2022 m. spalio mėn.
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
« Geg
	1	2
3	4	5	6	7	8	9
10	11	12	13	14	15	16
17	18	19	20	21	22	23
24	25	26	27	28	29	30
31

Jono Žakaravičiaus Biografija: Gyvenimas ir Veikla

Paskelbta 2025-09-16 | admin

Partizanai Vardyne surašyti abėcėlės tvarka.

Partizanų Slapyvardžiai: Tapatybės Išsaugojimas ir Apsauga

Tik 1945 m. pradėjo rinktis slapyvardžius. Slapyvardžiuose „užšifruodavo" savo fizinius trūkumus ar privalumus.Pavyzdžiui, aukšto ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, V. pasivadino garsaus aviakonstruktoriaus A. ūgio K. A. partizanas -Žemaičiu.Šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. ilgų plaukų - Gorila.

A. Kerevičius ir D. dėl savo išvaizdos: vienas buvo plikas, antram veidą darkė tamsi apvali dėmė. Medžiotojas. J. Kazlauską, gyvenusį Daukšiagirėje prie revų, K. Reviniu, o kitas vadas, Vėjelis, parinko slapyvardį ryšininkui V. Gumauskui. Kadangi rinkosi per Mykolines, pridėjo dar ir arkangelo vardą.

Antai S. Mačiūta pasivadino Vaidila, o S. - Vaidilute. Broliai Paškai iš Jankų vlsč. kartu vaikščioję ir kartu žuvę A. Jankaitis ir V. Butana - Meška ir Lokiu. Panašiai pasielgė broliai Augustanavičiai - Dženkauskai iš Ožkasvilių. ėmė vadintis Šarkiu, antras - Žukausku. kaimo virto medžiais - Klevu, Ąžuolu, Beržu ir Topoliu.

Slapyvardžių Atsiradimo Motyvai

Nuo pavardės. Teisingiau, slapyvardžiu pasirinkti kitą pavardę. Paliekant namus A. jis tapo Šermukšniu. J. koziris, kerta visas kortas. B. mokyklų, V. o Ašmonas-Sargas karo metais sargavo kalėjime. P. Partizanavimą buvo „liaudies gynėju", S. - kalviu, o J. pasirinko J. Medelis-Atas ir S. Melnykas-Portas, pasivadinę A. herojų vardais.

Vieno sprogimo metu iš 100 sprogdintojų žuvo 98. K. į Lietuvą, slapstėsi, paskui išėjo į mišką. Todėl ir pats buvo pramintas Titu. Buvęs ulonas J. nešioti numylėto žirgo vardą, o buvę Lietuvos lakūnai K. Liaukus ir J. Vokietis H. lėktuvu „Storch" - garnys. Štabo darbuotojas M. tapo Plunksna dėl to, kad daug rašė, o girininkas V. Palių partizanas J. labai mėgo kompozitoriaus Štrauso muziką ir prisiėmė garsaus muziko pavardę.

1944 m. išmesto desanto radistas A. rusiška pavarde - Sundukovas, o Birutės rinktinės štabo darbuotojas J. ūgio P. Gumauskas tapo Pipiru, V. partizanas - Žemaičiu. S. Šviesiaplaukis garbanius B. Šiupšinskas virto Linu, o tamsiaplaukis L. Ramanauskas - Varnu. Rudabarzdis J. Kazakevičius pasivadino Liepsnabarzdžiu, o J. ilgų plaukų - Gorila.

Tauro Apygardos Partizanų Veikla

Iki 1946 m. kovotojai imdavosi ginklo ir kaimyninėje Karaliaučiaus (Kaliningrado) srityje. Atsidūrė Vytauto rinktinės 4-os kuopos žinioje. Po 1947 m. akiratin patekę gyvi ir žuvę Tauro apygardos partizanai. Surašo plėtotė.

