Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Mitybos Rekomendacijos Nėštumo Metu
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Svarbūs Elementai Nėštumo Metu
- Folio rūgštis: Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
- Kalcis: Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
- Vitaminas D: Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža.
- Geležis: Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
- Polivitaminai: Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
- Magnis: Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
- Vitaminas C: Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“
Tyrimai Nėštumo Metu
Nėštumo metu atliekama daug įvairių tyrimų, siekiant užtikrinti motinos ir vaiko sveikatą. Štai keletas iš jų:
- Ultragarsinis tyrimas: Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet mes įvertiname vaisiaus raidą, augimą, būklę. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti. Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes. Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, mes dažniausiai galime pasakyti ir vaisiaus lytį.
- Ginekologinis patikrinimas: Svarbiausia dar planuojant nėštumą apsilankyti npas ginekologą ir atlikti kraujo, šlapimo, citologinį gimdos kaklelio tyrimus. Taip pat patikros metu išsiaiškinama, kokiomis infekcinėmis ligomis būsima mama yra sirgusi, atliekama echoskopija, žiūrima, ar nėra darinių, galinčių trukdyti pastoti, aptariama sveika, pilnavertė mityba.
- Kiti tyrimai: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduotą reikalingi sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai. Iki 12 sav. Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. Atliekamas pirmo apsilankymo metu. Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Tyrimą pristatyti per 2 val. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių. Dažno svėrimo nauda yra abejotina, todėl nėščioji gali rinktis ar nori svertis kiekvieno vizito metu. Sifilis - gana lengvailytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti. Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje. Atliekamas nėštumo pradžioje. 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu. Jei chromosomų patpologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų. 10-11 sav. Ši procedūra skirta nustatyti arba atmesti vaisaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. Tyrimas atliekamas nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės per priekinę pilvo sieną. Plona adata duriama per priekinę pilvo sieną į besiformuojančią placentą ir paimama 20-40 mg medžiagos (choriono gaurelių). Procedūra kontroliuojama ultragarsu. Trukmė apie 10 minučių. Retais atvejais dėl tam tikros gimdos ar placentos padėties CGB su specialiu kateteriu gali būti atliekama pro gimdos kaklelį. Tyrimo efektyvumas toks pat kaip ir CGB atliekant per priekinę pilvo sieną, tačiau 2-3 proc. riziką iki 99 % tikslumu. vandenų. Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais. Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą arba ascendentiniu būdu (pro šlaplę). Eiga nėščiajai dažniausiai besimptomė. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Raudonukės infekcija nėščiosioms labai pavojinga: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija, vystymosi / formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris. Atliekamas iki 13 sav. antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo. Jei tyrimo rezultatas neigiamas, patariama pakartoti 24 sav. Esant užsikrėtusiai motinai vaisius infekuojamas apie 50 proc. atvejų. Įgimtai toksoplazmozei būdinga smegenų pakenkimas, hidrocefalija, chorioretinitas, sutrikęs psichomotorinis vystymasis. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti.Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves. Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. · Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės. VAISIAUS JUDESIAI. 24 val. 10-12 val. 12 val. nerūkyti mažiausiai 8 val. apie 1 val. pirmiausiai paimamas kraujas nevalgius, po to duodama išgerti 75 g vandenyje (rekomenduojama 200 ml) ištirpintos gliukozės (išgerti per 5 min), tada po 1 val. imamas kraujas ir dar po 1 val. Imamas makšties pasėlis Pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Skiriami HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. HSV1 pažeidžia organus, esančius virš juosmens, HSV2 - sritį žemiau juosmens. Plinta kontaktiniu būdu. Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms, HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai.
Alergijos ir Nėštumas
Ilgą laiką vyravo nuomonė, kad besilaukianti moteris ar kūdikį maitinanti mama, vengdama stipriai alergizuojančių maisto produktų, apsaugo kūdikį nuo alergijos tam tikriems maisto produktams ar bent sumažina tokios alergijos riziką. Buvo sudaryti ištisi sąrašai maisto produktų, kurie įvardyti kaip vengtini vartoti nėščiosioms, nes gali gimti alergiškas vaikas.
Šiandienėse rekomendacijose besilaukiančioms kūdikio moterims rašoma, kad galima valgyti tokius alergizuojančiais laikomus produktus kaip pienas, žuvis, kviečiai ir kt., nebent pati nėščioji yra jiems alergiška. Nėra įrodymų, kad, vengiant minėtų produktų, galima apsaugoti kūdikį nuo alergijos. Atsisakydama kai kurių produktų nėščioji gali tik pakenkti sau ir kūdikiui, nes gali negauti labai reikalingų maisto medžiagų. Pavyzdžiui, omega-3 riebalai, kurių gauname iš žuvies, labai reikalingi vaisiaus smegenims vystytis. Be to, šie riebalai II ir III nėštumo trimestrą gali sumažinti vaiko atopijos riziką.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog alergizuojančių maisto produktų vengimas nėštumo metu neapsaugo vaiko nuo atopinio dermatito per pirmus 18 gyvenimo mėnesių, o griežta motinos dieta reikšmingai susijusi su mažesniu vidutiniu vaisiaus svorio prieaugiu, taip pat turi įtakos priešlaikiniam gimdymui, mažesniam naujagimio svoriui.
