Jonas Basanavičius, gimęs 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime (dabar - Vilkaviškio rajonas), buvo vienas žymiausių Lietuvos tautinio atgimimo veikėjų, mokslininkas ir gydytojas. Jis numatė Lietuvos ateitį ir kelius Nepriklausomybei pasiekti.
Tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas dr. J. Basanavičius. Apie 1888 m. Maironio lietuvių literatūros muziejus.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
J. Basanavičius gimė pasiturinčių valstiečių šeimoje, kur be jo augo ir brolis Vincas (1861-1910). Baigęs Marijampolės gimnaziją, 1873 m. įstojo į Maskvos imperatoriškąjį universitetą.
- Metus studijavo Istorijos-filologijos fakultete.
- Vėliau pasirinko medicinos mokslus.
- 1879 m. baigė studijas ir įgijo gydytojo specialybę.
Jau studijų metais domėjosi Lietuvos istorija bei archeologija, rinko lietuvių tautosaką.
Veikla Bulgarijoje (1879-1905)
Gavęs Bulgarijos vadžios kvietimą, J. Basanavičius išvyko į šią šalį ir 25-erius metus dirbo gydytoju. Jis rūpinosi pirmosios šio miesto ligoninės statyba ir įrengimu. 1891 m. gavo Bulgarijos pilietybę.
- 1879-1882 ir 1885-1892 m. dirbo Lom Palankos (dabar - Lomas) miesto vyriausiuoju apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju.
- 1884-1885 m. buvo vyriausiuoju apylinkės gydytoju Elenos miestelyje.
- 1892 m. tapo kunigaikščio Ferdinando rezidencijos Varnos mieste ir vietos gimnazijos gydytoju.
- 1899-1903 m. priklausė Varnos miesto tarybai.
1892 m. buvo apdovanotas Bulgarijos IV laipsnio ordinu „Už pilietinius nuopelnus”. Išsamios gydytojo publikacijos lietuvių, rusų ir bulgarų kalbomis teikė visuomenei žinių apie įvairių ligų prevenciją ir gydymą.
Štai 1891 Bulgarijoje išleistas šios srities didžiausias veikalas Bulgarijos sanitarinės etnografijos medžiaga. Lomo apygarda. J. Basanavičius laikomas antropologijos mokslo Bulgarijoje pradininku.
Tautinė Veikla ir "Aušra"
J. Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Jau 1880 m. jis parengė straipsnių lietuviškai spaudai. 1883 m. jo rūpesčiu pradėtas leisti pirmasis lietuviškas pasaulietinis kultūrinis žurnalas „Aušra“, jis buvo pirmųjų trijų numerių redaktorius ir 60 žurnalo publikacijų autorius.
Jis buvo vienas svarbiausių tautinio judėjimo ideologų subūrusių lietuvių inteligentiją į Didįjį Vilniaus seimą, kurio pagrindinis siekis buvo Lietuvos autonomija.
Grįžimas į Lietuvą ir Veikla Vilniuje (1905-1927)
Sužinojęs apie spaudos draudimo panaikinimą Lietuvoje, 1905 m. rugpjūčio 14 d. J. Basanavičius grįžo į Vilnių. Jis tapo vienu iš svarbiausių tautinio judėjimo ideologų, jau 1913 m. pradėtas vadinti Tautos patriarchu. Vilnius J. Basanavičiui grįžus iš Bulgarijos tapo lietuvių mokslo ir visuomeninio judėjimo centru.
Jis buvo vienas iš Didžiojo Vilniaus Seimo sumanytojų ir rengėjų, pirmininkavo šiam suvažiavimui. Prisidėjo rengiant Didžiojo Vilniaus Seimo nutarimus. Subūrė liberalius lietuvių politikus į Tautiškąją demokratų partiją, veikusią 1905-1907 m.
Lietuvių Mokslo Draugija
J. Basanavičius rūpinosi Lietuvių mokslo draugijos steigimu. 1907 m. tapęs jos pirmininku - draugijos spaudos ir sukauptos tautosakos leidyba. 1898-1926 m. išleido daugybę jo iniciatyva surinktos tautosakos rinkinių ir studijų. Redagavo mokslo žurnalą „Lietuvių tauta“.
1911 m. įsteigė Vilniaus pramonininkų lietuvių bendrovę „Vilija”.
Gedimino Bokšto Išsaugojimas
J. Basanavičius nuo sunaikinimo išgelbėjo Vilniaus simbolį − Gedimino bokštą. J. Basanavičiaus iniciatyva Lietuvių mokslo draugija kreipėsi į rusų valdžią, prašydama neleisti ardyti Gedimino pilies. Nepavykus susitarti su vietos valdžia, J. Basanavičius nuvyko į tuometinę Rusijos sostinę Peterburgą, kur, siekdamas apsaugoti Gedimino pilį nuo sugriovimo, susitiko su aukštais valdžios pareigūnais.
Lietuvos Nepriklausomybės Aktas
J. Basanavičius buvo vienas iš 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusios Lietuvių konferencijos rengėjų, jos garbės pirmininkas, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Jis vadovavo jos posėdžiui, kuriame visi nariai priėmė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo - plačiai žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu, simboliškai jį pasirašė pirmasis.
