Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atkurti prarastą gimimo liudijimą Lietuvoje, taip pat susijusius klausimus dėl pilietybės atkūrimo ir asmens dokumentų.
Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas
Teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę turi asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki 2011-04-01 (iki Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įsigaliojimo dienos) nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės.
Minėti asmenys turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje - Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje - jie nuolat gyvena ir jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai.
Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie yra ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., arba išvykę iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., arba jų palikuonys.
Asmenys, turintys teisę į pilietybės atkūrimą
- Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų.
- Asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją.
Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis - iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis.
Asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę - asmuo, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę. Ši sąvoka neapima asmenų, kurie Lietuvos Respublikos pilietybės neteko atlikus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytas privalomas procedūras ir dėl kurių yra priimti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyti sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.
Prašymo pateikimas ir dokumentai
Prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turite pateikti elektroniniu būdu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus prašymą, turėsite kartu rezervuoti vizitą į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes arba konsulines įstaigas.
Užpildžius prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, privalote per 4 mėnesius nuo šio prašymo užpildymo per MIGRIS dienos, o tuo atveju, jeigu pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodėte, kad minėtas prašymas bus teikiamas konsulinei įstaigai - per 4 mėnesius nuo Migracijos departamento pranešimo išsiuntimo dienos turite asmeniškai atvykti į Migracijos departamentą ar konsulinę įstaigą pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjote, pildydamas prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, originalus.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti:
- dokumentus, patvirtinančius, kad esate asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos Respublikos pilietybę arba esate asmens, iki 1940 m. birželio 15 d.
- dokumentus, patvirtinančius, kad nesate kitos valstybės pilietis. Išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus galite būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.
Dokumentai, patvirtinantys LR pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d.:
- Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.
- Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m.
- Asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m.
- Jeigu nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m.
Svarbu: Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.
Vaiko pilietybė
Lietuvos Respublikos pilietybė įrašoma registruojant vaiko gimimą tik vaikams, gimusiems nuo 2011-04-01. Jeigu Jums iki 2008-07-22 gimė vaikas, kurio gimimu metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis ir jis gimdamas įgijo kitos valstybės pilietybę, ir Jūs norite, kad Jūsų vaikas būtų Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūs turite, iki vaikui sukaks 18 metų, raštu pateikti prašymą laikyti Jūsų vaiką Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu pasitvirtins, kad Jūsų vaikas Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimimu, tai bus priimtas sprendimas dėl jo Lietuvos Respublikos pilietybės fakto konstatavimo.
Tai taikoma ir Lietuvos Respublikos piliečių vaikams, kurie gimdami įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę nuo 1990-03-11 iki 2008-07-22, ir šiuo metu yra pilnamečiai.
Jeigu Jūsų vaikas gimė nuo 2008-07-22 iki 2011-04-01, o jo gimimo metu Jūs buvote Lietuvos Respublikos pilietis, tai Jūsų vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis nuo gimimo.
Veiksmai, norint įregistruoti vaiko pilietybę
- Jeigu nesate įregistravę savo vaiko gimimo, tai, visų pirma, turite kreiptis į Civilinės metrikacijos skyrių ir įregistruoti vaiko gimimo faktą.
- Prašymą dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės turite pateikti per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS). Pateikus prašymą, turėsite kartu rezervuoti vizitą į Migracijos departamentą, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes arba konsulines įstaigas.
Atvykus į Migracijos departamento teritorinį skyrių, Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, privalote turėti visų, kartu su el. pildydamas prašymą turite pridėti dokumentų originalus arba dokumentų originalų notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas kopijas.
Kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas ir kiekvienas atskiras užsienio valstybės notarine ar jai prilyginta tvarka patvirtintas dokumentas turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip.
Valstybės rinkliavos mokėti nereikia.
Asmens dokumentai
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė ir pasas išduodami tik Lietuvos Respublikos piliečiams.
Asmens tapatybės kortelės ir paso paskirtį, jų išdavimo, keitimo, naudojimo ir galiojimo sąlygas, juose įrašomus duomenis reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas.
Asmens tapatybės kortelė ir pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentai, patvirtinantys jo asmens tapatybę ir pilietybę.
Asmens tapatybės kortelė
Asmens tapatybės kortelė yra Lietuvos Respublikos piliečio (toliau - pilietis) asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas naudoti Lietuvos Respublikoje bei gali būti naudojama vykti į užsienio valstybes, kurios pripažįsta asmens tapatybės korteles kaip kelionės dokumentą.
Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę galiojančia kelionėms pripažįsta ir šios valstybės: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Islandija, Juodkalnija, Lichtenšteinas, Šiaurės Makedonija, Moldova, Monakas, Norvegija, Sakartvelas, San Marinas, Serbija, Šveicarija, Vatikanas.
Prieš vykstant į užsienio valstybę, patartina pasitikrinti informaciją dėl dokumentų, kurie yra pripažįstami tinkamais atvykti į konkrečią užsienio valstybę.
