Justinas Marcinkevičius - tai vienas garsiausių Lietuvos poetų, rašytojų, dramaturgų, vertėjų bei visuomenės veikėjų, kurio indėlis literatūros pasaulyje yra milžiniškas. Per savo gyvenimą jis išleido apie šimtą knygų: J. Marcinkevičius rašė eilėraščius, dramas, esė, knygas, skirtas vaikams. Šis autorius už savo kūrybą yra ne kartą apdovanotas Lietuvos ir tarptautinio reikšmingumo įvertinimais. Esminė kūryboje vyraujanti tema - Lietuva, patriotiškumas, laisvė, gamta.
Kūrybos bruožai
Sovietiniais metais buvo laikomas tautos poetu, tautinių vertybių reiškėju ir gynėju. Pakantumo, santaikos, prieštarų sutaikymo motyvas persismelkia į kone visus nepriklausomybės metais rašytus jo publicistikos tekstus. Kūryba apima įvairius žanrus, vienas iš būdingiausių - drama. Poezijai būdinga ezopinė kalba. Pagrindinės kūrybos temos: tėvynė, meilė, kalba, pareiga, kaltė, atgaila.
"Vaikų žemė" - rinktinė vaikams
2018 metų pabaigoje leidyklos „Alma littera“ išleista pirmoji legendinio poeto eilėraščių rinktinė vaikams „Vaikų žemė“, kurioje sugulė ir gerai pažįstami eilėraščiai, ir keletas naujų, dar niekur neskelbtų kūrinių. Ši rinktinė papildo mozaiką puikiai pažįstamų J. Marcinkevičiaus kūrinių mažiesiems skaitytojams - „Grybų karas“, „Greitoji pagalba“, „Laukinė kriaušė“, „Voro vestuvės“ ir kiti.
Prie naujos rinktinės sudarymo taip pat padirbėjo poeto dukros Jurga ir Ramunė. Pasak Jurgos Marcinkevičiūtės, idėja išleisti „Vaikų žemę“ gimė prisiminus vaikystės metus, kuomet, pavyzdžiui, kai kuriais ketureiliais ji buvo raginama valgyti. Į anuomet leistas knygeles šie eilėraščiai nebuvo įtraukti, o dukra visada tikėjo, jog tokių eilių turi būti gerokai daugiau, kad jos nugulė kažkur archyvuose: ,,Tikriausiai smagu ir prasminga buvo mus besiožiuojančias sudominti sueiliavus trumpą istoriją apie pupą ar prasidėjusį lietų. O už eiles apie vaikus, kurios skirtos suaugusiems jų tėvams, labai dėkoju leidyklos projekto vadovei Audronei Macijauskienei. Tai jos idėja”.
Rinktinę iliustravo Agnė Nananai, knygai sukūrusi vaikiškos žaismės, meilumo ir nuoširdžios nuostabos kupinas iliustracijas. Agnė sako, kad leidyklos pasiūlymą iliustruoti rinktinę gavo po ilgos kūrybinės pertraukos, ir jai tai pasirodė puiki galimybė grįžti į darbus. „Poeto eilėraščiai man atrodo labai lengvi ir žaismingi, juos buvo nesunku vizualiai interpretuoti. Eilėraščiai pilni gražių prasmių ir tikros vaikystės, kokią pati puikiai atsimenu. Gal dėl to ir nebuvo labai sunku su jais dirbti, nes dauguma manyje įaugę nuo mažų dienų. Iliustruodama knygą naudojau monotipijos techniką, jungdama ją su pieštuko ir akvarelės piešiniais ir viską apdorodama kompiuteriu. Tai daug bandymų reikalaujantis procesas - nemaža šūsnis nepavykusių piešinių taip ir liko nepanaudoti,“ - pasakoja dailininkė.
Pristatymą organizuoja literatūros pažinimo programa „Vaikų žemė“. Jos vadovas Justinas Vancevičius sako, kad šis renginys - tai duoklė lietuvių literatūros milžino kūrybai, kuri skirta vaikams. „Mūsų programos pavadinimą, o vėliau ir veiklą įkvėpė J.Marcinkevičiaus eilėraščio pavadinimas. Poetas yra vienas ryškiausių Lietuvos kultūros reiškinių, ir tai, kad po daugelio metų išleista jo poezijos rinktinė vaikams, yra labai svarbus kultūrinis įvykis.“ Į pristatymą „Vaikų žemė“ kviečia 5-10 metų vaikus auginančias šeimas bei visus, pasiilgusius poeto eilių. „Vėjų teatro“ aktoriai, jauniesiems žiūrovams jau padovanoję spektaklius statytus pagal Mariaus Marcinkevičiaus, Kotrynos Zylės ir kitų šiuolaikinių lietuvių rašytojų kūrinius, skaitys J. Marcinkevičiaus eiles, o knygos dailininkė Agnė Nananai surengs kūrybines dirbtuves. Mintimis apie J. Marcinkevičiaus kūrybą bei prisiminimais apie tėtį ir dieduką dalinsis poeto duktė Jurga ir anūkė Salomėja.
