Pilvo diegliai - neišsemiama tema: mamos džiaugiasi, kai kūdikis tik “valgo ir kakoja”, ir eina iš proto, kai mažylis verkia kamuojamas spazmų. Išvargę ir nevilties apimti tėveliai vardina ant vienos rankos pirštų nebesuskaičiuojamą lašų ir lašiukų sąrašą. Taigi kai kūdikį vargina pilvo diegliai, nereikia laukti, kol juos “išaugs”: kai kurias neramumo priežastis galima greitai ir lengvai išspręsti, o kai kurių (pvz., trumpo liežuvio pasaitėlio) neišaugs ir po 50 metų.
Normali Kūdikio Tuštinimosi Eiga
Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 val. po gimimo. Išmatos tamsiai žalios, sunkiai nuplaunamos. Tai mekonijus. Kuo daugiau mamos pienuko vaikutis suvalgo, tuo šviesesnės tampa išmatos: keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos išmatomis. Jose gali būti gumulėlių kaip grūdėtoje varškėje. Tai nesuvirškinti baltymai. Visą pirmą mėnesį vaikutis turi tuštintis ne mažiau kaip 3 - 4 kartus per parą. Bet dažniausiai jie tai daro po kiekvieno maitinimo. Net ir 10 kartų per parą! Tai yra normalu: žarnynas dar nesubrendęs, blogiau suvirškina maistą. Praėjus 4 - 6 savaitėms viskas stoja į savo vėžes: vaikutis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų!
Žindymo Svarba Ir Galimos Problemos
Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su “kūdikių diegliais”. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Tėveliai stebisi, kodėl pilvo diegliai prasidėjo taip anksti ir nepadeda jokie lašiukai. Ir nepadės, nes pirmiausiai turime pakoreguoti vaikučio padėtį, kad jis galėtų lengvai ir patogiai pavalgyti. Paguldykite jį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų. Turime atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorime, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas.
Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8 - 12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15 - 20 minučių). Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Darote ilgesnes pertraukas tarp maitinimų? Pabudęs mažylis bus labai alkanas, krūtį ims bet kaip (neišgausite gero apžiojimo ir prigludimo), pienuką žįs labai godžiai ir taip pat prisiris daug oro. Neleidžiate krūties žįsti ilgiau nei 15 - 20 minučių? Vaikas gali tiesiog likti alkanas ir garsiai reikalauti savo pienuko! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis. Jeigu ir dabar jis vėl ieško krūties, nebijokite pridėkite prie kitos - tegul dar truputėlį pažinda. Tačiau žinokite, kad pilvuko reikalai tik pablogės, jei krūtis keisite labai dažnai ir žindysite 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos.
Per tiek laiko mažylis nepasisotins (net jeigu ryja dideliais gurkšniais), dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas. Galiausiai įpratęs valgyti tik tol, kol pienas bėga greitai, jis visada po 5 minučių mes krūtį ir reikalaus kitos. Na, o neišsprendus aukščiau minėtų žindymo problemų galiausiai sutrinka svorio augimas. Dalis vaikučių tampa “labai geri”: daug miega, gavę krūtį prie jos snaudžia ir nekelia tėvams rūpesčių. Tuomet problemas pastebime tik tada, kai pirmojo mėnesio pabaigoje juos pasveriame ir išsigąstame: nepriaugo iki gimimo svorio arba priaugo vos 100 - 200 g.
Kiti vaikučiai iš alkio klykia kelias valandas, nenurimsta nešiojami, sūpuojami ir užsnūsta tik gavę krūtį. Dažniausiai tėvai, galvodami, kad mažylį kankina pilvo diegliai, puola girdyti pačius įvairiausius lašiukus, deda mažyliui žvakutes, nors užtektų suskaičiuoti sauskelnes ir įvertinti jų turinį. Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto.
Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus. O kur dar varginantys atpylinėjimai ir pilvo pūtimas vaikui, sužaloti speneliai ir skausmingas žindymas, pasikartojančios laktostazės ir mastitai mamai! Ir taip slenka dienos, naktys su kūdikiu ant rankų, kai mama net neturi laiko nusiprausti, pavalgyti ar pamiegoti. Pasvėrus rezultatai nedžiugina (mažylis svorio nepriauga arba priauga labai mažai) ir visi puola kaltinti mamą, kad ši neturi pieno. Nors tereikia gerai apžiūrėti vaikučio burną, įvertinti, kaip jis elgiasi prie krūties, ir nusiųsti gydymui pas burnos chirurgą.
