Ką daryti, kad mano vaikas greičiau pasveiktų ir rečiau sirgtų? - tai bene pagrindinis tėvų, auginančių kūdikius ir ikimokyklinio amžiaus vaikus, klausimas, kurį konsultacijų metu dažnai girdi pediatras Rolandas Selvestravičius. Tačiau gydytojas skuba nuraminti - sirgti yra normalu, tokiu būdu „treniruojasi“ mažylių imuninė sistema.
Kūdikio imunitetas ir peršalimo ligos
Nė vienas vaikas neužaugo be taip vadinamų peršalimo ligų - slogos, kosulio ir gerklės perštėjimo. Kita vertus, pediatras nepataria skubėti į gydymo įstaigą vos mažyliui suslogavus: „Būna, jog tėvai atvyksta konsultuotis tą pačią ar kitą dieną, vos darželinukui pradėjo varvėti sloga ar jis keliskart nusičiaudėjo. Suprantu tėvų rūpestį, tačiau reikia suprasti, jog sirgti virusinėmis peršalimo ligomis yra normalu.
Naujagimiai ir kūdikiai iki pusės metų, vaikų ligų gydytojo teigimu, serga labai mažai, palyginus su lopšelius ar darželius lankančiais mažyliais. „Naujagimis paprastai gauna mamos imuninę atmintį, kaip manoma, maždaug pusei metų. Žinoma, kūdikis gali susirgti ir sloga, ir pakosėti, tačiau labai greitai pasveiksta, ypatingai tas, kuris yra maitinamas mamos pienu.
Jei vaiko sloga vandeninga ar šiek tiek tirštesnė, pasak gydytojo, - nieko blogo, teisiog stebėkite vaikučio savijautą, kaskart iš nosytės išsiurbkite išskyras specialiu siurbtuku (jei vaikas dar nemoka pats išsipūsti nosies) bei papurkškite jūros vandeniu. Nuvalius nosytę, kaip pataria vaikų ligų gydytojas, vaiko panosę galima patepti riebesniu kremu, kuris sumažina odos perštėjimą. Jei vaikutis suslogavo, ėmė kosėti, duokite jam gerti kuo daugiau šiltų skysčių: mėgstamos arbatos ar tiesiog vandens.
Vidurinės ausies uždegimas (otitas)
Vidurinės ausies uždegimas arba ūminis otitas yra viena dažniausių vaikų ligų. Juo paprastai serga vaika nuo kelių mėnesių iki 3-4 metų.
Kaip atpažinti ausies uždegimą?
Kaip žinoti, jog mažyliui skauda ausį? „Suskaudus ausytei dažnai vaikai prisidengia ją ranka. Paspaudus kremzlinį ausies audinį, vaikas staigiai atsitrauks, pasuks galvytę į šoną ar pradės verkti. Taip pat ausies uždegimą galima įtarti, jei kūdikis atsisako valgyti, naktį pabunda irzlus, ima verkti, karščiuoja.
Ausies uždegimai mažiems vaikams neretai linkę kartotis dėl keleto priežasčių. Pasak pediatro R.Selvestravičiaus, otitai mažiems vaikams dažni ir dėl anatominių priežasčių: „Kadangi jų ausies trimitas (Eustachijaus vamzdis), jungiantis būgninę ertmę su nosiarykle, yra trumpesnis, nei suaugusio žmogaus, tad labai dažnai, užsitęsus slogai, virusinė ar bakterinė infekcija pernešama į vidurinę ausį.
Dažnai tėvai mano, jog atsiradus vidurinės ausies uždegimui, gydytojas iškart paskirs antibiotikų. Tačiau gydytojas patikina: jei kraujo tyrimas nerodo bakterinės infekcijos, antibiotikai nėra būtini - tokiu atveju ausies skausmui malšinti naudojami ausų lašai bei geriami nuskausminamieji vaistai.
