Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Po ilgų savaičių ir mėnesių laukimo pagaliau susitinkate su savo mažyliu. Rodos, kad visi iki tol patirti vargai ir iššūkiai pasibaigė ir nuo dabar jau prasidės namų idilės metas. Tačiau kartais realybė būna kitokia, ir žindymas, kuris atrodė toks natūralus procesas, tampa iššūkiu. Ką daryti, jei naujagimis nežindo krūties?

Žindymo problemos ir priežastys

Iš pradžių būtų naudinga aptarti aplinkybes, kurios gali lemti, kad po gimimo vaikelis nenori ar negali žįsti. Priežastys gali būti individualios ir būdingos tik vienai ar kitai šeimai arba susijusios su fiziniais bei anatominiais iššūkiais.

  • Cezario operacija: Vaikelio gimimas šiuo būdu pirmosiomis paromis gali turėti neigiamos įtakos mamos galimybei žindyti, o vaikeliui žįsti.
  • Hiperbilirubinemija arba fiziologinė naujagimių gelta: Įprastai ši būklė tiesioginės įtakos žindymui nesukelia, tačiau jei prižiūrintys gydytojai ir neonatologai paskirs gydymą fototerapija (kai naujagimis tam tikrą laiko tarpą turi gulėti po specialiomis mėlynomis UV spindulių lempomis), laikinai naujagimį atskirs nuo mamos - po to būdingas vaikelio vangumas ir mieguistumas gali lemti nepakankamą ar neefektyvų žindymą.
  • Mamos ir naujagimio atskyrimas: Tikėtina, kad tokios situacijos nėra dažnos. Atskyrimo faktas rodo, jog aplinkybės buvo kritinės ir galbūt buvo iškilęs pavojus mamai bei jos vaikeliui. Dėl savaime suprantamų priežasčių tiesioginis žindymas tuo metu nevyks.
  • Priešlaikinis gimdymas arba mažas naujagimio gestacinis amžius: Kai dėl fizinės ar nervų sistemos nebrandos vaikeliui gali būti sunku kontroliuoti kvėpavimą, kūno temperatūrą ar aktyvuoti pirminius refleksus, reikalingus žindymo metu.

Kaip aptarėme anksčiau, aplinkybės ir vaikelio nežindymo priežastys įvairios, ir gali tiesiogiai nepriklausyti nuo mūsų pastangų ar norų. Nurodytos ir aprašytos situacijos nėra nei itin retos, nei negirdėtos.

Ką daryti, jei kūdikis nežindo?

Reikėtų išsiaiškinti, kodėl naujagimis nežindo krūties. Dažniausiai taip atsitinka dėl blogos žindymo technikos. Svarbu naujagimį taisyklingai laikyti prie krūties, ją tinkamai paduoti ir taip koreaguoti žindymo techniką. Jeigu vis tiek nutinka taip, kad naujagimis nežindo ar jam nepavyksta, tokiu atveju galima priešpienį ar pieną nutraukti ir sugirdyti specialia taurele.

Atrodo savaime aišku, kad vaikelis turi būti pavalgęs. Tačiau kartais, net ir sąmoningai to nesiekiant, šis bazinis poreikis lieka antrame plane, ypač jei dar vyrauja ir kitos nepalankios aplinkybės, pvz.: vaikelio mieguistumas, aktyvumo stoka, nemokėjimas atpažinti vaiko siunčiamų alkio ženklų ir pan. Todėl itin svarbu sekti mažylio pasisotinimo rodiklius, tokius kaip - svorio priaugimą.

Alternatyvūs maitinimo būdai

Jei vaikelis visai nežinda ar kyla pagrįstas įtarimas, kad naujagimiui reikia pagalbos iš šalies, idealiausiu atveju ypač pirmomis valandomis bei dienomis visas maitinimo poreikis turėtų būti patenkinamas tiesiogiai iš krūties arba primaitinant nusitrauktu mamos pienu. Jei tokių galimybių nėra - Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kaip alternatyvą pasirinkti donorinį pieną.

Pirmomis dienomis itin svarbu netrikdyti naujagimio kitais dirbtiniais speniais ar žindukais ir, kiek tik galimybės leidžia, visą reikiamą priešpienio normą sumaitinti žindymui draugiškomis priemonėmis, tokiomis kaip taurelė, vamzdelis/ zondukas, pipetė, šaukštelis ar be adatos naudojamas švirkštas.

Buteliukas taip pat gali būti geras pasirinkimas (ypač didėjant išgeriamo pieno kiekiui), tik vertėtų atkreipti dėmesį į 2 svarbius dalykus: žinduko formą bei maitinimo techniką. Rekomenduojama pasirinkti buteliuką, kurio žindukas būtų panašesnis į piramidės formą (ne toks staigus praplatėjimas) arba kurio pagrindas būtų nedidelio pločio (maždaug dviejų pirštų apimties) - taip skatinant platų išsižiojimą, kuris labai svarbus žindant.