Deja, trumpas liežuvio pasaitėlis dažnai pamirštamas, ne visi gydytojai jį moka įvertinti, o dalis laikosi nuomonės, kad tai žindymui nekenkia. Na, o jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 - 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia) pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui - suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį. Antrasis iššūkis - suvirškinti didelį kiekį maisto.
Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse. Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę. Pirmoji pagalba - prieš maitinimą krūtį pamasažuoti, pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus. Taip pat galite pabandyti šiek tiek sumažinti karvės pieno produktų vartojimą.
Pirmieji rezultatai pastebimi ne anksčiau kaip po kelių dienų, o kartais šiai situacijai suvaldyti tenka pasitelkti visą vaikų gydytojo ir žindymo konsultanto išmonę. Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Čiumpa vaikutį ir lekia su visu sauskelnių turiniu į ligoninės priimamąjį! Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis “alergiškas mamos pienui”, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga.
Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja. Tada kenčia abu: vaikas - dėl besitęsiančios alergijos ar maisto netoleravimo, o mama - dėl nevisavertės mitybos. Tada prireikia visų seklio įgūdžių, kad galėtum padėti šeimai. Kartais susidaro įspūdis, kad tai pati madingiausia šių laikų liga, o beglitimė dieta skiriama visiems iš eilės: nuo mažiausio iki vyriausio žmogaus. Vis dėlto vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų! Taip, glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų. Taigi žindykite į sveikatą!
Chirurginės Ligos Ir Pilvo Diegliai
Deja, kalbėdami apie pilvo dieglius negalime pamiršti ir chirurginių ligų. Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2 - 4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas). Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4 - 10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių.
Na, o kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, galime pagalvoti, kad mažylį iš tiesų vargina pilvo diegliai. Tai būklė, kai vaikutis staiga pradeda verkti: daugiau nei 3 val. per parą, dažniau vakare, yra sunkiai nuraminamas, o aiškių verkimo priežasčių nerandama. Kūdikio sveikatai tai nepavojinga - ši būklė labiausiai išvargina šeimą. Nors mamos griebiasi pačių įvairiausių priemonių, tvirtų įrodymų, kad padėtų lašiukai nuo pilvo pūtimo, žoliniai preparatai, nėra. Dažniausiai užtenka nuraminti tėvus, padėti suprasti kūdikio siunčiamus ženklus, ir viską išgyventi tampa lengviau.
Praktiniai Patarimai Kaip Palengvinti Kūdikio Būklę
Mažyliui atėjo laikas miegoti, o jis verkia. Kūdikis muistosi, mataruoja kojytėmis - niekaip neįstengia patogiai įsitaisyti, o pilvukas išpūstas kaip kamuoliukas. Įprastinė situacija, su kuria susiduria mažylių mamos: vaikas nerimsta dėl pilvuke susikaupusių dujų. Pūsti pilvuką kūdikiui pradeda kaip tik vakare. Manoma, kad kūdikių meteorizmui įtakos turi per dieną susikaupusios emocijos. Streso įtaka paaiškinama ir tai, kad pilvukus pučia dažniau pirmagimiams.Žindomo kūdikio pilvukas priklausomas nuo mamos maisto. Dujos mažylio pilvelyje gali kauptis nuo stiprios kavos, šokolado ar vynuogių, kurias skanavo mama. Visą žindymo periodą teks atsisakyti pupelių, žirnių, kopūstų, ridikėlių. Nuo šių produktų gali išpūsti ne tik mažylio, bet tėvelių pilvelius. Ir suaugusiojo, ir vaiko pilvukas gali pasipriešinti juodai duonai, gėrimui „su burbuliukais“ arba miltiniam patiekalui.
Oras į mažylio pilvuką patenka ir su mamos pienu. Todėl pavalgiusį kūdikį palaikykite vertikaliai, kad jis atsirūgtų. Jeigu vaikas dažnai atsirūgsta, pakeiskite jo padėtį maitinimo metu. Adaptuotais mišinukais maitinamo kūdikio pilvuke audra gali kilti dėl to, kad vaiko organizme trūksta virškinimo fermento - laktazės. Šis fermentas skaido pieno cukrų - laktozę. Jeigu laktazės per mažai vyresnio vaiko organizme ir jis valgo daug riebių pieno produktų, fermentas nespėja atlikti savo darbo.
