Artėjančiuose Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento rinkimuose - naujas kandidatas. Oficialiai paskelbta, jog į šią poziciją siūlomas Jonas Vainauskas. 42-ejų vadybininko kandidatūrą iškėlė VšĮ „Birštono sportas“.
Jonas Vainauskas papasakojo, ką jis veikia Birštone, pasidalino dar niekur nematytais kadrais ir po 12 metų metė iššūkį Karoliui Tiškevičiui.
Jono Vainausko kandidatūra buvo pirmoji, kuri buvo iškelta į LKF prezidento postą. Visgi dabar dėl jo realaus kandidatavimo - nežinomybė. 43-ejų vadybininko kandidatūrą dar gegužės 17 d. iškėlė LKF asociacijos narys VšĮ „Birštono sportas“.
Jono Domarko Biografija
Gimė 1934 m. gegužės 23 d. Baigęs Aleksandravo pradžios mokyklą, 1942-1949 m. mokėsi Kartenos progimnazijoje, 1949-1953 m. - Klaipėdos muzikos mokykloje. 1958 m. baigė Lietuvos konservatorijos muzikos teorijos, 1970 m. - kompozicijos klasę. Eduardo Balsio mokinys. 1958-1959 m. buvo Šiaulių muzikos mokyklos, 1958-1971 m. - Šiaulių pedagoginio instituto, 1971-1975 m. Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto, 1975-1995 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų dėstytojas, nuo 1993 m. Nuo 1995 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Muzikos istorijos ir teorijos katedros docentas. 1972 m. Nuo 1991 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys.
J. Domarkas kuria chorines dainas. Svarbiausią vietą kūryboje užėmė instrumentinė muzika. Savo kūrybinę biografiją pradėjęs solidžiais akademiniais žanrais, vėliau pradėjo rašyti daugiau taikomojo pobūdžio muzikos - maršų, parafrazių, pjesių, dainų. Kompozitorius išradingai naudojo įvairias kompozicinės technikos priemones, įtraukė džiazo, pramoginės muzikos elementų.
Mirė 2020 m. sausio 26 d. Klaipėdoje.
Kiti Žymūs Lietuvos Asmenys
Atskleidžiant Jono Vainausko asmenybę, verta prisiminti ir kitus Lietuvos didvyrius bei žymius žmones, tokius kaip Ona Šimaitė.
Ona Šimaitė: Gyvybę Rizikavusi Dėl Kitų
Ona Šimaitė gimė 1894 m. sausio mėn. 6 (18) d. Akmenėje, tuometinėje Mažeikių apskrityje, bežemių Kazio ir Onos (Daujotaitės) Šimų šeimoje. Nepriteklių spaudžiami tėvai persikelia į Rygą, tėvas pradeda dirbti vagonų fabrike. Aštuonerių į Rygą išvyko ir Onutė su mama. Ona Šimaitė lankė pradžios mokyklą Rygoje prie lenkų katalikų vienuolių bažnyčios, vėliau baigė gimnaziją. Pirmojo pasaulinio karo metais visa šeima atsidūrė Rusijoje.
1922 m. O. Šimaitė grįžo į Lietuvą, Kauną. Kurį laiką mokytojavo Kauno žydų pradžios mokykloje. 1924 metais įstojo į Kauno universitetą studijuoti humanitarinių mokslų. 1922-1937 metais (su neilgomis pertraukomis) dirbo vertėja Sovietų Sąjungos atstovybėje, vertė kai kuriuos straipsnius iš Lietuvos spaudos į rusų kalbą.
1937 metais Ona pradėjo bibliotekininkės kelią. Dirbo Kaune žinomoje Balošerio bibliotekoje, ,,Lietuvos vaikų“ draugijos skaitykloje-bibliotekoje, dar po metų - Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekoje. 1940 m. sausio mėnesį kartu su savo kitomis kolegėmis ji perkeliama į Vilniaus universiteto biblioteką. Rudenį paskiriama Senų spaudinių skyriaus vedėja, o po mėnesio - į bibliotekos sekretorės pareigas.
Prasidėjus karui, Ona Šimaitė tęsė darbą Vilniaus universiteto bibliotekoje: 1941 m. rugpjūčio mėn. 1 d. ji skiriama skyriaus vedėja, 1942 m. balandžio 1 d. - vyr. bibliotekininke, nuo spalio 1 d. užima bibliografės etatą. Oną Šimaitę iki širdies gelmių sukrečia prasidėjęs karas, nacių okupacija, žmonių žudynės, kultūrinių vertybių naikinimas.
Ona - geto ryšininkė, atnešanti ir išnešanti laiškus, išsirūpinanti nelegalius pasus, slepianti pabėgusius, ieškanti slapstymo vietų žydų vaikams, rizikuojanti gyvybe ir nešanti į getą ginklus ir šaudmenis.
Ateidama į getą, neva universiteto bibliotekos reikalais, stengdavosi atnešti įkalintiems žmonėms kiek galima daugiau būtiniausių daiktų, o išeidama išnešdavo vertingą žydams archyvinę medžiagą - dokumentus, rankraščius, retas knygas. Tuos vertingus dalykus Ona išslapstydavo universitete. Visus pinigus, gaunamus už darbą bibliotekoje, ji leisdavo produktams, kuriuos nešdavo ir perduodavo žydams.
1944 metų pavasarį kažkas įskundė O. Šimaitę slepiant dešimtmetę žydaitę savo bute. Balandžio 28 dieną ji suimama darbe, universiteto bibliotekoje. Tą pačią dieną buvo suimta ir sesers dukra Aldona Stasionytė. Vokiečių okupacinė valdžia O. Šimaitę nuteisė mirties bausme. Vilniaus universiteto profesorių ir tarnautojų surinktomis lėšomis pareigūnai buvo papirkti ir mirties bausmė pakeista koncentracijos stovykla.
Iš pradžių O. Šimaitė buvo išvežta į Dachau, vėliau perkelta į koncentracijos stovyklą Elzase-Lotaringijoje, Prancūzijos teritorijoje. Po sunkaus vagonų iškrovimo darbo, trukusio truputį daugiau nei keturis mėnesius, ją, sunkiai sergančią, 1944 m. rugsėjo 10 d. išvaduoja Sąjungininkų armija.
1953 m. gruodžio mėnesį Ona Šimaitė atvyksta į Izraelį. 1956 m. Ona sugrįžta į Paryžių, kur gyvena iki mirties. 1965 metais priversta persikelti į rusų senelių prieglaudą Paryžiaus Cormeilles priemiestyje, kuriuose 1970 m. sausio mėn. 17 dieną, po pietų, miršta po širdies priepuolio.
Žydų tauta nepamiršo Onos Šimaitės žygdarbių atliktų holokausto metais. Vienai iš pirmųjų lietuvių Onai Šimaitei 1966 m. kovo 15 dieną suteiktas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas.
žymės: #Gime
Panašus:
- Jeronimo Miliaus įspūdinga biografija ir nepakartojama muzikinė karjera
- Nežinomi Faktai apie Žymius Lietuvos Čepinskius: Jono ir Vilhelmo Įkvepiančios Biografijos
- Jono Valančiūno Įkvepianti Biografija: Nuo Pradžių Iki NBA Žvaigždės
- „Aladinas“ Vaikiškų Prekių Parduotuvė – Tikri Klientų Atsiliepimai ir Išsamios Apžvalgos
- Neįtikėtinos Velykų Dekoracijos: Samanos Kiaušinis Idėjos, Kurios Privers Jus Aikčioti!