Alerginė sloga (šienligė)
Aleginis rinitas arba šienligė - tai alergenų sukeltas nosies gleivinės uždegimas, kuris yra itin paplitęs tarp vaikų. Ligą dažniausiai sukelia varpinių žolių, piktžolių, medžių ir kt. „Kartais tėvai klausia, kodėl, pavyzdžiui, praėjusiais metais vaikui nepasireiškė alerginė sloga, o šiemet prasidėjo. Pasikalbėjus paaiškėja, kad šeima pernai pavasarį ilsėjosi Egipte, todėl, laimei, praleido patį žydėjimo piką.
Sloga kūdikiams
Pastebėjote, kad Jūsų kūdikis sloguoja? Nedelskite - sloga gali komplikuotis į rimtesnius susirgimus.
Slogos kilmė
Kokios kilmės gali būti sloga? Pirmiausiai būtina pažymėti, kad sloga gali būti infekcinės kilmės (sukelta bakterijų arba virusų) arba alerginės kilmės. Infekcinės kilmės slogai būdingas nosies gleivinės paburkimas, paraudimas, nosies išskyros iš pradžių dažniausiai bespalvės, vėliau tampa žalsvos arba gelsvos spalvos. Infekcinę slogą gali lydėti kiti simptomai: kosulys, pakilusi temperatūra, sumažėjęs ar visai dingęs vaiko apetitas.
Alerginę slogą gali sukelti aplinkos poveikis, pavyzdžiui, aštrūs kvapai, dūmai, dulkės, žiedadulkės, gyvūnų kailis, nepakankamai išvėdintos patalpos ar nešvari patalynė. Alerginę slogą dažnai lydi čiaudulys, akių ašarojimas, sekretas yra gausus ir bespalvis, nosis taip pat būna paraudusi, o gleivinės - paburkusios.
Dažnai tėveliai pastebi baltos spalvos nosies gleivinės išskyras - tai nosies ertmių sekretas, susimaišęs su motinos pienu arba pieno mišiniu - jis nepavojingas, tačiau reikėtų nosytę kasdien atsargiai išvalyti, kad susikaupę nešvarumai netrukdytų mažyliui kvėpuoti.
Ar slogą būtina gydyti?
Tikriausiai ne kartą teko girdėti, kad tai tik „slogytė“ - nieko rimto, praeis. Tačiau būtina suprasti, kad kūdikių nosies gleivinė yra itin jautri. Dėl jos purios ir dar pilnai neišsivysčiusios struktūros ypatingai linkę kauptis įvairūs nešvarumai, dulkės, bakterijos bei virusai.
Kūdikiams tampa sunkiau kvėpuoti, valgyti, domėtis aplinka. Jie gali tapti nervingi, prarasti apetitą ir norą žaisti. Dėl itin su ausimis susijusios struktūros net ir nedidelė sloga gali komplikuotis į ausies uždegimą. Kiti susirgimai, kurie gali atsirasti dėl slogos - bronchitas, sinusitas, esant rimtesniems atvejams - ir plaučių uždegimas.
Prasidėjus slogai, įvertinkite simptomų visumą. Jei Jums atrodo, kad sloga jau galėjo komplikuotis į rimtesnius susirgimus, tai būtinai nedelsdami kreipkitės į savo vaiko gydytoją.
Kaip padėti mažyliui, jei prasidėjo infekcinė sloga?
Infekcinės slogos atveju paprastai reikia ilgesnio ir daugiau kantrybės reikalaujančio gydymo. Būtina pabrėžti, kad kūdikių slogos gydymui nepatartina vartoti vaistinių preparatų nuo slogos (dekongestantų), nes kūdikių gleivinė yra labai jautri, o šie vaistiniai preparatai tik mažina slogos simptomus. Ilgai vartojami dekongestantai gali sukelti medikamentinę slogą.
Ypatingai šiuo atveju tiktų jūros vanduo, pritaikytas būtent kūdikiams. Pavyzdžiui, QUIXX Baby yra tinkamas nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Tai yra švelnus izotoninis jūros vanduo, kurio koncentracija lygi fiziologinio tirpalo koncentracijai (druskos koncentracija - 0,9%). Jis itin tinkamas esant šiems kūdikio negalavimams: nosies užsikimšimas, sloga, sausa, sudirgusi ar išopėjusi nosies gleivinė. Iki šiol nebuvo pastebėta jokių nepageidaujamų poveikių.