Apygardos muziejų, kuriam nuo pirmos dienos vadovauja viena Vardynų autorių - A. Vilutienė. Iki 1946 m. jų buvo pilni miškai. Lenkijos okupuota Lietuvos dalimi. Rinktinės kariai: tuo metu jų rinktinė priklausė Tauro apygardai. Iki 1946 m. Miroslavas, Leipalingis, Kapčiamiestis - apygardos ribų.

Kitataučiai Partizanai

Apygardoje buvo ir partizanų kitataučius: Vermachto kareivių, pabėgusių iš nelaisvės ir atėjusių į miškus, latviai, pora ukrainiečių, austras, vengras... „internacionalas".

Vardyno Svarba ir Šaltiniai

Kaip šis Vardynas labai svarbu požiūris į šaltinius. Ar taps dar viena eilute NUMESTINĖS LITERATŪROS sąraše. (vadinamieji KGB archyvai), memuarine literatūra ir atsiminimais apie pokarį. Nedaug, o jų leidėjų galimybės gauti informacijų buvo ribotos. Ir liudininkų prisiminimai, bet ir vėl: žmonių atmintis ne geležinė. Gautas žinias derinti ir analizuoti. Tačiau mums nepriimtinas vieno kurio žinių šaltinio suabsoliutinimas.

Laisvės kovotojų sąrašas. Samprotavimus apie išdavystę. Slaptais laisvės kovotojų kapais. Dažniausiai dar negirdėtais žuvusiųjų vardais. Pirmiausia ištark. Andriui Karpavičiui iš Kazlų Rūdos sen. Liudvinavo apyl. Puskelnių, Antaninai Navickienei iš Kauno, M. Marijampolės, Klemensui Tamaliūnui iš Veiverių šen. Petronėlei Zuikienei iš Marijampolės, A. Žilionienei iš Baraginės.

Žymesni Partizanai

1. Juozas - Spindulys, Neptūnas, Naktinis iš Sirvydų k. Keturvalakių vlsč. 1929-1950.02.02. Žuvo Siberijos k. pas Rimšienę. L. Tilvikienė, E. Šalaševičius ir V.
4. Kazys, Juozo s., - Spalis. G. 1923 m. Aukštosios Panemunės vlsč. Kauno raj. Žuvo 1946.01.31 Guogų k.
5. Bronius - Spyglys. 1914-1945.11.20. Šunkarių k. Jankų vlsč. Lapės kuopos, vėliau - Stirnos rinktinės vadas. Degučių k. Jankų vlsč.
7. Jonas - Šermukšnis iš Žemaitkiemio. 1920- 1945.05.08. Žuvo Žiegždrių k. Balbieriškio vlsč.
11. Haris - Haris iš Gibiži k. Valmieros vlsč. ir apskr. G. 1921 m. Latvis. Nuo 1939 m. jaunimo organizacijos Jaunsargi narys. 1947 m. apygardos Geležinio Vilko rinktinės 55-ąją kuopą.

15. (Adomavičius) Petras iš Poderiškių k. Garliavos vlsč. Žuvo 1945 m. Antrųjų Girininkų k. Veiverių vlsč.
16. Albertas - Gaudenis. 1919-1950.06.05. 1949 m. įstojo į Geležinio Vilko rinktinės I būrį, o po metų Apušoto k. Prienų raj.
17. Antanas. G. 1921 m. Šedvygų k. Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1945 m. pr. Buvo Griškabūdžio stribas. Lukšių vlsč. prie Rugienių-Klevinių-Šiaudinių kaimų.
23. Kazys - Plienas. G. Šapnagių k. Kruopių vlsč. 1909-1946.07.25. Lietuvos kariuomenės puskarininkis. užėjus rusams, partizanavo apie Plutiškes. Iš ten 1945 m. paskutinį laišką.

