Būsimų tėvų paklausę „Kokio vaikelio laukiate?“, dažniausiai išgirstame atsakymą „Sveiko ir protingo“. Tai suprantama, nes sveikata ir protas yra svarbiausios vertybės.
Smegenų Formavimasis Nėštumo Metu
Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. Jau 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2-3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas: skirtingas funkcijas ateityje atliksiančios nervinės ląstelės nukeliauja į tik joms skirtas galvos smegenų sritis. 7 nėštumo mėn. susiformuoja smegenų vingiai.
Besivystančiose vaisiaus smegenyse vyksta sudėtingi procesai, todėl jos ypač jautrios neigiamiems veiksniams visu nėštumo laikotarpiu. Skirtingais smegenų vystymosi laikotarpiais neigiamų veiksnių poveikis skiriasi. Pirmąjį nėštumo trimestrą jie gali sąlygoti grubius smegenų apsigimimus. Neuronų migracijos metu pažeisti neuronai „pasimeta“ ir nenukeliauja į jiems skirtą vietą. Tai gali sukelti smegenų vingių apsigimimą. Trečiajame nėštumo trimestre nepalankūs veiksniai gali pažeisti pilkąją smegenų medžiagą (neuronų kūnų sankaupos), baltąją medžiagą (neuronų laidus).
Nėštumo metu vengtini veiksniai
Aišku, ne viskas priklauso nuo moters, tačiau yra daug ir nuo moters priklausančių veiksnių. Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema - viena jautriausių alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Alkoholis, per placentą patekęs į vaisiaus vandenis, juose išlieka žymiai ilgiau negu pačiame moters organizme, toksiškai bei teratogeniškai veikdamas ne tik vaisiaus smegenis, bet ir kitus organus.
Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta. Besilaukiančios moterys dažnai patiria ir gimdymo baimę. Svarbiausia jausmų neslopinti - jie kyla iš mūsų senųjų smegenų. Bandymas save įtikinti, kad „nelogiška“ taip bijoti ar nerimauti, tikrai nepadės. Tačiau gali padėti keli dalykai. Pirmiausia, pasiruošimas motinystei (mokymai apie gimdymą, laikotarpį po gimdymo) - tai suteikia aiškumo ir kartu daugiau saugumo. Tyrimais įrodyta, kad įvairios atsipalaidavimo technikos - kvėpavimas, meditacija, šokis, judėjimas ar plaukiojimas - aktyvina parasimpatinę nervų sistemą (mokėjimas save nuraminti labai padės ir gimdymo metu). Besilaukiančios mamos patirtas ilgalaikis stresas siejamas su vaiko struktūriniais smegenų pakitimais. Tyrimais įrodyta, kad šie vaikai dažniau kenčia nuo emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje, dažniau linkę į priklausomybes.
Kūdikio Smegenų Ypatumai Po Gimimo
Smegenys vystosi ir bręsta. Šiuo metu neuronai sudaro jungtis, vadinamąsias sinapses. Galvos smegenyse formuojasi už įvairiausias funkcijas atsakingi centrai. Patirtis (rega, klausa, kiti jutimai) tarsi „įjungia“ genetinius mechanizmus, verčiančius neuronus keistis viena ar kita linkme. Neuronai augina ataugas (dendritus), suranda jiems pagal funkciją artimus neuronus ir formuoja jungtis. Neuronas „žino“, kaip auginti sinapses, o kūdikio patirtis bei mokymasis veikia kaip paleidžiamasis mechanizmas, spartina šį procesą. Jungčių formavimasis yra esminis vaiko gebėjimų formavimuisi, nes vienas neuronas gali atlikti tik paprastą funkciją, o jų milijoniniai tinklai - sudėtingiausias užduotis. Šios jungtys vėliau gali išnykti, jei nestiprinamos stimulų iš aplinkos, kūdikio patyrimo.
Skiriami jautrūs atskirų gebėjimų susiformavimo laikotarpiai, kai už tam tikras funkcijas (judėjimą, kalbą, klausą ir kt.) atsakingi centrai vystosi intensyviausiai. Jie vadinami kritiniais laikotarpiais arba galimybių langais. Jei šiuo laikotarpiu vaikas negauna iš aplinkos tai funkcijai reikalingų stimulų, centrai nesusiformuoja ir ta funkcija ilgainiui prarandama. Kaip tą suprasti? Pvz., klausa formuojasi iki 3-3,5 metų.
