Nėštumas yra ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Nėštumas yra didelis stebuklas ir dovana moters ir visos šeimos gyvenime! Mums duoti devyni mėnesiai pasirengti vaikelio atėjimui.
Priežiūra planuojant nėštumą
Jei planuojamas šeimos pagausėjimas, idealiu atveju su gydytoju rekomenduojama susitikti dar prieš pastojant - įsivertinti bendrą organizmo būklę, pasitarti dėl galimų rizikų. Taip pat ne kiekviena moteris žino, jog jau 3 mėnesius prieš pastojant itin rekomenduojama gerti folio rūgšties (vitamino B9), kuri gali mažinti persileidimo ar priešlaikinio gimdymo tikimybę, taip pat yra svarbi vaisiaus nervų sistemai, širdžiai. Folio rūgštis vartojama ir jau pastojus - jos ypač svarbu gauti bent iki 12-os nėštumo savaitės.
Taip pat svarbu, kad planojanti moteris dar iki pastojimo pradėtų vartoti folinę rūgštį ir tęstų tai iki 12 nėštumo savaitės. „Jei taip atsitiko, kad pastojote, bet šios rūgšties nevartojote, pradėkite gerti papildus kiek įmanoma greičiau įprastomis dozėmis“, - pataria akušerė ginekologė.
Jei turite gretutinių patalogijų, lėtinių ligų ar sutrikimų, būtina pasirodyti jus prižiūrinčiam gydytojui, kurie galėtų įvertinti jūsų būklę ir aptarti, kaip pasikeitų gydymas pastojus.
Moteris savo sveikata ir gyvenimo būdu turėtų susirūpinti ne pamačiusi teigiamą nėštumo testą, bet dar ir planuojant pastoti.
„Visų pirma, reikia atsisakyti žalingų faktorių, kaip rūkymas, alkoholis, nekalbant apie narkotines medžiagas. Turėtų sveikai gyventi, sveikai maitintis, laikytis darbo poilsio režimo, pasirodyti šeimos gydytojui, kuris galėtų įvertinti jos terapinę būklę. Taip pat, užsukti pas odontologą ir išsigydyti visus infekcijos židinius burnoje“, - vardija R.Liutkevičienė.
Rekomenduojama nėščiajai vartoti po 0,4 mg/d. arba 5mg/d.
Mums duoti devyni mėnesiai pasirengti vaikelio atėjimui. Daug dėmesio nėštumo laikotarpiu reikia skirti poilsiui, visavertei mitybai, fiziniam aktyvumui, gerai psichologinei savijautai, atsisakyti žalingų įpročių.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Pastojusiai moteriai pirmą kartą pas gydytoją akušerį-ginekologą rekomenduojama pasirodyti 7-12 nėštumo savaitę. Pirminės apžiūros metu nėštumas yra patvirtinamas specialisto, įvertinama bendra nėščiosios ir vaisiaus būklė.
Pirmojo nėščiosios ir gydytojo susitikimo tikslas - išsiaiškinti galimas nėštumo rizikas. Tad šio vizito metu gydytojas stengsis kuo daugiau sužinoti apie nėščiąją - atliekama anamnezė, kuomet pokalbio metu surenkama paciento ligos istorija. Moters bus pasiteirauta apie bendrą sveikatos būklę, persirgtas ir lėtines ligas, patirtas operacijas ir traumas, ankstesnius nėštumus - jų eigą ir gimdymą.
Jau pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu gali būti atliekami svarbiausi prenataliniai (ikigimdyvinio periodo) tyrimai, sulig kuriais ir prasideda nėštumo priežiūra. Nėščioji turėtų nusiteikti, jog jos ir vaisiaus būsenai stebėti bei galimoms rizikoms valdyti bus atlikta nemažai įvairių tyrimų.
„Jei moteris nekraujuoja, nėra skausmų, pamačius dvi teigiamas nėštumo testo juosteles neverta lėkti pas ginekologą ir pirmas vizitas turėtų būti iki 13 nėštumo savaitės plius 6 dienos“, - primena gydytoja Rūta.
Jei moteris yra vyresnio nei 35 metų amžiaus arba partneris yra 42 metų ir vyresnis, šiai porai priklauso tretinio lygio ginekologo konsultacija.