31. Zigmas - Plienas, Vanagas. Dovydų k. Jankų vLsč. 1914-1948.02.13. Žuvo Toliejų k. Jankų vlsč. pas Žalenekienę. Kartu žuvo J. Kvietkauskas-Gaidys.
36. Antanas - Kęstutis iš Katiliškių k. Šunskų vlsč. 1917-1948 m. Suimtas 1947.04.24 Gintautų k. pas Butanavičius. Mirė Magadane.
37. Mykolas - Plienas iš Dovydų k. Jankų vlsč. 1898-1946.07.24. Žuvo Meilutgiryje prie Rūdupio k. Kazlų Rūdos vlsč. Visi perlaidoti į naujas Kazlų Rūdos kapines.

41. Zigmas - Gluosnis iš Girininkų k. Pakuonio vlsč. 1921(1924)-1949. Geležinio Vilko rinktinė, Viesulo būrys.
43. Pranas - Lapinas, Liepsna, Vidmantas. G. 1918 m. Girininkų k. Prienų vlsč. Lietuvos kariuomenėje tarnavo artilerijos pulke. 1945 m. būrio vadas. Vėliau vadovavo 4-ajai kuopai. k.

62. Sigitas - Vinetū. 1928(?)-1994 m. Vytenio būrys.
67. Juozas iš Mockų k. Kalvarijos vlsč. 1921-1945.04.20. Vytauto rinktinės, Ąžuolo kuopos partizanas. Žuvo Rudelės k. Kalvarijos vlsč.
69. (Braškus) Antanas - Kęstutis, Ežys iš Šilvienų k. Plokščių vlsč. 1919-1947.11.17. Žuvo Brėmerinės miške prie Plokščių. tarnavo Raudonojoje armijoje. Valentino brolis.

73. Valentinas - Aras. G. 1929 m. Šilvienų k. vlsč. Šakių apskr. vieton. Buvo Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvonijos vadas. 1950.08.12 Aukštosios k. Kidulių vlsč.
75. Vytautas - Aras iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1930.03.04-1952(7).
76. Vytautas - Ežys, Meškinis iš Šilvienų k. vlsč. 1920-1948.02.18. Žuvęs.

78. Bronius - Vijurkas iš Mikniškių k. Rudaminos vlsč. 7-1948.12.25. Vienas iš 5 Delnicos k. Šeštokų vlsč.
87. Alfonsas - Varna. G. JAV. 1918-1995.08.05. Lietuvą, gyveno Rūdninkų k. Sangrūdos vlsč. Nuo 1945 m. Ožio kuopoje.

92. Miškinių k. Rudaminos vlsč. Seinų apskr. 1917-1948.08.10. Lietuvos kariuomenės priešlėktuvinės tarnybos leitenantas. 1945-1946 m. rinktinės vadas Dzūkijoje, vėliau Pietų Lietuvos srities vado adjutantas. 1947 m. organizacinio skyriaus viršininku ir egzaminų komisijos pirmininku. Birutės rinktinės vadovybei, 1947.10 pr. eidamas Birutės rinktinės vado pareigas.
103. Juozas - Klaidas. G. Adamarinos k. 1922- 1949.11.21. Partizanavo nuo 1945 m. Žuvo Nendrinių k.

107. Stasys - Kalinys. G. Adamarinos k. 1919- 1950.02.09. Vytauto rinktinės partizanas, Klaido brolis. Žuvo su V.
119. Antanas - Kardas. G. Dambravinos k. Kazlų Rūdos vlsč. 1928-? Kazlų Rūdos 6 kl.
120. Vincas - Peslys, Kėkštas. G. Kvietkapušio k. Rūdos vlsč. 1914-? S. Rimšos būrys. įkalintas Intoje.

126. Petras - Povilas iš Pėdiš-kių k. Krosnos vlsč. Tikroji pavardė Ambraziejus. 1920.12.19- 1990.01.01. Kalniškės mūšio dalyvis. Gedimino būrys.
128. iš Pupaso-džio k. Miroslavo vlsč. G. 1924 m. rinktinės Vyčio kuopoje. 1946.12 valdžiai pradėjus jį įtarinėti, išėjo į mišką.

žymės: #Gime