Šis straipsnis skirtas papildyti Lietuvos valstybės kūrėjo, signataro, bankininko ir pramonininko Jono Vailokaičio biografiją ir paneigti įsisenėjusius įvairius nepagrįstus kaltinimus ir šmeižtus. Straipsnyje apžvelgiama Jono Vailokaičio biografija ir veikla.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Jonas Vailokaitis gimė 1886 m. birželio 25 d. Piktžirnių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje. Domintis jo gyvenimo vingiais negalima nesutikti, jog iš tiesų jis turėjo visus stereotipiškai šios Suvalkijos dalies gyventojams priskiriamus bruožus: veikė pamažu, bet atkakliai ir nuosekliai, spinduliavo pasitikėjimu savimi (kas, kalbant apie zanavykus, dažnai įvardijama kaip „fanaberija“). Būsimo signataro tėvai Motiejus ir Petronėlė buvo sumanūs ūkininkai, todėl septynis vaikus - tris dukras ir keturis sūnus - auginusi šeima tikrai neskurdo. Jie buvo vieni turtingiausių vietos ūkininkų. Be to, jie suprato mokslo reikšmę ir naudą savo vaikų ateičiai. Keturis iš penkių sūnų išleido į mokslus. Trys iš jų baigė aukštąsias mokyklas.
Apie J.Vailokaičio giminės kilmę pasakojamos įvairios legendos. Viena jų teigia, kad Vailokaičiai kilę iš mišrios lietuvių ir žydų šeimos. Tai esą rodė giminės narių išskirtinė išvaizda. Kitas argumentas, kurio laikėsi šios versijos kėlėjai, - žydiškas sumanumas ir verslumas. Patys Vailokaičių giminės atstovai yra minėję, kad iš savo tėvų girdėjo, kad jų prosenelio pavardė buvo Povilaitis. Visa tai, žinoma, tik legendos, kurių nepatvirtina jokie faktai.
Mokslai ir Karjeros Pradžia
Savarankiškai pasirengęs ir išlaikęs abitūros egzaminus Jonas įstojo į Peterburgo prekybos ir pramonės institutą, kurį baigė 1908 m. Studijas materialiai rėmė brolis Juozas. 1908 m. baigė studijas Peterburgo prekybos ir pramonės institute. 1910 m. pradėjo dirbti Marijampolėje veikusioje Lietuvių krikščionių ūkio draugijoje "Žagrė" buhalteriu. Priklausė Marijampolės vaidintojų mėgėjų kuopai.
Veikla "Žagrėje"
Pirmoji J.Vailokaičio „darbovietė“ buvo Marijampolėje veikusi Lietuvos krikščionių ūkio draugija „Žagrė“, kurioje jis pradėjo dirbti buhalteriu. 1907 m. įsteigta „Žagrė“ buvo pirmasis Suvalkijos pažangių ūkininkų ir jaunų kunigų kooperatyvas, nebijojęs imtis novatoriškų idėjų. 1912 m. valdžiai patvirtinus naujus įstatus, draugija daugiau dėmesio skyrė ūkininkavimo kultūrai kelti. Pradėjo steigti javų valymo bei žemės ūkio mašinų ir padargų nuomojimo punktus, rengė trumpalaikius žemės ūkio kursus, išlaikė agronomą, kuris tiesiog vietoje konsultavo ūkininkus, sudarinėjo sėjomainos planus. Pagal išgales „Žagrė“ dalijo veltui ūkininkams trąšas ir sėklas, kad jie galėtų įsitikinti jų naudingumu.
Verslo Pradžia Kaune
1912 m. Jonas Vailokaitis persikėlė į Kauną ir kartu su broliu Juozu įkūrė Brolių Vailokaičių ir bendrovės prekybos ir pramonės draugiją. Jos tikslas buvo priimti indėlius, teikti paskolas už įkeistą nekilnojamąjį turtą, pirkti ir pardavinėti dvarus, kitą nekilnojamąjį turtą, surasti žemės pirkėjams tinkamą vietą ir kt. Jos pagrindinė veikla buvo supirkti ir lietuviams parduoti nusigyvenusių dvarų žemę. Idėja buvo sėkminga ir draugija gyvavo iki 1920 m. Draugija veikė maždaug iki 1920 m. vasaros, kada Ūkio bankas perėmė jos įsipareigojimus ir turtą.