Jei yra ankstesnių nėštumų anamnezė, kai buvo diagnozuota vaisiaus patalogija arba gimė mažylis turintis chromosominių anomalijų, kitų rizikos faktorių, tuomet iškart pastogus siunčiama ir pas genetikus dėl papildomų tyrimų.
Vizitų pas gydytoją skaičius ir tyrimai
Konkretus vizitų pas gydytoją ginekologą skaičius yra individualus, jis priklauso nuo nėštumo eigos ir nuo pačios nėščiosios noro pasikonsultuoti. Jei moteris laukiasi pirmą kartą ir nėštumo eiga normali, pas gydytoją akušerį-ginekologą bus apsilankyta apie 10 kartų.
Antrojo vizito pas akušerį-ginekologą metu aptariami pirmųjų tyrimų rezultatai, jei reikalinga, skiriami nauji ar diagnozei patikslinti būtini tyrimai. Tyrimų nereikėtų baimintis, o jei visgi neramu ar kyla klausimų, juos reikėtų aptarti su gydytoju. Juk mokslas žengia į priekį septynmyliais žingsniais, o tyrimai tampa vis tikslesni, saugesni ir paprasčiau atliekami.
„Patikra dėl vaisiaus chromosominių anomalijų gali būti atliekama kiekvienai, kuri pageidauja, bet tai mokama paslauga. Gali būti atliekami „Prisca 1“ arba „Nipt“ tyrimai, kurie atliekami paimant moters kraują ir skiriasi tyrimo platumu bei kaina“, - paaiškina R.Liutkevičienė.
„Nuo 11 iki 13 savaičių plius 6 dienos atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina, kad nėštumas gimdoje. Gimdymo terminas skaičiuojamas pagal paskutinių mėnesinių pirmą kraujavimo dieną ir pagal ankstyvąjį ultragarsinį tyrimą. Taip pat patikrinama ar nėra vaisiaus struktūrinių pakitimų ir chromosominių anomalijų žymenų. Pirmojo susitikimo metu paskiriami kraujo, šlapimo tyrimai ir susitariama dėl kito vizito po 10-14 dienų, kurio metu bus aptariami visi rezultatai ir įvertinta tolimesnė priežiūra“, - aiškina akušerė ginekologė R.Liutkevičienė.
13-28 savaitę paprastai būna ne mažiau nei 2 apsilankymai pas nėštumą prižiūrintį gydytoją. Šiuo laikotarpiu būna 2 - 3 apsilankymai. Kiekvieno apsilankymo metu vėl vertinama ar nėštumo eiga normali, ar nėščia moteris ir vaikelis sveiki. Jei kyla sveikatos problemų, jos sprendžiamos. Atliekami išsamūs kraujo, šlapimo tyrimai, patikra dėl infekcinių susirgimų. Aptariama vaisiaus judesių vertinimo svarba.
„Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė.
„Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G. Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.
Nėščiosios kortelė
Kai jau yra visi rezultatai, dažniausiai antrojo susitikimo metu užvedama nėščiosios kortelė arba forma nr. 113. Tai yra oficialus dokumentas perduodamas būsimai mamai ir ji jį privalo nešiotis visada išeidama iš namų.
„Parduotuvėje pasidarė silpna, įvyko autoįvykis - visų pirma žmonės turi žinoti, kad jūs esate nėščia, kiek savaičių, ar turite alerginių reakcijų, kokia kraujo grupė ir tik tada galėtų spręsti ką daryti toliau“, - nėščiosios kortelės svarbą akcentuoja gydytoja Rūta.
Sveika gyvensena nėštumo metu
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kuri trunka tik 9 mėnesius ir nepaisant to, kad gali vardinti pykinimas, vidurių užkietėjimas, nuotaikų kaitos, mieguistumas, pasistenkite rasti kažkokį pagalbos sau būdą. Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti?
Pirmiausiai, medikė primena, kad moteris savo sveikata ir gyvenimo būdu turėtų susirūpinti ne pamačiusi teigiamą nėštumo testą, bet dar ir planuojant pastoti.
„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G.
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi.
Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Gan dažnai nėščiasias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios.
Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
„Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Kada perveda vaiko priežiūros pinigus: 2024 metų grafikas
- Geriausi vaikų oftalmologai Santaros klinikose ir kitose gydymo įstaigose – kaip pasirinkti?
- Pampersų dydžių lentelė: kaip pasirinkti pagal kūdikio amžių ir svorį