Per pastaruosius dvidešimt metų atlikta daug tyrimų, kurių duomenys parodė, kad kūdikio patirtis ryškiai pakeičia ne tik smegenų brandą, bet ir jų struktūrą. Kūdikio judesių raida vystosi pagal tokį principą: nuo paprastesnio veiksmo iki sudėtingesnio. Kūdikis vieną veiksmą išmoksta ir laikui bėgant jį tobulina. Išmoktas judesys leidžia kūdikiui mokytis dar sudėtingesnių. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais pakabintą žaislą kūdikis daužo nesąmoningai, o vėliau išmoksta sąmoningai žaislą pasiekti. Augdamas sugeba paimti stambų daiktą visu delnu, o pirmųjų metų pabaigoje jau ima smulkius daiktus dviem pirštukais.
Kūdikio aplinka ir pojūčiai
Kūdikį domina visa aplinka. Kuo ji įvairesnė, tuo daugiau mažylis gauna teigiamų potyrių. Kūdikis pasaulį pažįsta ir patirties įgauna per pojūčius. Būtent tokiu mokymosi būdu mažylis semiasi žinių pirmaisiais dvejais savo gyvenimo metais. Rami aplinka, šiltas bendravimas, kalbėjimas su kūdikiu - teigiama emocijų valdymo patirtis. Labai svarbi mamos emocinė būklė - kūdikis jaučia, ar mama pikta, nelaiminga, ir kartu pats jaučiasi blogai. Kūdikis pirmaisiais savo gyvenimo metais mokosi kalbos tik bendraudamas su žmogumi. Kalba per garso ir vaizdo aparatūrą jam nėra svarbi. Todėl nuo pirmųjų dienų reikia kalbinti mažylį, aiškinti, kas vyksta aplinkui, dainuoti. Kuo išraiškingiau ir intensyviau bendraujama su kūdikiu, tuo geriau ateityje jis kalbės.
Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo technologijų. Dažnai kyla klausimas, kada vaikui galima leisti žiūrėti į ekranus (mobilųjį, planšetę, televizorių). Rekomenduojama leisti žiūrėti tik nuo 18 mėn. amžiaus. Principas paprastas - kuo vėliau ir mažiau, tuo geriau. Technologijos puikiai gali padėti ugdyti vaiką vėliau, kai tėvai parenka lavinančias laidas ir… žiūri jas kartu su vaiku.
Moksliniuose eksperimentuose su gyvūnais jauniklių atskyrimas nuo tėvų keičia jauniklių smegenų mikrostruktūrą. Tyrimas, atliktas su JAV įvaikintais Rusijos kūdikių namuose augusiais vaikais, parodė tiesioginį ryšį tarp įvaikinto kūdikio amžiaus ir jo protinių gebėjimų vyresniame amžiuje.
Visi trys laikotarpiai - nėštumo planavimas, nėštumas ir pirmieji dveji mažylio gyvenimo metai - yra patys svarbiausi vaiko gebėjimams ateityje. Gaunama patirtis per visus pojūčius (regą, klausą, kvapą, lietimą, emociją bei kt.) spartina kūdikio smegenų brandą. Nereikia nusistatyti tvarkaraščio, kad „dabar ugdysiu judėjimą, vėliau regėjimą, o galiausiai griebimą“. Svarbiausia mylėti ir būti su savo vaiku.
Svarbiausi Raidos Etapai ir Stimuliavimas
Jau nėštumo laikotarpiu pasireiškia vaisiaus smegenų jutiminiai, regėjimo, emociniai ir motoriniai gebėjimai. Naujagimiai gali čiulpti ir ryti, matyti ir girdėti bei reaguoti į prisilietimus. Jie greitai išmoksta reikšti tokius jausmus kaip baimė ar pasitenkinimas. Smegenys kasdien tampa vis aktyvesnės: nervų ląstelės didėjančia progresija ima sudarinėti sinapsių tinklą, kūdikis ima labai greitai mokytis.
Šypsojimasis, griebimas, vertimasis, sėdėjimas, ropojimas, pirmieji garsai ir pirmasis suvokimas - 1-ųjų gyvenimo metų raidos etapų sąrašas ilgas. Šiuo laikotarpiu smegenys yra ypač aktyvios.
