prasty szadei (1547 Karaliaučiuje). Iki 1546 gyveno Vilniuje, 1541-42 greičiausiai mokytojavo A. Kulviečio įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje evangelikų mokykloje. 1549 03 18 paskirtas Ragainės lietuviškos parapijos klebonu; vedė buvusio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern.
Martinas Gore
Martino Gore'o šeimos istorija - sudėtinga. Užaugęs ir jau tapęs ryškia muzikos žvaigžde, Martinas iš savo motinos išgirdo, kad žmogus, kurį visą gyvenimą laikė savo tėvu, iš tiesų yra jo patėvis. Biologinis muzikanto tėvas - juodaodis kareivis iš JAV. Būdamas dvylikos, Martinas sukūrė savo pirmąją dainą. Nuo 1981-ųjų, kai „Depeche Mode“ paliko kompozitorius Vince'as Clarke'as, Martino parašytos dainos dominuoja visuose grupės albumuose. Padėtis kiek pasikeitė 2005-aisiais, kai vokalistas Dave'as Gahanas iškėlė ultimatumą - arba jam irgi bus leista kurti „Depeche Mode“, arba jis pasitrauks iš grupės. Martinas nenoriai sutiko, tačiau palaipsniui įgijo pasitikėjimą Dave'o gabumais - naujausiame grupės albume „Delta Machine“ pirmą sykį atsirado daina, kurią jie parašė kartu. Beje, savo parašytas dainas Martinas taupo „Depeche Mode“ įrašams. Atlikėjas dvylika metų gyveno su amerikiete apatinių drabužių dizainere Suzanne Boisvert. Pora susilaukė dukterų Vivos (gimė 1991-aisiais), Avos (gimė 1995-aisiais) ir sūnaus Calo Leono (gimė 2002-aisiais), tačiau 2004-ųjų pabaigoje nusprendė pasukti savais keliais. Vegetaru Martinas tapo 1983-aisiais - kartu su tuomečiu „Depeche Mode“ klavišininku Alanu Wilderiu.
Pateikiame lentelę su kai kuriais iš aptartų Martinų ir jų gimimo datomis:
| Vardas | Gimimo data |
|---|---|
| Martynas Liuteris | 1483 m. lapkričio 10 d. |
| Stephenas Glennas Martinas | 1945 m. rugpjūčio 14 d. |
| Martinas Buceris | 1491 m. lapkričio 11 d. |
| Šventasis Martynas iš Tūrų | 316 arba 336 m. |
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Vėluojantis Gimdymas: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Pavojus ir Efektyvias Priemones
- Geriausios Vaikiškų Prekių Parduotuvės Internetu – Išsamūs Atsiliepimai ir Patarimai