Mažylio močiutė, kurios patarimo, ko gero, pirmiausia prašytum, patars kūdikį pilvuku priglausti prie savęs arba ant jo pilvelio uždėti šiltą vystyklą. Šiluma padeda atpalaiduoti pilvo raumenis, susilpnina žarnyno spazmus ir dujoms pasidaro lengviau išeiti. Galima pagirdyti mažylį kmynų, ramunėlių arba krapų arbatėle. Dar vienas būdas - paguldyti kūdikį ant pilvuko. Apskritai pediatrai pataria kuo dažniau kūdikį guldyti ant pilvuko.
Pagerėdavo ir po mankštelių. „Sulenki ant nugaros gulinčio mažylio kojytes ir pamažu spaudi prie pilvuko, - prisimena Justina. Galbūt vaiko pilvuką nuramins švelnus masažas. Jis daromas šiltu dešinės rankos delnu sukamaisiais judesiais - laikrodžio rodyklės kryptimi. Masažuojant pilvuką, oro burbuliukai pajuda išorės link ir pūtimas rimsta. Jeigu vaikas labai kankinasi, dujas galima pašalinti vamzdeliu. Juo nesinaudokite dažnai, nes mažylis pripras. Bet kurio amžiaus vaikui vaistinėje galite įsigyti lašiukų nuo pilvuko pūtimo ir diegliukų. Yra lašiukų, kurie tinka kūdikiui nuo pat gimimo.
Kaip Atpažinti Pilvelio Pūtimą?
Taigi pirmiausia apie tai, kaip suprasti, kad mažylis neramus būtent dėl pilvo pūtimo. Patirties dar neturintiems ir vos kelis mėnesius vaikeliu besidžiaugiantiems tėvams pirmieji meteorizmo epizodai gali sukelti nemenką išgąstį. Ir ne be reikalo. Stiprus pilvo pūtimas jautresniems vaikams gali būti tikrai labai skausmingas. Jį atpažinti padeda gausus atsirūgimas po valgio, gailus verksmas ir kojyčių (keliukų) lenkimas prie pilvelio. Žinoma, šie požymiai nėra būdingi kiekvienam mažyliui, tačiau bent dalis iš jų pasireiškia daugumai kūdikių. Nemalonius pojūčius kūdikis išreiškia sava, tik jam būdinga kalba. Pasitaiko atvejų, kai tėvai, nežinodami ką daryti, kreipiasi skubios pagalbos į medikus - tokiu atveju specialistai atlieka specialias dujų pašalinimo procedūras ir suteikia naudingos informacijos įsibaiminusiems ir visai nepailsėjusiems tėveliams. Jei pilvo pūtimas kelia itin daug nemalonumų, dėl jo visuomet verta pasikalbėti su vaikelio gydytoju - galbūt tai rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas.
Galimos Pilvo Pūtimo Priežastys
Kyla klausimas, kodėl kai kurie tėveliai iš viso nesusiduria su šia problema, o kiti kasdien nuo jos kenčia ir vis ieško veiksmingų pagalbos būdų? Atsakymų į šį klausimą gali būti ne vienas - kai kurie kūdikiai tiesiog jautresni ar valgydami nuryja daugiau oro. Taip pat skiriasi jų virškinimo sistemos ypatybės, mikrofloros sudėtis (manoma, kad pilvo pūtimą ir kitas virškinimo problemas dažniau patiria CP būdu gimę, o ne natūraliais gimdymo takais į pasaulį atėję mažyliai). Kūdikiams taip pat būdinga dar ne visiškai susiformavusi virškinimo fermentų veikla. Apskritai, mažų vaikų žarnų judesiai (taip vadinamoji peristaltika) dar neišsivysčiusi, tad, be abejonės, yra pasunkėjęs ir normalus žarnyno dujų pasišalinimas. Pilvo pūtimo priežasčių gali būti tikrai ne viena ir jos atrandamos ne visada. Pirmiausia verta įsitikinti, ar mažylis krūtimi maitinamas teisingai.
Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniu, tuomet reikėtų rinktis specialius buteliukus, sumažinančius praryjamo oro kiekius (tai taip vadinamieji anti-colic buteliukai su specialiais vožtuvais ar kitais įtaisais). Kartais netinka ir pats pieno mišinys - tenka paieškoti toleruojamo varianto. Prieš valgymą verta paguldyti kūdikį ant pilvuko, o po valgymo - panešioti vertikaliai, kad iš skrandžio pasišalintų nurytas oras.