Rega
Pasak M. Dautartaitės, vos gimęs kūdikis pasaulį mato nespalvotai, o jo akys yra mažiau jautrios šviesai. „Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm“, - sakė M. Dautartaitė. Anot pašnekovės, jau per pirmąjį pusmetį kūdikio rega išsivysto beveik kaip suaugusiojo: jis pradeda matyti skirtingus objektus, skirti spalvas, formas, matyti aplinkos visumą.
„Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir teisingai stimuliuoti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias objektas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite. Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų objektus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus objektus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti kontrastingomis spalvomis“, - dalijosi M. Dautartaitė.
Klausa
M. Dautartaitė pasakoja, kad kūdikiai aplinkos garsus girdi dar būdami mamos pilve, o jau gimę pasižymi gebėjimu išgirsti daug aukštesnio dažnio garsus nei suaugusieji. „Kai kuriuos garsus naujagimis net gali atsiminti, pavyzdžiui, nėštumo metu dažnai girdėtų dainų melodijas. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinęs geriausiai. Jei naujagimis neramus, mamos gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusios balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą“, - sakė M. Dautartaitė.
Tam, kad triukšmingame fone kūdikis pradėtų atskirti pasikartojančius garsus, atpažintų jų sąsajas su matomais objektais ar veiksmais, jam reikalingas ryšis su suaugusiais. „Tėvai ir globėjai turėtų padėti kūdikiui lengviau atskirti prasmingus žodžius. Klausos lavinimui naudingas dažnas kalbėjimasis su vaiku, dainavimas jam ar kartu su juo, garsus skleidžiantys žaislai. Klausą taip pat ugdo gamtos ar klasikinės muzikos garsai“, - teigė M. Dautartaitė.
Jutimai
Anot ergoterapeutės Miglės Bukauskaitės, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais itin svarbi yra sensorinė patirtis - jos dėka formuojasi neuroniniai tinklai, kurie neatsiejami nuo vaiko komunikavimo su aplinka. „Iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį. Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirčių stoka gali apsunkinti ir adaptaciją naujoje vietoje ar draugijoje - vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos“, - sakė M. Bukauskaitė.
M. Dautartaitė priduria, kad kūdikio jutimai, motorika, aplinkos suvokimas formuojasi per pakartojimą. „Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti. Tai reiškia, kad tik po daugelio bandymų mažyliui įsitvirtins suvokimas, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas - šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina - visada rūgšti“, - sakė M. Dautartaitė.
Žinant šią taisyklę, pašnekovė tėvams pataria kūrybiškai žvelgti į kūdikio lavinimą ir užtikrinti pojūčių įvairovę bei jų kartojimą. „Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti kaip žvelgia kūdikis - kaip į savaime nesuprantamą. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą - pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas - juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius“, - patarimais dalijosi M. Dautartaitė.
Priežasties ir pasekmės ryšiai
M. Dautartaitė pasakoja, kad 7-12 mėn. amžiaus kūdikiams pradeda formuotis priežasties ir pasekmės ryšio suvokimas. „Nuostabu, kai ant gerai suręstų pasaulio pažinimo pamatų: klausos, regos, jutimų, emocijų raiškos - smegenyse pradedamas statyti, tarsi, pirmasis savarankiško mąstymo aukštas. Tai sudėtingas procesas, kai mažylis pradeda pastebėti įvykių eigą ir ritmą, suprasti, kad veiksmas turi rezultatą. Paleistas žaisliukas krenta ir sukelia garsą! Tai, kas mums atrodo tiesiog fizikos dėsnis, mažyliui yra atradimas“, - sakė pašnekovė.
Pasak M. Dautartaitės, šiuo metu naudinga nepersistengti saugant vaiką ir leisti jam susidurti su įvairių veiksmų pasekmėmis. Tėvams reikėtų tapti akylais, jautriais, visada šalia esančiais stebėtojais, o tai kartais daug sunkiau nei tiesiog stengtis nuo visko apsaugoti. Tačiau vaikams reikia laisvės mokytis nukristi, kad galėtų atsistoti, daug kartų ištaškyti košę, kad suprastų, kaip pakreipti šaukštą, kad pagaliau ją pasemtų“, - teigė M. Dautartaitė.
