Jurgio Lėbarto atminimas įamžintas Klaipėdoje, kur adresu Tiltų g. įrengta atminimo lenta su žodžiais: "Šioje vietoje stovėjusiame pastate 1923-1925 m. dirbo Tilžės akto signataras, Lietuvos Šaulių sąjungos narys Jurgis Lėbartas (1879-1944)".
Atminimo Lentos Įrengimas
J. Lėbarto atminimo lentai įrengti vieta buvo renkama iš trijų variantų. Minėtu adresu pastatas pasirinktas dėl Šaulių sąjungos Klaipėdos būrio kūrimosi pradžios ir J. Lėbarto veiklos.
Klaipėdos Krašto Metai
Seimo nutarimu 2023-ieji paskelbti Klaipėdos krašto metais. Uostamiesčio kultūros įstaigos bei organizacijos su savo partneriais užsimojo įgyvendinti daugiau kaip 48 projektus, svarstomos dar 22 idėjos.
Klaipėdos Išvadavimo Operacija
Beveik prieš šimtmetį - 1923 metų sausį valstiečių rudinėmis persirengę Lietuvos šauliai savanoriai, pasinaudoję po Pirmojo pasaulinio karo kilusia ekonomine suirute ir geopolitine sumaištimi, įžengė į Vokietijai priklausiusį Klaipėdos kraštą, kurį pagal Tautų Sąjungos mandatą tuo metu administravo Prancūzija. Pasivadinę sukilėliais šauliai veikė Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vardu, kurį sudarė patriotiškai nusiteikę Klaipėdos krašto senbuviai. Jie išreiškė norą „prisišlieti prie tautos kamieno“.
Klaipėdoje šauliai rimtesnio Prancūzijos legionierių pasipriešinimo nesulaukė. Smarkesnis mūšis įvyko miesto centre prie prefektūros, kurioje rezidavo krašto gubernatorius Gabrielius Petisne. Ją užėmus, aljantai sudėjo ginklis ir kapituliavo - prefektūroje iškelta Lietuvos trispalvė. Per susirėmimus priemiestyje ir gatvėse žuvo dvylika lietuvių ir keli prancūzų kariai.
Žymūs Asmenys ir Įvykiai
- Savanoriams šauliams, prie jų prisidėjusiems klaipėdiškiams sumaniai ir ryžtingai vadovavo Lietuvos kariuomenės kontržvalgybininkas Jonas Budrys-Polovinskas (1889-1964).
- Pagrindinis šios žaibiškos akcijos įkvėpėjas ir organizatorius buvo pirmasis tarpukario Lietuvos premjeras, tuo pat metu ėjęs ir užsienio reikalų ministro pareigas Ernestas Galvanauskas (1882-1967).
Klaipėdos kraštas su uostu, į kurį ne juokais pretendavo Prancūzijos politikų remiama Lenkija, buvo pripažintas Lietuvai ir valdytas autonomijos teisėmis iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.
Šventiniai Renginiai
"Tikiuosi, jog visa Lietuva kitąmet deramai atsigręš į Klaipėdos kraštą. Prieš šimtmetį čia kunkuliavę įvykiai mums atvėrė kelią prie Baltijos jūros, sustiprino tuo metu jaunos valstybės prestižą, geopolitines pozicijas Europoje ir visame pasaulyje", - Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (MLIM) pristatydamas šventinių renginių programą kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Šventė startuoja kitąmet sausio 14-ąją „Švyturio“ arenoje - koncerte „Mūsų vienas vardas - Lietuva“ pasirodys ir iš Klaipėdos kilę atlikėjai. Koncertą lydės speciali scenografija, trumpi dokumentiniai filmai apie Klaipėdą.
Senamiestyje, Sukilėlių gatvėje, vyks teatralizuotas buvusios prancūzų prefektūros Klaipėdoje šturmas - istorinių įvykių rekonstrukcijoje dalyvaus Dramos teatro aktoriai, vyks tradicinis minėjimas Skulptūrų parke prie paminklo Lietuvos kariams „Už laisvę žuvusiems“. Tą pačią dieną Vilniuje ant Rotušės sienos bus rodomas švietėjiškas filmas apie Klaipėdą.
Iškilmes vainikuos LRT transliuojamas renginys Dramos teatre „Klaipėda - Lietuvos vartai į pasaulį 1923“.