Šis jūros vanduo tiekiamas specialiose suspaustose talpyklėse. Buteliuko antgalis yra plonas, pritaikytas švelniai įlašinti jūros vandens į kūdikio nosytę arba ant vatos tamponėlio. Naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių jūros vandenį pirmiausiai reikėtų lašinti ant švaraus iš vatos suformuoto kūgelio ir švelniai išvalyti nosies ertmes bei ištraukti vatą jos nesukant. Kiekvieną kartą valant reikia vartoti naują vatos tamponėlį.
Vyresniems kūdikiams jūros vandenį galima atsargiai sulašinti tiesiai į nosies ertmę. Svarbu, kad kūdikis gulėtų patogiai ir lašinant jis būtų kaip galima ramesnis, taip sumažinant sužeidimo galimybę. Būtina perskaityti pakuotės lapelį prieš vartojant bet kokį preparatą.
Kaip padėti kūdikiui, jei jį kamuoja alerginė sloga?
Svarbiausia yra profilaktika. Vėdinkite patalpas, venkite aštraus kvapo kvepalų ir kosmetikos priemonių, reguliariai keiskite patalynę ir valykite aplinką bekvapiais nekenksmingais valikliais, nerūkykite ir nelaikykite kūdikio prirūkytose vietose, venkite vietų, kur daug žiedadulkių. Jei pastebėjote galimą alergiją į gyvūnų kailį, venkite kūdikio kontakto su įtariamais alergijų sukėlėjais. Tikėtina, kad tokios saugumo priemonės padės išvengti alerginės slogos.
Gausų nosies sekretą pamėginkite švelniai išvalyti su steriliu vatos tamponėliu ar medvilnės gabalėliu, pamirkytu šviežiame virintame vandenyje arba užlašinus kūdikiams tinkamo jūros vandens (svarbu, kad jūros vanduo būtų izotoninis, šiuo atveju tiktų QUIXX Baby). Kūdikiams nuo 3 mėnesių jūros vandenį galima lašinti tiesiai į nosytę. Kad praeitų alerginė sloga, dažnai užtenka pašalinti jos sukėlėją ir kūdikis vėl jausis gerai.
Būtina suprasti, kad sloga gydoma pagal gydančio gydytojo rekomendacijas, jūros vanduo gali būti tik kaip pagalbinė priemonė arba vienintelė gydytojo paskirta priemonė. Naudinga žinoti, kad jūros vandenį galima vartoti ne tik esant slogai, bet ir kasdieninei nosytės priežiūrai.
Motinos pieno svarba
Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistai primena, kad rugpjūčio 1-7 dienomis minima PASAULINĖ KŪDIKIŲ MAITINIMO KRŪTIMI SAVAITĖ.
Kiekviena mama žino, kad jos pienukas - pats geriausias ir sveikiausias maistas kūdikiui. Iš jo mažylis gauna visas vystymuisi ir imunitetui reikalingas medžiagas. Natūraliu mamos pienu maitinamas kūdikis gerai auga ir atsparus ligoms. Be to, švelnus motiniškas artumas žindymo metu - nepakeičiama meilės ir saugumo užuovėja.
Motinos pieno sudėtis:
- apsauginių faktorių - imunoglobulinų, baltųjų kraujo kūnelių, oligosacharidų, ir daug kitų biologiškai aktyvių faktorių;
- brandinančių - augimo faktorių ir kt.;
- kompensuojančių faktorių - virškinimo fermentų, hormonų;
- mitybos faktorių: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų.
Biopsichologinis faktorius - kūdikiui žindant stimuliuojami motinos hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie formuoja biologinį motinystės pagrindą: kantrumą, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu, meilę, švelnumą. Taip pat dėl šių hormonų motinos apsaugomos ir nuo daugelio ligų vėlesniame amžiuje.
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo krūtyse gaminsis priešpienis, kuriame mažai mitybinių, bet ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminsis pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemos raidai. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka visą žindymo laikotarpį. Šiame piene yra visi apsauginiai ir brandinantys faktoriai. Atjunkymo laikotarpis prasideda nuo papildomo maisto davimo dienos ir trunka, iki kūdikis atsisako krūties pats. Jūsų vaikelis turėtų būti krūties atsisakymo iniciatorius.