M. Bukauskaitė tėvams taip pat pataria padėti vaikams perprasti žaislų ar namie randamų daiktų įvairiapusiškumą - taip bus ugdomas jų kūrybiškumas bei plečiamos pažinimo ribos. „Skatinkite vaiką tyrinėti, mokykite įvairių žaidimų net su tais pačiais objektais. Imdami žaislą su vaiko rankomis, parodykite, kaip jis gali su juo skirtingai žaisti: spausti, statyti bokštą, kalti ar ridenti“, - patarė ergoterapeutė.
Kalba
Artėjant pirmajam gimtadieniui, pasiekiamas dar vienas svarbus kūdikio raidos žingsnis - kalba. Anot M. Dautartaitės, kalbos susiformavimas yra jau įveiktų skirtingų raidos etapų rezultatas.„Apie pirmuosius metus vaikų smegenys moka jau tiek daug: atpažįsta objektus, geba į juos parodyti, ne tik skiria garsus, žodžius, bet ir supranta jų reikšmę. Taigi, metų pabaigoje ateina laikas bandyti juos pakartoti patiems“, - sakė M. Dautartaitė.
Anot jos, kalbą lavinti galima tik vieninteliu būdu - atgaliniu ryšiu iš suaugusiųjų. „Kūdikis kaupia savo žodyną jau nuo pirmųjų mėnesių. Tačiau tam, kad prabiltų - jam reikia daug stimulų ir atsako į jo pastangas. Tai reiškia, kad tėvai ar globėjai turėtų sureaguoti į pirmuosius jo gugavimus, nerišlius pirmuosius skiemenis ir garsus, taip pat kuo daugiau su juo kalbėtis, dainuoti ir skaityti“, - teigė M. Dautartaitė.
Sinapsių Genėjimas
Sinapsių genėjimas - tai procesai vykstantys mūsų smegenyse. Dar negimusio kūdikio smegenyse sinapsės pradeda formuotis ir sparčiausiai formuojasi iki 3 metų. Iki 3- ojo gimtadienio vaikas turi apie 15 000 sinapsių vienam neuronui. Tokį gausų ir spartų sinapsių formavimąsi lemia, jog gimęs vaikas papuola į visiškai naują aplinką. Jis mokosi kvėpuoti,valgyti, jaučia daug dirgiklių, garsų, kvapų.
Didelė dalis įgytų įgūdžių išlieka visa gyvenimą, pvz.: galvos, pusiausvyros išlaikymas, ėjimas, bėgimas ir kiti įgūdžiai. Sinapsių kiekis tiesiogiai priklauso nuo įspūdžių, kuriuos vaikas gauna, įgūdžių, kuriuos skatiname. Pakartotinis sinapsių sujaudinimas stiprina jų ryšius ir daro juos nuolatinius. Todėl šiame raidos etape svarbu vaikui padėti sustiprinti tas neuronų jungtis, kurios bus atsakingos už vaiko sugebėjimą mokytis, sunkoncentruoti dėmesį ar susirasti draugų.Toks intensyvus smegenų vystymasis vyksta tik pirmaisiais gyvenimo metais, todėl tėvų pagalba tuo metu jų kūdikiui be galo reikšminga.
Priklausomai nuo aplinkos bei įspūdžių, neuronų jungčių smegenyse gali padaugėti arba sumažėti net 25 procentais. Pvz.: Kūdikiai gali išmokti bet kokią kalbą prieš prasidedant sinapsių genėjimui. Taip yra todėl, kad jų smegenys, pilnos sinapsių, yra pasirengusios prisitaikyti prie bet kokios aplinkos.
Ankstyvasis Ugdymas ir Smegenų Plastiškumas
Šiandien dauguma idėjų apie žmogaus smegenų vystymąsi remiasi smegenų plastiškumo idėja. Čia į pagalbą tėvams ateina ankstyvasis ugdymas, Montessori ir kitos metodikos. Žaislų įvairovė ir tinkamas jų parinkimas turi didelę įtaką neuronų jungčių susidarymui ir išlaikymui. Svarbu vaikui pateikti jo amžių atitinkančius žaislus, kad vaikas galėtų lavinti atitinkamus įgūdžius. Specialistai pabrėžia žaislų rotacijos svarbą.