Greita Pagalba Nuo Kūdikių Ir Mažų Vaikų Pilvo Pūtimo
Kyla ir kitas klausimas - kas galėtų padėti palengvinti mažylio, kuriam pučia pilvuką, kančias? Vaistinėse galima įsigyti specialiai kūdikiams nuo pirmųjų gyvenimo dienų sukurtą Espumisan L geriamąją emulsiją. Espumisan L yra malonaus skonio skystis, todėl jis patiks daugumai mažylių. Jo veiklioji medžiaga (simetikonas) keičia dujų burbuliukų, esančių maiste ir virškinimo trakto gleivinėje, paviršiaus įtampą, dėl to jie subliūkšta. Atpalaiduotos dujos gali būti rezorbuojamos pro žarnų sieneles ir, prasidėjus žarnų peristaltikai, pašalinamos - mažylis ir vėl gali ramiau miegoti, žaisti ir pažinti pasaulį be žarnyno pūtimo sukeliamų pilvo skausmų. Žinoma, dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su vaiko gydytoju ir (arba) vaistininku.
Daugelis kūdikių pirmaisiais savo gyvenimo metais susiduria su vidurių pūtimu ir pilvo diegliais. Dažnai šie simptomai pasireiškia naujagimiams jau pirmą mėnesį. Vidurių pūtimas dar vadinamas meteorizmu. Kūdikių pilvo pūtimą gali sukelti ir taip vadinamieji diegliai - žarnyno kolikos. Tai - virškinamajame trakte besikaupiančios dujos, darančios spaudimą žarnyno gleivinei ir sukeliančios pilvo pūtimo simptomus. Diegliai paprastai tęsiasi pirmuosius gyvenimo mėnesius, yra įprasta ir natūrali, savaime praeinanti būsena, kuri pasireiškia iki 20 proc.
Jei mažyliui pradėjo pūsti pilvą, gali padėti lengva mankšta, važiavimo dviračiu imitavimas, lengvas kojyčių prispaudimas prie pilvuko. Jei kūdikis nesipriešina, rekomenduojama atlikti masažą, apie 5 minutes švelniais judesiais pagal laikrodžio rodyklę masažuojant pilvo sritį. Taip pat pilvo pūtimą galima numalšinti ant pilvo uždedant flanelinį vystyklą (šilti kompresai - netinkami), išmaudant kūdikį šiltoje vonelėje. Jei aukščiau išvardyti metodai nepasiteisina, gali padėti kūdikiams skirtos priemonės, skatinantys dujų pasišalinimą iš žarnyno ir malšinantys dieglius. Jei pilvo pūtimo simptomų numalšinti nepavyksta arba pilvo pūtimas dažnai kartojasi - svarbu kreiptis į gydytojus.
Siekiant, kad vaikui nesikartotų pilvo pūtimas, reikėtų išsiaiškinti pilvo pūtimo priežastis, dėsningumus. Pavyzdžiui, galbūt pilvo pūtimas susijęs su mamos mityba, psichologine, emocine arba fizine savijauta (jei tai žindomas kūdikis), paties vaiko mityba ar aktyvumu. Savo pavyzdžiu mokykite vaiką valgyti iš lėto, gerai sukramtant maistą. Vaikui vartojant antibiotikus ar praėjus antibiotikų kursą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl probiotikų vartojimo. Jei kūdikio organizmas linkęs į pilvo pūtimą, prieš maitinimą jį reikėtų guldyti ant pilvo, po žindymo laikyti vertikalioje padėtyje, kol jis atsirūgs. Pasikonsultavę su gydytoju pasirūpinkite, kad namuose būtų priemonių, padedančių nuslopinti vaikų pilvo pūtimą.
Kūdikių ir vaikų vidurių pūtimo bei žarnyno dieglių malšinimui Famisano rekomenduoja rinktis Colinox® lašus. Šio preparato sudėtyje yra prebiotikų Bacillus coagulans, kurie skatina bifidobakterijų (gerųjų bakterijų) dauginimąsi žarnyne ir naikina puvimą, dujų išsiskyrimą žarnyne sukeliančias bakterijas. Bacillus coagulans taip pat fermentuoja angliavandenius, stimuliuoja virškinimo veiklą. Colinox lašai pagaminti be gliukozės, alkoholio, dirbtinių saldiklių ir kvapiklių, todėl švelniai veikia vaikų organizmą ir neturi šalutinio poveikio virškinimo sistemos funkcijoms.