Politinė Veikla ir Nepriklausomybės Aktas
J.Vailokaičio kaip politiko gyvenimo etapas prasidėjo 1917 m. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. išrinktas į Valstybės Tarybą. 1918 m. vasario 16 d. pasirašė Nepriklausomybės aktą, aktyviai dalyvavo valstybės politiniame gyvenime, buvo renkamas į už valstybės finansus ir biudžetą atsakingas komisijas. 1920 m. balandžio 14-15 d. Jonas Vailokaitis išrinktas į Steigiamąjį Seimą kaip Ūkininkų Sąjungos atstovas. Pradėjo vadovauti Biudžeto ir finansų komisijai, sprendė žemės reformos klausimą, formavo mokesčių politiką. 1922 m. kovo 3 d., neišdirbęs visos kadencijos iš Seimo pasitraukė. Dėmesį sutelkė į valstybės ekonominių pagrindų kūrimą, darė didelę įtaką vidaus ir užsienio politikai.
Planuojama, kad pagerbiant signataro atminimą jo gimtinėje Pikžirnių kaime bus paminklinis akmuo, kurį ketinama pastatyti iki birželio. Prisidėti prie J.Vailokaičio atminimo įamžinimo gali visi, aukodami pinigų. Visi, paaukojusieji 1000 eurų, bus įvardinti kaip paminklo mecenatai. O visų rėmėjų vardai bus įrašyti atminimo knygoje Zanavykų muziejuje.
Darbas Steigiamajame Seime
1920 m. Jonas Vailokaitis Kauno apygardoje pagal Lietuvos ūkininkų sąjungos sąrašą buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą. Krikščionių demokratų bloko prezidiumo nariui Jonui patikėta vadovauti vienai svarbiausių - Biudžeto ir finansų komisijai, kurios nariai buvo Vladas Jurgutis, Juozas Purickis, Albinas Rimka, Nachmanas Rachmilevičius. Biudžeto ir finansų komisija rengė jos kompetencijai priskirtų teisės aktų projektus, kuriuos ex officio* Seimui pristatydavo Vailokaitis, todėl jis buvo vienas aktyviausių bloko kalbėtojų. 1922 m. kovo 3 d., neišbuvęs visos kadencijos, iš Seimo jis pasitraukė ir daugiau niekada nebuvo jo atstovas.
Ūkio Banko Įkūrimas ir Veikla
Vienas svarbiausių Jono Vailokaičio darbų - Lietuvos ūkio banko (vėliau oficialiai vadinosi Ūkio banku) įsteigimas. Veikiausiai neatsitiktinai banko įstatai buvo patvirtinti 1919 m. vasario 16 d., jo steigėjai - trys Vasario 16 d. Akto signatarai (Jonas Vailokaitis, Pijus Grajauskas, Aleksandras Stulginskis) ir Andrius Dubinskas (aktyvus tautinio sąjūdžio dalyvis, teisininkas, pedagogas). Daug kas klaidingai teigia, kad steigėjas buvo ir Juozas Vailokaitis, bet jis tuo metu gyveno Vilniuje. Netrukus po vasario 16 d. Nėra žinoma, kuriais metais 98 proc. banko akcijų susikaupė brolių rankose, Jonas vadovavo banko valdybai, Juozas - tarybai. Taigi Vailokaičių banku jis vadintas pagrįstai.
Ūkio Banko Svarba
Kuo ypatingas buvo Ūkio bankas? Tai buvo pirmasis bankas Kaune per visą bankininkystės Lietuvoje istoriją ir antrasis atkurtos valstybės nacionalinis bankas (anksčiau, 1918 m. Nuo 1922 m. Pagal turėtą akcinį kapitalą (15 mln. Lt) Ūkio bankas visąlaik lenkė Lietuvos banką (12 mln. Lt), o iki 1926 m. - ir Žemės banką (10,1 mln. Lt). Jis turėjo didžiausią skyrių tinklą (27), steigė juos ne tik apskričių centruose, bet ir miesteliuose (Kalvarijoje, Pilviškiuose), iki 1925 m. banko skyriai veikė Berlyne, Londone ir Niujorke.
Investicijos į Pramonę ir Prekybą
Strateginis banko tikslas buvo investicijos į pramonę ir prekybą, jų kreditavimas. 1923-1938 m. banko turtas (balansas) padidėjo nuo 23,5 iki 60,1 mln. litų, priimti indėliai - nuo 3 iki 28,7 mln. litų, suteiktos paskolos - nuo 0,8 iki 23,6 litų. Ūkio bankas buvo komercinių bankų lyderis, 1938 m. jis turėjo 60,1 mln. Lt turto, o kiti 5 bankai - 115,7 mln.
Verslo Imperija ir Inovacijos
Vailokaičiai buvo ne vienos verslo šakos pradininkai Lietuvoje. Vailokaičiai įsteigė ar nupirko šias akcines bendroves: „Palemonas“, „Metalas“, „Maistas“, „Medis“, „Venta“, „Spėka“, „Linas“, „Eksimportas“, „Urmas“. Reikšmingiausios, iki 1940 m. okupacijos veikusios įmonės buvo „Palemonas“ ir „Metalas“.