Bibliografija
Justinas Marcinkevičius rašė eilėraščius, dramas, esė, knygas, skirtas vaikams. Pirmieji eilėraščių rinkiniai „Prašau žodžio“ (1955), „Duoną raikančios rankos“ (1963), poemos „Dvidešimtas pavasaris“ (1956), „Kraujas ir pelenai“ (1960), „Publicistinė poema“ (1961), apysaka „Pušis, kuri juokėsi“ (1961) atitiko socialistinio realizmo reikalavimus. Itin reikšmingoje istoriosofinėje poemoje „Donelaitis“ (1964) keliamos nacionalinės kultūros gyvybingumo problemos. Poema „Siena“ (1965) paremta miesto realijomis, ja autorius siekė naujoviško poetinio mąstymo. Eilėraščių rinkiniuose „Mediniai tiltai“ (1966) ir „Liepsnojantis krūmas“ (1968) sakralizuojami realūs tėviškės, kaimo buities vaizdai. Pokario tema, pradėta cikle „1946-ieji“, išplėtota baladžių poemoje „Devyni broliai“ (parašyta 1969-72, su kitomis mažosiomis poemomis išspausdinta rinkinyje „Šešios poemos“ 1973). Poema „Pažinimo medis“ (1979) skirta lietuvių raštijos ir tautinės savimonės formavimuisi 16-19 amžiuje.
Poezijos rinkiniuose „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas“ (1978), „Būk ir palaimink“ (1980), „Vienintelė žemė“ (1984), „Už gyvus ir mirusius“ (1988) kaimiškoji tėviškė tampa savotiška Lietuvos metonimija, reali tikrovė darosi nebe tokia svarbi, kuriama metaforos, simboliai, deklaruojamos gerumo, užuojautos idėjos. Eilėraščiai elegiški - lyrinis herojus suvokia būties laikinumą ir giminystę su viskuo, kas gyva. Dažnai kalbama savotiško pamokslininko, žinančio, kas bloga ir kas gera, intonacijomis, transformuojama tautosakiniai, mitologiniai modeliai, religinių žanrų (maldos, pamokslo, litanijos) poetika. Kalba suvokiama ir kaip tautiškumo pamatas, ir kaip kūrybinės galios išraiška. Eilėraščių rinkinys „Eilėraščiai iš dienoraščio“ (1993) publicistiškas, vietomis atvirai ironiškas. Rinkiniuose „Žingsnis“ (1998), „Carmina minora“ (2000) vėl grįžtama prie elegiško kalbėjimo, eilėraščių poetika minimalistinė. Rinkinio „Dienos drobulė“ (2002), rinktinės „Amžino rūpesčio pieva“ (2005) naujuose eilėraščiuose grįžtama prie ankstesnės topikos (motina, malda, bažnytėlė, šulinys, vakaras, arklys), svarbiausių temų (Lietuvos, gimtosios kalbos likimas, nuostaba, susidūrus su tuo, kas gražu, netikėta), bet gyvenimas lyriniam subjektui dažnai atrodo skaudus, o šių dienų kasdienybė verta ironijos. Nepriklausomybės metų poezija kameriškesnė, uždaresnė, gilinamasi į žmogaus elegines būsenas. Nedidelėse dramose mitologiniais motyvais Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas (rinkinys „Šešios poemos“ 1973) ir „Ikaras“ nagrinėjamos asmenybės heroizmo ir tragizmo problemos. Išleido poetinės publicistikos knygą „Dienoraštis be datų“ (1981), straipsnių ir interviu rinkinį „Tekančios upės vienybė“ (1995), po mirties išleista knyga „Dienoraščiai ir datos“ (sudarytojas V. Sventickas 2011). Išvertė A. Mickevičiaus „Gražiną“ (1955), „Vėlines“ (1958), „Meilės sonetus“ (1961), „Poną Tadą“ (su V. Mykolaičiu-Putinu, 1974), A. Puškino „Bachčisarajaus fontaną“ (1955), M. Lermontovo „Demoną“ (1964), S. Jesenino kūrinių (rinktinė „Baltoji obelų pūga“ 1961), epus „Kalevo sūnus“ (1963), „Kalevala“ (1972).
Atminimo įamžinimas
- Siekdami įamžinti poeto Justino Marcinkevičiaus atminimą Prienų krašte, Prienų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr.
- Poetui Justinui Marcinkevičiui atminti 2011 m.
- 2012 m. liepos 3 d. atidengta Atminimo lenta Justinui Marcinkevičiui Vilniaus universiteto M. K.
- 2012 m. rugsėjo 28 d.
- 2013 m. rugsėjo 7 d.
- 2021 m. spalio 1 d. Prienuose bendruomenei pristatytas Justino Marcinkevičiaus kiemelis prie jo vardo bibliotekos.
Kiemelio projekto autoriai architektas Vilius Adomavičius, dizaineris Virginijus Baranauskas, skulptorius Vytautas Narutis. Dailininkas Tada Šimkus, sieninei tapybai panaudota Algimanto Aleksandravičiaus nuotrauka. Kiemelio idėją įkvėpė poeto eilėraštis „Toks vakaras“ (kn. „Duoną raikančios rankos“, 1963). Poeto Tėviškėje Važatkiemyje vyksta Justino Marcinkevičiaus skaitymai.
Panašus:
- Janinos Degutytės eilėraščiai vaikams: rinktiniai kūriniai
- Gimtadienio eilėraščiai vaikams: gražiausi ir originaliausi sveikinimai
- Trumpi eilėraščiai vaikams apie Lietuvą: patriotiškumas ir meilė Tėvynei
- Komplikuotas gimdymas: pagrindinės priežastys, efektyvi diagnostika ir modernus gydymas
- Petras Kazlauskas: Įkvepianti Biografija, Kova su Astma ir Unikalus Požiūris į Pensiją