Vėliau vyksta procesas, kuris vadovaujasi principu: „naudok arba prarask”Nuo 3 iki 16 metų vyksta sinapsių genėjimas. Tai yra natūralus procesas, kurio metu yra pašalinamos perteklinės ir nenaudojamos neuronų sinapsės. Priklausomai nuo smegenų srities, su vystymusi siejamo neuronų tinklo optimizavimo metu gali būti pašalinama iki 70% susiformavusių sinapsių.Tinkamas sinapsių genėjimas yra reikalingas likusių sinapsių sustiprinimui ir yra kritiškai svarbus normaliam smegenų vystymuisi.
Žmogaus smegenų vaizdinimo ir post-mortem tyrimuose nustatyta, kad šizofreniniai sutrikimai gali būti siejami su per dideliu sinapsių genėjimu, lemiančiu sumažėjusį smegenų. Kita vertus, padidėjęs smegenų tūris autistiniuose individuose sudaro prielaidas per mažo sinapsių genėjimo hipotezėms.Suaugusiųjų smegenyse neuronų paprastai nebedaugėja. O senstant jų pradeda mažėti.
Tėvų vaidmuo ir pasitikėjimo formavimas
Visi tėvai nori, kad vaikas būtų laimingas ir protingas. Visi kūdikiai genetiškai užprogramuoti tapti gudriais. Jiems smagu išmokti kažko nauja. O jei tėvai padeda, tai tikrai pavyksta. Tuomet naujagimiai užauga protingais pirmokėliais.
Pamatinis pasitikėjimas - štai tas stebuklingas žodis, padedantis pasiekti didžiausių rezultatų tiek mažiems, tik dideliems žmonėms. Noras gyventi ir mokytis įgimtas kiekvienam sveikam vaikui. Tačiau, kad tobulėtų jo gebėjimai, reikalingas saugumas. Kūdikiai geriausiai išmoksta atrasti ir suprasti pasaulį jusdami nuolatinį tėvų ar kitų jiems artimų žmonių artumą ir apsaugą. Tik tuomet jie jaučiasi saugūs. Jų mažos smegenys ypač efektyviai dirba tuomet, kai jie mokosi be nerimo, baimės, įtampos ir patys gali atrasti, kokios informacijos yra aplinkoje.
Patikimas ryšys, iš kurio išauga pamatinis pasitikėjimas, susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais. Tuomet, kai kūdikis jaučiasi suprastas, kai patenkinami jo poreikiai: maistui, šilumai, švelnumui ir naujiems stimulams. Gamta jau pasirūpino tuo, kad visos mamos ir tėčiai intuityviai justų, ko reikia jų vaikui. Tvirtas ryšys susiformuoja, kai tėvai pasikliauja šia intuicija, tas užtikrintumas perduodamas ir vaikui - prisilietimais, žvilgsnių kontaktu, kalbinimu. Meilė, kuria tėvai apdovanoja savo vaiką, tarsi sugrąžinama atgal: nuginkluojančia šypsena, patenkintu krykštavimu glamonėjant ir glaustantis.
Nuo pat gimimo kūdikio smegenų neuronai godžiai priima visus signalus ir informaciją, patenkančią per jutimo organus. Mažyliai stengiasi juos išdėstyti susiedami vieną su kitu - nutiesiami „laidai“, įrengiamos jungtys (sinapsės). Atsiranda sudėtingos schemos, leidžiančios vaikui perprasti tarpusavio ryšius ir kompleksiškus dėsningumus, daryti logiškas išvadas ir atitinkamai veikti. Kuo vaikas vyresnis, tuo šios schemos stabilesnės.
Septynių mėnesių mergytė be didelių pastangų pasiima priešais ją ant grindų sėdintį raudoną meškiuką. Užtenka impulso smegenyse - ir procesas jau vyksta: ištiesiama ranka, atgniaužiamas kumštukas, pirštais suimamas meškinas. Dar prieš tris mėnesius tam būtų prireikę rimtų pastangų. Sinapsė po sinapsės formuojasi ištisi smegenų regionai. Pirmaisiais mėnesiais kiekvienam raidos žingsniui turi atsirasti nauji neuronų ryšiai. Iš pradžių neuronų jungtys dar labai nestabilios. Jos sutvirtėja tik vėl ir vėl patvirtinamos. Stebėdami kūdikiai tarsi veda savotišką statistiką.