Mamos Mitybos Įtaka Kūdikiui
Daugelį kūdikių kankina pilvo pūtimas, dažnai tai susiję su mamos mityba, ypač pirmaisiais 3 mėnesiais. Kartais žindomas kūdikis kenčia nuo pilvo pūtimo ir 5 mėnesius. Kūdikio maitinimas, jo gaunamos medžiagos, priklauso nuo žindančios mamos mitybos. Pilvo pūtimo priežasčių yra daug, atminkite, jog ne visada kūdikiui pučia pilvą nuo mamos maisto. Kartais kūdikiui gali kauptis dujos ir nuo kitų maisto produktų.
Reikia žinoti, jei pilvo pūtimą lydi viduriavimas, tai gali reikšti, kad kūdikis netoleruoja pieno cukraus (laktozės) bei įvairių cukrų, pvz., fruktozės (vaisių cukraus). Tai kūdikiams pasitaiko itin retai. Laikinai iš dalies pieno cukraus kūdikis gali netoleruoti, jam pūsti pilvuką gali po gydymo antibiotikais, tuomet būtina laikina pagalba gerosiomis bakterijomis. Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą.
Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Ką daryti, jei kūdikiui pučia pilvuką? Viena dažniausių kūdikių pirmųjų metų problemų - pilvo pūtimas. Kai kūdikis pavalgo ir organizmas pradeda virškinti maistą, žarnyne atsiranda dujų. Tada ir pučia pilvuką. Jeigu tai vienintelis požymis, o kūdikis susikaupusias dujas išleidžia ir nurimsta, tada nieko baisaus. Jeigu raitosi, verkia, o tai kartojasi nuolat, būtina pasitarti su gydytoja, kad būtų atmestos kitos priežastys ir rekomenduota pagalba, pavyzdžiui, skirta gerųjų žarnyno bakterijų.
Jeigu kūdikis vystosi gerai, auga jo svoris, mažylio raida įprasta, pilvą pučia greičiausiai dėl vadinamųjų dieglių. Bet jeigu be pilvo pūtimo, yra ir kitų požymių, pavyzdžiui, blogai auga svoris, kūdikis dirglus, nedaro to, ką jau turėtų daryti, būtina gydytojo konsultacija. Kai kuriems mišinuku maitinamiems kūdikiams labiau pučia pilvuką, bet nebūtinai. Priemonių nuo pilvo pūtimo yra įvairių. Vaistai nuo pilvo pūtimo veikia tik žarnyne ir manoma, kad jokios žalos nedaro. Jie tiesiog neleidžia susidaryti oro burbuliukams.
Kai pučia pilvą, kai kuriems kūdikiams padeda masažas. Tai priklauso nuo kūdikio. Vieniems padeda ir jie nurimsta, o kitiems masažai visai nepadeda. Bet jeigu pilvuką raižo dėl žarnyne susikaupusių dujų, galima bandyti masažuoti pilvuką sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę. Mišiniais maitinamas kūdikis taip pat gali kentėti nuo dieglių, jei jam netinka mišinėlis. Kūdikiui negalima duoti saldžių gėrimų (sulčių, saldžios arbatos). Reikia stengtis nepermaitinti. Neramūs kūdikiai nuolat prašo krūties, tačiau pienas perkrauna skrandį ir tik pablogina padėtį. Pastebėta, kad dažniau nuo pilvo dieglių kenčia aktyvūs, valgūs kūdikiai. Šiluma. Bendravimas su vaiku, todėl kartais geriausias vaistas - paprasčiausiai panešioti, pasūpuoti ant rankų. Kūdikiai, kaip ir suaugusieji, yra skirtingo temperamento.
Numoti ranka į mažylio pilvo skausmus negalima. Net kūdikiui gali būti apendicitas! Tėvai patys nesupras, kokio pobūdžio skausmas kamuoja vaiką. Nereikia ir imtis tokios atsakomybės. Būtinai nuvežkite vaiką pas gydytoją.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Efektyvūs būdai, kaip palengvinti kūdikio pilvo pūtimą: patarimai rūpestingiems tėvams
- Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: ką daryti? Veiksmingi patarimai
- Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Vaikai iš Amerikos viešbučio: siužeto paslaptys ir jų reikšmė Lietuvos kinui
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: Visa, ką reikia žinoti apie kompensavimą ir galimybes