Visais atvejais pienas išlieka nepriekaištingos sudėties ir yra pats tinkamiausias maistas jūsų kūdikiui. Žindymas saugo moters sveikatą - padeda gimdai grįžti į pirmykštį dydį, mažina kraujavimo tikimybę ir saugo nuo anemijos, mažina kiaušidžių ir krūtų vėžio galimybę, padeda optimaliai reguliuoti tarpus tarp nėštumų, mažina senatvėje osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Diabetu sergančioms moterims žindymo laikotarpiu sumažėja insulino poreikis, sumažėja ar išnyksta migreniniai galvos skausmai.
Maitinimo krūtimi taisyklės:
- Maitinančios motinos padėtis gali būti ir gulima, ir sėdima. Kūdikį reikia priglausti prie kūno.
- Vaiko lūpos turi būti ties speneliu.
- Prieš maitindama krūtį paimkite į delną tarp keturių pirštų iš apačios ir nykščio iš viršaus arba tarp smiliaus ir didžiojo piršto. Nelaikykite pirštų arti spenelio.
- Palieskite kūdikio lūpomis spenelį ir palaukite, kol kūdikis išsižios.
- Labai svarbu, kad kūdikio burnoje būtų ne tik spenelis, bet ir pigmentinis laukelis. Jeigu kūdikis suims tik spenelį, pienas netekės, o spenelis gali sutrūkinėti. Tik tada, kai kūdikio burnoje bus pigmentinis laukelis, dantenos spaus jį ir nesužalos spenelio. Mažylio burnytė turi būti plačiai pražiota, kad apatinė lūpa remtųsi į smakriuką, o smakriukas - į motinos krūtį.
- Taisyklingai laikomas prie krūties naujagimis čiulpia tyliai, ramiai, o motina maitindama nejaučia spenelio spaudimo arba skausmo.
- Maitinant krūties neturi skaudėti. Jei čiulpimas sukelia jums nemalonų jutimą ar skausmą, atitraukite kūdikį ir vėl bandykite žindyti iš naujo.
- Žindyti baikite mažąjį pirštelį švelniai įkišdama į kūdikio burnytę lūpų kampe. Vaikui išsižiojus, ištraukite spenelį. Taip jūs netraumuosite spenelio ir jis netrūkinės.
- Kad spenelis netrūkinėtų, neplaukite jo prieš kiekvieną maitinimą, nereikia plauti krūties muilu, nes jis labai sausina odą. Po kiekvieno maitinimo likusio pieno nenutraukinėkite, tačiau reikia išspausti kelis lašus ir leisti jiems nudžiūti. Tuomet susidaro apsauginė plėvelė, kuri saugo spenelį nuo įtrūkimų, neleidžia patekti mikrobams. Kad krūtis greičiau nudžiūtų, vasarą palaikykite ją prie saulę, o kitu metų laiku pasinaudokite plaukų džiovintuvu.
- Maitinkite iš vienos krūties tol, kol ji visiškai ištuštės. Po to pasiūlykite antrąją. Jei vieną maitinimą pirmiausia davėte kairiąją krūtį, tai kitą kartą duokite dešiniąją.
- Pagrindinė maitinimo krūtimi taisyklė - kūdikį maitinti pagal jo poreikius. Kiekvienas kūdikis pirmaisiais mėnesiais turi savo maitinimosi ritmą. Naujagimis, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, iščiulpia pieno nedaug, todėl dažnai nori valgyti. Taip ir reikia maitinti - 8 - 12 kartų per parą, be nakties pertraukos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu atsiminti, kad jei sloga ar ausies skausmas užsitęsia, kūdikis karščiuoja ar jaučiasi blogai, būtina kreiptis į gydytoją. Tik jis gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: ką daryti? Veiksmingi patarimai
- Vaikui skauda pilvą: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Ką daryti, jei kūdikis nesituština: patarimai tėveliams
- Mažos rizikos gimdymo priežiūra Lietuvoje: Viskas, ką privalote žinoti!
- Medvilninis pledas kūdikiui: kaip pasirinkti ir prižiūrėti, kad jis tarnautų ilgai