Vyriausias 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras dirbo Lietuvos Tarybos Archyvų ir Sveikatos komisijose, prisidėjo priimant sprendimus dėl Lietuvos valstybės simbolių. Nuo 1919 m. spalio vidurio priklausė Lietuvos Valstybės Tarybos Tautos pažangos frakcijai.
Paskutinieji Gyvenimo Metai
Lenkijos kariuomenei užėmus Vilnių, J. Basanavičius nepasitraukė į Kauną, kaip daugelis lietuvių veikėjų. Jis iki pat savo mirties gyveno Vilniuje. Nuo 1919 m. sausį‒balandį vadovavo kuriamam Istorijos ir etnografijos muziejui. Nuo tų pačių metų iki pat mirties buvo ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pirmininku, toliau liko ir Lietuvių mokslo draugijos vadovu.
J. Basanavičius mirė 1927 m. vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dieną. Tą pačią dieną, 1889 metais, mirė ir jo žmona Gabriela Eleonora Mohl. Jis buvo palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse su ypatinga pagarba.
Atminimo Įamžinimas
J. Basanavičiaus atminimas įamžintas įvairiais būdais Vilniuje ir kitose Lietuvos vietose:
- 1929 m. ant J. Basanavičiaus kapo Rasų kapinėse pastatytas skulptoriaus R. Biknerio sukurtas antkapinis paminklas.
- 1967 m. ir 1972 m. Vilniuje pritvirtintos memorialinės lentos prie namų, kuriuose jis gyveno.
- 1997 m. Jono Basanavičiaus vardas suteiktas Vilniaus miesto vidurinei mokyklai.
- 2001 m. Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos kieme atidengtas paminklinis akmuo.
- 2005 m. Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmuose atidengtas J. Basanavičiaus kamerinės skulptūros paminklas.
- 2018 m. Vilniuje, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, atidengtas paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui.
J. Basanavičiaus pavardė iškalta Lietuvos tūkstantmečiui skirtoje skulptūroje „Vienybės medis”.
Jono Basanavičiaus Bibliografija
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka 2015 m. išleido leidinį „Jonas Basanavičius: bibliografijos rodyklė”. Jį sudarė Jadvyga Kulikauskienė. Bibliografijoje suregistruoti J. Basanavičiaus gyventu laikotarpiu ir vėlesniais metais išleisti darbai: istorinės ir folkloro studijos, tautosakos rinkiniai, straipsniai, dokumentai, laiškai bei smulkesnės publikacijos.
Iš viso − 2456 anotuoti aprašai, suteikiantys žinių apie 1875-2013 m. paskelbtus įvairios apimties J. Basanavičiaus tekstus. Bibliografijos rodyklės sudarytoja parengė pratarmę „Prisiminkime Lietuvos mylėtoją”. Knygoje pateikiamas literatūros tyrėjo, dr. Sigito Narbuto įžanginis straipsnis „Jono Basanavičiaus bibliografija - jo tarnystės kalbai, mokslui ir tėvynei ženklai”, nurodomos „Jono Basanavičiaus gyvenimo ir veiklos datos”. Yra asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės. Leidinys iliustruotas J. Basanavičiaus knygų viršeliais ir kt.
Jono Basanavičiaus Darbų Apžvalga
J. Basanavičius tyrinėjo Lietuvos istoriją, tautosaką, išleido mokslinių veikalų. Parašė studiją „Vilnius lietuvių dainose”. Pasak J. Basanavičiaus, „lietuvių dainos yra senovės paminklai, kuriuose randame daug žinių apie Vilnių. < … > Dažnai aprašyta jose tūli atsitikimai, kurių Vilniuje būta įvairiais laikais. Dainos žino minėti ne tik Vilnių, bet pažįsta labai gerai ir patį miestą su jo bromais, brukuotomis gatvėmis ir kai kada aprašo gamtos ypatybes - aukštus kalnus mieste ir jo apygardoje. < … > Iš dainų taipogi aišku, kokios svarbos Vilniaus miesto turėta visos tautos gyvenime ir jos likime.
Jono Basanavičiaus Gyvenimo Datos
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1851 m. lapkričio 23 d. | Gimė Ožkabalių kaime |
| 1873 m. | Baigė Marijampolės gimnaziją ir įstojo į Maskvos universitetą |
| 1879 m. | Baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą |
| 1879-1905 m. | Dirbo gydytoju Bulgarijoje |
| 1883 m. | Pradėjo leisti žurnalą „Aušra“ |
| 1905 m. | Grįžo į Vilnių ir vadovavo Didžiajam Vilniaus Seimui |
| 1907 m. | Įkūrė Lietuvių mokslo draugiją |
| 1918 m. vasario 16 d. | Pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuriame buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas |
| 1927 m. vasario 16 d. | Mirė Vilniuje |
Literatūra apie Joną Basanavičių
- Basanavičius, Jonas. Mano gyvenimo kronika ir nervų ligos istorija. − Vilnius, 1998.
- Nezabitauskis, Adolfas. Jonas Basanavičius. − Vilnius, 1990.
- Raila, Eligijus. Lietuvystės Mozė: Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligų istorija. - Vilnius, 2019.
žymės: #Gime
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtina Sauliaus Liubino istorija: sužinokite viską apie jo gyvenimą ir karjerą!
- Emociškai pasiruošk embriono įsodinimui ir nėštumui – svarbiausi patarimai sėkmei!