Tyrimai taip pat parodė, kad maitinančios motinos, vengusios alergizuojančių produktų, nesumažino vaikų rizikos sirgti atopiniu dermatitu per pirmuosius 18 gyvenimo mėnesių bei jautrumo karvės pienui, kiaušiniams, žemės riešutams per pirmuosius 1-7 gyvenimo metus.
Stebėjimo studijos nepateikė įrodymų, kad kuri nors dieta būtų pranašesnė, bet pastebima, kad žalios ir geltonos daržovės, citrusiniai vaisiai, taip pat obuoliai ir lapinės daržovės mažina atopinių ligų riziką.
Vengti pripažintų alergizuojančiais produktų netikslinga, nes tai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir nesumažinti vaikų rizikos sirgti alerginėmis ligomis. Gydytoja rekomenduoja daugiau dėmesio sutelkti į maisto kokybę: turi būti valgomi kuo šviežesni ir natūralesni produktai. Valgomo maisto įvairovė ir kokybė - pirmiausia tai turi rūpėti būsimai motinai, galvojančiai apie savo kūdikio sveikatą.
Motinos Pienas Kaip Antialerginė Priemonė
Krūtimi maitinančioms motinoms galioja tos pačios rekomendacijos kaip ir nėščiosioms: jei bus vengiama alergizuojančiais laikomų maisto produktų, kūdikis gali negauti reikiamų maisto medžiagų, o nuo alergijų tai neapsaugos. Tyrimai rodo, kad nuo maisto alergijų apsaugo jau pats maitinimas motinos pienu. Kūdikiai, iki 3-4 mėn. maitinti vien motinos pienu, rečiau serga atopiniu dermatitu, o ilgesnis toks maitinimas mažina astmos riziką.
Nustatyta, kad kūdikiui šalia motinos pieno pradėjus duoti papildomo maisto, nereikia vengti alergizuojančiais laikomų produktų: karvės pieno, kiaušinių, žemės riešutų, kviečių, žuvies. Anksti įtraukus į vaiko maisto racioną tokius produktus, jo organizmas pamažu pradeda toleruoti alergizuojančiu laikomą maistą. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad kūdikystėje vartojama žuvis sumažina vaiko atopinio dermatito ir alerginio rinito riziką. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad į kūdikių mitybą karvės pieną, kiaušinio baltymą ir žemės riešutus įvedus vėliau, šių produktų alergijos rizika padidėjo.
Pastebėjus kūdikio neigiamą reakciją į kai kuriuos maisto produktus, reikia jų vengti. Kartais tam tikros dietos gydytojo specialisto siūlomos ir diagnostikos tikslais. Nustačius alergiją į maistą, taip pat sudaromos individualios mitybos rekomendacijos vaikui ir motinai, jei vaikas dar maitinamas ir motinos pienu.
Jei besilaukiant kūdikio ar maitinant krūtimi vis dėlto neramu dėl galimų alergijų ir norisi imtis kokių nors moksliniais tyrimais pagrįstų priemonių, nėščioms ir maitinančioms moterims verta vartoti probiotikų. Tyrimais įrodyta, kad jie sumažina vaiko atopinio dermatito riziką. Pasaulinė alergijos organizacija nuo 2015 m. rekomenduoja skirti probiotikus nėščioms ir maitinančioms moterims, kurios turi didelę riziką susilaukti alergiško vaiko, ir kūdikiams, turintiems didelę alergijos riziką.
Kitos Rekomendacijos Nėščiosioms
- Vaistai nuo skausmo: Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
- Žalingi įpročiai: „Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“ Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
- Fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
- Kelionės: Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
- Saulė ir perkaitimas: Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai.
- Miegas: Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
- Emocinė būklė: Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz. Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Ar galima valgyti krevetes nėštumo metu? Atsakymai ir rekomendacijos
- Neįtikėtini Patarimai: Kaip Palengvinti Kūdikių Dieglius ir Ką Valgyti
- Nepraleiskite svarbių žingsnių: kaip pasiruošti nesciojo kraujo tyrimui ir ką būtina žinoti!
- Imbieras nėštumo metu: stebuklinga nauda ar pavojinga rizika? Sužinokite tiesą!
- Žandikaulio skausmas nėštumo metu: sužinokite pagrindines priežastis ir efektyviausius gydymo būdus!
- Apleistos vaikų stovyklos Lietuvoje: paslaptinga praeitis ir šiandienos realybė