O siekiant vaikeliui palengvinti ir sumažinti srovės stiprumą, maitinant buteliuku patariama naudoti Vaikelio kontroliuojamą primaitinimo būdą (ang. Paced bottle feeding technique).

Pieno gamybos skatinimas

Pagimdžius pirmųjų valandų priešpienio ištraukimas gali turėti tiesioginės įtakos tolesnei pieno gamybai, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas šiam laikotarpiui. Jei mažylis nežinda, stimuliuojant krūtis reikia nusitraukti pieną taip dažnai, kaip žinda vaikelis (ne mažiau kaip 8 kartus per parą). Priešpienio lašus įprastai 2-5-ąją parą keičia gausesnė pieno gamyba, kurią svarbu skatinti dažnais nusitraukimais rankomis, o paskui efektyviu stimuliavimu su pientraukiu.

Švelnus masažas ir neskausmingi kompresijos paspaudimai rankomis taip pat gali turėti įtakos nutraukiamo pieno kiekiui, todėl juos patariama atlikti kas kartą stimuliuojant pieno gamybą. Naudojant pientraukį taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą gaubtelio dydį bei paties pientraukio specifikacijas. Tyrimai rodo, jog vienu metu stimuliuojant abi krūtis, nusitraukto pieno kiekis bus didesnis, nei naudojant vieną pientraukį.

Gaubtelio dydis, t.y. tas tunelis ar vamzdelis, į kurį įtraukiamas spenelis, turėtų būti parenkamas individualiai. Paprasta liniuote ar specialia matuokle galima pamatuoti spenelio skersmenį (plotį) ties susijungimu su ruduoju laukeliu. Prie šio skaičiaus pridėjus 2-3 mm (kad būtų erdvės judėti audiniams), gauname gaubtelio dydį, t.y., jei spenelio plotis yra 15 mm, prie šio skaičiaus pridedame 2-3 mm - jums tinkamas gaubtelis bus 15-18 mm dydžio.

Nors pagrindinis šio etapo tikslas yra stimuliuoti pieno gamybą tiek, kad būtų galima visą mažylio maisto poreikį patenkinti vien mamos pienu, net ir vienas mamos meilės pieno lašas yra vertingas ir naudingas vaikeliui.

Papildomi patarimai

  • Oda-oda kontaktas: Kai nuogas arba tik su sauskelnėmis vaikelis glaudžiamas prie nuogos mamos krūtinės ar pilvo, yra itin svarbus faktorius šiame etape. Idealiomis sąlygomis vaikelis ir mama neturėtų būti atskirti vienas nuo kito; dažnas laikymas ant krūtinės bei glaudimas prie savęs, išlaikant oda-oda kontaktą, sąlyginai nėra sudėtinga. Tomis aplinkybėmis, kai vaikelis nežinda ar neima krūties, alternatyvūs sumaitinimo būdai taip pat gali būti naudojami taikant oda-oda kontaktą.
  • Kantrybė ir pagalba: Net jei kūdikis nenori imti krūties ar susiduria su sunkumais, yra svarbu kantriai bandyti vėl ir vėl. Galbūt prireiks laiko, kol mažylis sustiprės, tačiau suteikiant jam visą prieigą ir galimybes paimti krūtį, tai įvyks greičiau. Taip pat šiame procese svarbu kreiptis ir ieškoti pagalbos, nes emocinis artimųjų palaikymas iš šalies, laiku ir vietoje specialisto duoti patarimai gali greičiau padėti pasiekti šeimos tikslų - sėkmingai žindyti savo vaikelį.