- Palemonas: Didžiausia, moderni, aukštos kokybės plytas gaminusi įmonė, kuri padėjo „sumūryti“ Lietuvą.
- Metalas: Pagal 1938 m. turėtą kapitalą (7,5 mln. Lt) buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje, gamino žemės ūkio mašinas.
4 dešimt. Pabaigoje broliai ėmėsi kooperatinių butų statybos. 1925-1940 m. buvo Prekybos ir pramonės rūmų nariu.
Šeima ir Asmeninis Gyvenimas
1918-aisiais Vilniuje 32-ejų verslininkas ir pradedantis politikas susipažino su jauna fotografe Aleksandra Jurašaityte. 1919 m. sausio 25 d. Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčioje pora susituokė. Santuokos sakramentą jaunavedžiams suteikė vienas artimiausių J.Vailokaičiui žmonių - jo brolis kunigas Juozas Vailokaitis. Dėl šeimos ambicijų profesinėje srityje atsisakiusi A.Jurašaitytė-Vailokaitienė atsidėjo motinystei: augino tris dukras ir sūnų. Tačiau namuose neužsidarė: ji aktyviai dalyvavo Krikščionių demokratų partijos, kuriai priklausė abu su vyru, veikloje.
Emigracija ir Mirtis
Iš Kauno visa gausi Vailokaičių šeima (dvi vyresnės dukros jau buvo spėjusios ištekėti) 1940-aisiais pabėgo į Vokietiją - šia kryptimi tuo metu traukė daugelis inteligentų lietuvių, kasdien gaunančių žinių apie gresiančią Lietuvos okupaciją. Pradžioje Vailokaičiai apsigyveno Berlyne, paskui - Blankenburge. Šiame mieste 1944 m. gruodį J.Vailokaitis mirė. 1940 m. pasitraukė į Vokietiją, 1944 m. Gimė: 1886 m. birželio 25 d. Mirė: 1944 m. gruodžio 16 d. Blankenburge, Vokietijoje. 2007 m. rugpjūčio 18 d. Jono Vailokaičio palaikai (urna), vykdant jo paties valią, perlaidoti Paštuvos kapinėse, šalia brolio kun.
Atminimo Įamžinimas
Savo krašte J.Vailokaitis puikiai žinomas ir prisimenamas. Jo atminimas įamžintas įvairiai: Vilniuje, Kaune, Šakiuose yra J.Vailokaičio gatvės; šiuo metu renkamos lėšos jam skirtam paminklui (autorius - skulptorius Kęstutis Dovydaitis).
Vienas įdomesnių signataro J.Vailokaičio įamžinimų - tortas, kurio galima paskanauti Šakiuose veikiančioje kavinėje „Laimė“. Signataro atminimas - asmeniškai svarbus ir TV prodiuseriui Rolandui Skaisgiriui, kuris kilęs iš Šakių rajone esančio Sintautų kaimo. „Mano močiutė tarnavo pas Vailokaičius. Tad augdamas daug girdėjau apie jų šeimą“, - 15min sakė R.Skaisgirys. Jausdamas savotišką skolą iš savo gimtinės kilusiai Lietuvos labui daug nuveikusiai Vailokaičių šeimai, TV prodiuseris 2017 m. pavasarį pristatė dokumentinį vaidybinį filmą „Jonas Vailokaitis“.
Vailokaičių Indėlis į Lietuvą: Finansinė Parama ir Mecenavimas
Tiek vienas, tiek kitas brolis negailėjo lėšų aukoms, aktyviai šelpė neturtinguosius. Jonas Vailokaitis netgi buvo įsteigęs specialų stipendijų fondą. Tačiau stipendija būdavo duodama tik su viena sąlyga - ir toliau likti geram lietuviui. Finansine parama iš minėto fondo naudojosi tokie vėliau išgarsėję žmonės, kaip poetas Kazimieras Bradūnas, teisininkas Viktoras Raulynaitis, kunigas istorikas Antanas Juška ir kiti.
Viena įspūdingiausių Juozo ir Jono Vailokaičių aukų - Klaipėdos sukilimo finansavimas.
Ūkio Banko Pagrindiniai Rodikliai 1923-1938 m.
| Metai | Banko turtas (mln. litų) | Priimti indėliai (mln. litų) | Suteiktos paskolos (mln. litų) |
|---|---|---|---|
| 1923 | 23,5 | 3 | 0,8 |
| 1938 | 60,1 | 28,7 | 23,6 |
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtinas Žemės dienos scenarijus vaikų darželyje – kūrybiškos idėjos ir įspūdžiai, kuriuos verta išbandyti!
- Neįtikėtina Valkininkų Senelių Globos Namų „Pušelė“ Apžvalga – Atraskite Šilumą ir Rūpestį!