J.Budrio-Polovinsko Atminimas
Jubiliejinių renginių programos įgyvendinimo grupės vadovas vicemeras Alvydas Cesiulis reiškė viltį, jog sukakties proga iš JAV į Klaipėdą pagaliau sugrįš karinei operacijai vadovavusio J.Budrio-Polovinsko ir jo žmonos, taip pat aktyviai dalyvavusios sukilime, palaikai.
Tinkamiausia vietas J.Budrio palaikams - Skulptūrų parke, prie paminklo, kur palaidoti Klaipėdos krašto sukilimo dalyviai. Tačiau kai kurie uostamiesčio istorikai galvoja, jog tai nėra panteonas, čia esą turėtų ilsėtis tik žuvusių karių palaikai.
MLIM direktorius Jonas Genys informavo, kad iš JAV jau atkeliavo keli unikalūs eksponatai: išeivijoje išsaugotas J.Budrio asmeninis ginklas - mauzeris, kurį jis gniaužė prieš šimtmetį vadovaudamas karinei operacijai Klaipėdoje.
Prancūzų Karių Atminimas
Meras V.Grubliauskas patikino, kad šiuo metu rekonstruojamame Skulptūrų parke (sovietmečiu sunaikintose miesto kapinėse) bus įamžinti ten tarpukariu palaidoti Lietuvos, Prancūzijos ir kitų užsienio šalių kariai.
Prie šventinių renginių prisideda Prancūzijos ambasada. Tai jos iniciatyva parke bus atidengti meniški kryžiai, skirti Mėmelyje atsidūrusiems ir mirusiems nelaisvėje šios šalies kariams vykstant Prūsijos-Prancūzijos karui (1870-1871), taip pat XXI šaulių bataliono kariams.
Klaipėdos universiteto (KU) miestelyje ant buvusių kareivinių pastato atidengta atminimo lentelė bylos, jog čia 1920-1923 metais buvo įsikūrusi Prancūzijos legionierų įgula. Auloje bus pristatyta paroda „Prancūzai Klaipėdoje“.
Kultūriniai Projektai
Klaipėdos mokyklose sausio 16-ąją bus rodomas žurnalisto Edmundo Jakilaičio prodiusuotas filmas „Pūga prie Mėmelio“, kurios sąmata siekia apie 100 tūkst. eurų. Lietuvos kino teatruose nuo rudens jau rodomam kino filmui Klaipėdos savivaldybė nepagailėjo 30 tūkst. eurų paramos.
Režisierius Audrius Juzėnas kuria dar vieną 90-100 minučių vaidybinį filmą apie istorinius įvykius pajūryje (scenaristas - rašytojas Saulius Šaltenis). Darbinis pavadinimas - „1923“ arba „Klaipėda“. Šiai juostai prireiks daugiau lėšų nei visai šventinių renginių programai - apie 1,5 mln. eurų.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras rengia istorinius įvykius Klaipėdos krašte primenančią operą, kurioje atgis Mažosios Lietuvos patriarchas Martynas Jankus, filosofas Vydūnas, rašytoja Ieva Simonaitytė, pagrindiniai sukilimo organizatoriai Erdmonas Simonaitis, Jurgis Lėbartas, J.Budrys-Polovinskas, kiti ryškūs tarpukario veikėjai.
Sausį bus surengtas tradicinis naktinis žygis „Sukilėlių keliais“. Žygeiviai, kaip kažkada J.Budrio vadovaujami šauliai savanoriai, 22 kartą patrauks laukais nuo Kretingos iki Klaipėdos prieigų Liepų gatvėje.
Be to, dienos šviesą išvys KU ir MLIM istorikų knyga „1923. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“ (sudarytojas Vasilijus Safronovas). Vyks uostamiesčio istorikų kartu su Kembridžo universiteto Geopolitikos centru parengtas svarbiausias akademinis renginys - tarptautinė mokslinė konferencija.
žymės: #Gime
Panašus:
- Juozas Lukša-Daumantas: Įkvepianti Lietuvos pasipriešinimo legenda ir jos slaptas gyvenimas
- Jurgio Narusio įkvepianti biografija: nuo pradininko iki sėkmės simbolio
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Nepraleiskite! Geriausios Atrakcionų Nuomos Vaikams – Kainos, Idėjos ir Patarimai
- Jono Žakaravičiaus Gyvenimo Paslaptys ir Įkvepianti Veikla – Sužinokite Daugiau!