Kiti patarimai, kaip elgtis susidūrus su žindymo sunkumais

  • Kaip gydyti pažeistus spenelius? Svarbiausia, kad naujagimis taisyklingai žįstų nuo pat pradžių, todėl reikėtų atrasti tinkamą žindymo poziciją ir paprašyti pagalbos akušerės, kad ji pažiūrėtų, ar taisyklingas krūties apžiojimas. Būna taip, kai skausmo nebegalima kentėti, nes spenelis labai pažeistas. Tuomet moteris gali pieną nutraukinėti ir taip leisti speneliams sugyti, taip pat juos galima patepti įvairiais tepalais ir taikyti „oro vonias“.
  • Kaip palengvinti žindymą, jeigu speneliai įdubę? Kartais taip nutinka, kad speneliai įdumba arba būna šiek tiek plokštesni, tačiau moterims nereikėtų dėl to jaudintis, nes dažniausiai prieš žindymą užtenka juos suformuoti pačioms pasukiojant tarp pirštų. Galima spenelius paformuoti ir pagalbiniu būdu - tam skirti specialūs spenelių formuokliai.
  • Ar „prisegtas“ naujagimio liežuvis gali trukdyti žindymui? Prisegtas liežuvis gali ir trukdyti, ir netrukdyti. Pirmosiomis dienomis stebime, ar pavyks kūdikį su „prisegtu“ liežuviu tinkamai žindyti. Jeigu matome, kad nesusidaro vakuumas ir naujagimis krūti žindo neefektyviai arba pažeidžia spenelius, tada kviečiame į pagalbą veido ir žandikaulio chirurgą, kuris liežuvėlį pakerpa. Dažniausiai po šios procedūros problema išsisprendžia ir moteris gali glausti prie krūties kūdikį.
  • Kaip moteris gali sau padėti, jeigu jaučia pieno sąstovį ar atsiranda guzelia? Šiuo atveju taip pat svarbu pasirinkti tinkamą žindymo poziciją. Pavyzdžiui, kai vaikutis žindomas kamuolio padėtyje, jis pieną geriau ištraukia iš pažastinės pusės. Prieš maitinimą galima šiek tiek pašildyti krūtį, po maitinimo - atvėsinti. Dažniausiai naujagimis ištraukia pieno sąstovius, todėl ir reikia jį žindyti pagal poreikį, kad pieno sąstovis nesusidarytų. Kartais per daug intensyviai masažuojama krūtis ir guzelis tik padidėja. Masažuoti reiktų švelniai nesukeliant papildomo skausmo.
  • Ką moteris turėtų pasiimti į ligoninę, jeigu neplanuoja žindyti savo naujagimio? Su mamomis nuolat kalbame apie žindymo naudą jai, jos kūdikiui ir rekomenduojame jas bent jau pabandyti žindyti. Tačiau jeigu moteris tvirtai apsisprendusi nežindyti tuomet su savimi reikėtų turėti buteliuką. Mišinuko vežtis nebūtina, nebent moteris nori, kad naujagimis būtų maitinamas jos parinktu mišinuku.
  • Ar yra būdų išvengti žindymo sunkumų? Ruošiantis kūdikio atėjimui į pasaulį, reikėtų pasidomėti ne tik naujagimio priežiūra, bet ir žindymu. Kuo moteris turi daugiau žinių, tuo lengviau jas pritaiko praktikoje ir sėkmingai maitina. Žinios palengvina žindymo kelionę, tačiau mamos turėtų nebijoti kreiptis pagalbos ir į akušeres, kurios gali parodyti, kaip reikia taisyklingai žindyti.
  • Kiek laiko iš vienos krūties reikėtų žindyti naujagimį vieno maitinimo metu? Nustatyto laiko nėra. Pirmosiomis paromis, kol pienas dar tik gaminasi, moteris turi žindyti tiek iš vienos, tiek iš kitos krūties. Žindyti iš vienos krūties reikėtų tol, kol naujagimis paleidžia krūtį. Iš pradžių žindymai būna ilgesni, nes dar vyksta pieno gamyba. Vėliau, kai priešpienis pasikeičia į pieną, moterys įprastai vienam maitinimui žindo iš vienos krūties.
  • Ką reikėtų žinoti moterims apie žindymą, jei sergama COVID-19 liga? Ar tai saugu? Kaip reikėtų saugiai žindyti? Sergant COVID-19 liga, žindyti yra saugu ir rekomenduotina. Žinoma, reikia laikytis visų saugumo reikalavimų: prieš kiekvieną žindymą nusiplauti rankamas, dėvėti veido kaukę. Jeigu moters būklė sunki, tada galima pieną nutraukinėti.

Kiek laiko žindyti?

Tiek, kiek nori, tol, kol žinda ir periodiškai stebite rijimo judesius. Vienam kūdikiui ir mamai tai gali būti 5 minutės, kitai porai - 25 minutės. Laikrodis ir skaičiai nieko nesako. Jeigu po 5 minučių kūdikis užmiega ar pasidaro neramus, arba ilgai žinda, bet nepastebite pieno rijimo epizodų, keiskite krūtį, jei reikia, pažadinkite kūdikį. Kai kuriems silpniems kūdikiams krūtis pradžioje gali reikėti keisti kas 2-5 minutes. Kiti kūdikiai gali pavalgyti iš vienos krūties per 15-20 minučių. Dar kitiems gali reikėti 20 min iš vienos krūties ir dar 20 min iš kitos krūties. Visi skaičiai, kuriuos čia parašiau, nieko nereiškia, o konkrečiu atveju reikia žiūrėti į konkretaus kūdikio elgesį: jeigu vieno maitinimo metu žindo aktyviai, rijo pienelį, paleido krūtį ir atrodo alkanas, pirmosios krūties nebeima arba paėmęs tuoj pat paleidžia, duokite antrąją. Kitą maitinimą pradėkite tada, kai kūdikis paprašys žįsti.