Labai svarbus yra kartojimas. Pasaulis susideda iš bandymų ir klaidų. Jau ne pirma diena Paulius stengiasi pasiekti ir pasiimti lovelėje gulintį žinduką. Kartais jam tai netyčia pavyksta. Pasaulis - didelė bandymų laboratorija, o mažiesiems patinka tenkinti savo smalsumą. Jie nepaliaujamai stebi ir eksperimentuoja. Ir parodo mamoms ir tėčiams, kas jiems įdomu.
Garsus kaimynės balsas? Ryški žaibo pašvaistė? Ar tai pavojinga? Užtenka vaikui pažvelgti į mamą ar tėtį - ir jis nusiramina. Tokio tėvų patvirtinimo ieško jau trijų-keturių mėnesių kūdikiai, dar reikšmingesnis jis tampa, kai mažieji tampa aktyvesni. Pvz., devynių mėnesių vaikas mėgindamas eiti keturiomis žvilgsniu pasitikrina, ar mama arba tėtis tam pritaria - ir leidžiasi padrąsinamas arba sustabdomas.
Taip greitai, kaip pirmaisiais gyvenimo metais, vaikas niekada vėliau nebesimokys. Didžiosios smegenys per šį laiką padidėjo trigubai. Visos svarbios jungtys įvairiose smegenų srityse jau veikia. Ir mažylis jau turi sukaupęs žinių, kurios bus pagrindas tolesnei protinei raidai. Mažasis žmogus ima mąstyti abstrakčiai. Pvz., baigiantis pirmiesiems metukams vaikas jau žino, kad daiktai yra ir tuomet, kai jų nematai.
Kūdikio galvos apimtis yra greičiausiai kintantis parametras pirmuosius gyvenimo mėnesius. Kūdikio galva turi prisitaikyti prie sparčiausiai augančio organo - smegenų. Naujausi tyrimai parodė, kad kūdikio smegenys paauga maždaug po 1% kasdien, o augimas prasideda iškart po gimimo. Mokslininkai skenavo 87 sveikų kūdikių smegenis pirmuosius tris mėnesius nuo 2-osios jų gyvenimo dienos. Vertinant bendrai, naujagimio smegenys per 3 mėnesius paauga ~64% per pirmąsias 90 dienų.
Tyrėjai taip pat lygino neišnešiotų naujagimių smegenų augimą ir pastebėjo, kad augimas vyksta sparčiau, bet po 3 mėnesių smegenys vis dar nebūna pasiekusios laiku gimusio kūdikio smegenų tūrio (buvo 2 proc. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad smegenų sritys auga nevienodai. Greičiausiai auganti smegenų sritis yra smegenėlės. Ši sritis atsakinga už aplinkos signalų (garso, vaizdo, kvapo, skonio, lytėjimo) apdorojimą ir sujungimą su stuburu ir kitomis kūno dalimis - reguliuoja stambiąją motoriką. Suaugusiojo žmogaus smegenėlės sudaro vos 10 proc. viso smegenų tūrio, tačiau jose yra apie 50 proc. visos neuronų masės. Palyginimui kita smegenų dalis, hipokampas, auga kur kas lėčiau.
Daugiau nei 200 metų standartizuotas kūdikio kaukolės vertinimas apėmė tik galvos apimties pamatavimą. Mokslininkai norėtų turėti kūdikio smegenų „žemėlapį“, kuris vertintų ypač sparčiai augantį organą ir galėtų laiku pastebėti ankstyvas neurologines problemas. Bet tai yra nelengva, nes tam reikia sudėtingų tyrimų, tokių kaip kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas.
Kai kalbama apie kūdikio kaukolės formos pakitimus (nugulėjimus), dažnai sakoma, kad tai tik estetinė problema ir nėra atlikta tyrimų, kad tai turi įtakos raidai ar kitoms smegenų funkcijoms. 2010 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu pastebėta, kad kūdikiai su deformuota galvyte patiria ankstyvą neurologinio pobūdžio sutrikimą. Šis sutrikimas gali įtakoti stambiąją motoriką, dėl kurio gali vėluoti vystymasis lyginant su bendraamžiais.
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Neįtikėtini būdai kaip greitai padidinti hemoglobino kiekį nėštumo pabaigoje!
- Vaistai Nuo Nervų Vaikams: Kada Kreiptis ir Ką Žinoti