Asmens tapatybės kortelė gali būti naudojama asmens tapatybei elektroninėje erdvėje patvirtinti ar nustatyti ir elektroniniams duomenims pasirašyti, jeigu joje yra elektroninis lustas su jame įrašytais asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje ir kvalifikuotu sertifikatais.
Pasas
Pasas yra Lietuvos Respublikos piliečio asmens dokumentas, patvirtinantis jo asmens tapatybę ir pilietybę ir skirtas vykti į užsienio valstybes arba naudoti Lietuvos Respublikoje.
Pasas išduodamas bet kokio amžiaus Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje.
Lietuvos Respublikoje gyvenantys piliečiai nuo 16 metų privalo turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, jeigu neturi galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso arba jeigu teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė dokumentų dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo.
Galiojimo terminai
Asmens tapatybės kortelės galiojimo terminai:
- išduota piliečiui iki 5 metų - 2 metus;
- išduota piliečiui nuo 5 metų iki 16 metų - 5 metus;
- išduota piliečiui nuo 16 metų iki 70 metų - 10 metų;
- išduota piliečiui nuo 70 metų - 30 metų;
- išduota piliečiui be elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų, kai jų laikinai negalima nuskaityti - 12 mėnesių.
Paso galiojimo terminai:
- išduotas piliečiui iki 5 metų - 2 metus;
- išduotas piliečiui nuo 5 metų iki 16 metų - 5 metus;
- išduotas piliečiui nuo 16 metų - 10 metų;
- išduotas piliečiui be elektroniniu būdu fiksuotų pirštų atspaudų, kai jų laikinai negalima nuskaityti - 12 mėnesių.
Asmens dokumento keitimas
Asmens tapatybės kortelė keičiama, kai:
- pilietis pakeičia anketinius duomenis (vardą (vardus), pavardę, lytį, gimimo datą) arba piliečiui suteikiamas naujas asmens kodas;
- ji tapo netinkama naudoti;
- joje yra netikslių įrašų;
- pasibaigė jos galiojimo laikas;
- to pageidauja pilietis.
Pasas keičiamas, kai:
- pilietis pakeičia anketinius duomenis (vardą (vardus), pavardę, lytį, gimimo data, gimimo vietą, tautybę) arba piliečiui suteikiamas naujas asmens kodas
- jis tapo netinkamas naudoti;
- jame yra netikslių įrašų;
- pasibaigė jo galiojimo laikas;
- išnaudoti vizoms skirti lapai;
- to pageidauja pilietis.
Dokumentų pateikimas
Dokumentus dėl asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimo ar keitimo (nepriklausomai nuo Jūsų deklaruotos gyvenamosios vietos) turite asmeniškai pateikti pasirinktam Migracijos departamento teritoriniam skyriui, o jeigu gyvenate užsienio valstybėje - Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Vardo keitimas
Nuo 2011 m. pabaigos įsigalioję Asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių pakeitimai suteikia teisę keisti nepilnamečio vaiko vardą. Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko vardas gali būti keičiamas tada, jeigu turimas vaiko vardas neatitinka jo interesų.
Dėl nepilnamečio vaiko vardo pakeitimo turėtumėte kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigą. Jeigu gyvenate užsienyje ir nesate deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, prašymą pakeisti vaiko vardą galite pateikti paskutinės savo gyvenamosios vietos Lietuvoje civilinės metrikacijos įstaigai arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigai.
Į civilinės metrikacijos įstaigą galima kreiptis ne tik asmeniškai, bet taip pat per įgaliotą atstovą arba per Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą, esančią arčiausiai Jūsų gyvenamosios vietos, jeigu gyvenate užsienyje.
Reikalingi dokumentai
Kartu turėtų būti pateiktas:
- nepilnamečio vaiko gimimo liudijimas,
- jo asmens tapatybės dokumentas, jeigu vaikas šį dokumentą jau turi,
- taip pat kito iš vaiko turimų, t. y. įrašytų vaiko gimimo liudijime, tėvų, jeigu jam teismo sprendimu nėra neterminuotai apribota tėvų valdžia, rašytinis sutikimas dėl nepilnamečio vaiko vardo keitimo.
Paslaugos kaina
Paslaugos kaina - 9,99 Eur už kiekvieną atskirai užsakomą asmens dokumentą. Sumokėti už šią paslaugą galima tik mokėjimo kortele vietoje.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: ką daryti? Veiksmingi patarimai
- Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Ką daryti, jei kūdikis nesituština: patarimai tėveliams
- Ką daryti, kai naujagimiui užkietėję viduriai: patarimai tėvams
- Kaip atpažinti ir efektyviai gydyti alergiją 3 metų vaikui: svarbiausi simptomai
- Neįtikėtina Nėštumo Tiesa: Kylanti Rizika ir Nepakeičiamas Naudos Vadovas Sveikam Nėštumui