Viena ar abi krūtys vieno maitinimo metu?

Nėra jokių taisyklių dėl to, iš vienos ar iš abiejų krūtų vieno maitinimo metu kūdikis turėtų valgyti. Jeigu tokią taisyklę jums kas nors sakė, žinokit, kad ji nėra pagrįsta moksliniais tyrimais. Kai kurioms mamoms ir kūdikiams vienam maitinimui užteks vienos krūties, o kai kuriems kūdikiams vieno maitinimo metu reikės abiejų krūtų. Ar kūdikiui užteks vienos krūties vienam maitinimui, priklauso nuo krūties talpos. Krūties talpa nėra tiesiogia susijusi su krūties dydžiu. Ji susijusi su liaukiniu audiniu, kuris krūties viduje gamina pieną ir jį ten talpina. Kai kurios moterys turi krūtis, kurios, net ir būdamos nedidelės, gali sutalpinti daug pieno. Kitų moterų net ir didelės krūtys gali talpinti mažesnį pieno kiekį, o visą kitą krūties apimtį gali sudaryti riebalai.

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad krūtis visą laiką pieną gamina. Ir kuo tuštesnė krūtis, tuo greičiau ji pieną gamina. O kuo ji pilnesnė, tuo labiau lėtėja pieno gamyba. Todėl moterys, kurios gali sutalpinti daugiau pieno krūtyse, gali žindyti rečiau ir jų pieno gamyba nesumažės.

Dauguma kūdikių vieno valgymo metu linkę suvalgyti apie 2/3 krūtyje esančio pieno. Kuo mažiau pieno lieka, tuo lėčiau jis teka, taigi kūdikiai suvalgę maždaug du trečdalius linkę tiesiog paleisti krūtį, tampyti ją ir muistytis, jeigu iš jos suvalgyto pieno kiekio negana tam, kad pasisotintų. Tokiu atveju, kad kūdikis galutinai pavalgytų tiek, kiek jam reikia, mama turėtų perkelti kūdikį prie kitos krūties ir vėl leisti jam žįsti antrąją krūtį tol, kol jis pats ją paleis arba užmigs.

Kai kūdikis paleidžia krūtį ir atrodo patenkintas, jis tikrai sotus. Kai kūdikis užmiega prie krūties, tikriausiai jis taip pat sotus. Pastaruoju atveju užtikrintumo galėtų pridėti žindymo trukmė - kiek iš viso mažylis praleido laiko prie krūties (abiejų krūtų) - turėtų būti bent 20-30 minučių (gali būti ir ilgiau, ypač pirmomis savaitėmis) ir kiek mama pastebėjo rijimo epizodų, kuomet pienas teka ir mažylis jį ryja. Jeigu kūdikis prie krūties užmiega tuojau pat ar per kelias minutes ir taip yra kiekvieną kartą, vargu ar jis spėja pavalgyti.

Todėl pirmąsias savaites, arba tokiu atveju, jeigu kūdikis šlapinasi ir tuštinasi mažai ir yra nuolatos mieguistas prie krūties, reikėtų žadinti, skatinti žįsti dažnai keičiant krūtis, o jeigu ir tai nepadeda, tuomet jau pradėti išsitraukinėti pieną ir maitinti kūdikį su papildoma maitinimo sistema pie krūties ar pasinaudoti šaukšteliu ar švirkštuku, kol kūdikis atsigaus ir imsis iniciatyvos žįsti pats.

Kaip sužinoti, ar kūdikis gauna pakankamai pieno?

Geriausi pieno kiekio pakankamumo matai yra trys: šlapinimasis, tuštinimasis ir svorio augimas. Pirmąją savaitę šlapinimosi ir tuštinimosi kiekiai didėja ir jau nuo 6 dienos žindomas kūdikis turėtų šlapintis bent 6 kartus per parą (min. 45 ml per vieną kartą, tai trys valgomi šaukštai, galite pasigaminti pavyzdinę sauskelnę) skaidriu, bekvapiu šlapimu ir tuštintis bet 3-4 kartus per parą iki 45 dienos. Vienas pasituštinimas gali būti „užskaitytas“, kai išmatų yra bent 22-25 mm dydžio skrituliukas.

Kad lengviau būtų orientuotis, mamoms rekomenduojama visa tai žymėtis lentelėse ar užrašuose. Kai kurie kūdikiai gali tuštintis ir rečiau, tačiau tokius turi būtinai apžiūrėti specialistas ir įvertinti, ar tikrai viskas su mažyliu gerai. Po 45 paros žindomi kūdikiai gali ir nesituštinti iki 10, kartais daugiau, parų. Jeigu jie jaučiasi gerai, tai laikoma normaliu reiškiniu.

žymės: #Kudiki

Panašus: