Jonas Jablonskis gimė 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėliuose, Šakių rajone, ir mirė 1930 m. vasario 23 d. Kaune. Jis buvo išskirtinis lietuvių kalbininkas ir vienas iš standartinės lietuvių kalbos kūrėjų. Jis naudojo slapyvardį Rygiškių Jonas, paimtą iš mažo miesto pavadinimo Rygiškių, kur jis praleido savo vaikystę. J. Jablonskis 1872-1881 m. mokėsi Marijampolės (Rygiškių Jono) gimnazijoje, kurią 1881 baigė aukso medaliu, vėliau įstojo į Maskvos universiteto Istorijos ir filosofijos fakultetą, tačiau 1885 m. jį pabaigęs sugrįžo į Lietuvą.
Veikla ir Indėlis į Lietuvių Kalbą
Jablonskio didžiausias laimėjimas buvo jo įnašas į standartinės lietuvių kalbos formavimą. Jablonskis, jo įžangoje kalbėdamas apie Lietuviškos kalbos gramatiką, buvo pirmasis, kuris suformulavo esminius principus, kurie buvo svarbūs vėlesniam lietuvių standarto vystymuisi. Jo pasiūlymas buvo paremti lietuvių kalbą Vakarų Aukštaitijos dialektuose, o kalbininkai Augustas Schleicheris ir Friedrichas Kuršatas naudojo prūsų lietuvių dialektą. Jablonskis pasirinko tarmę, gyvąją žmonių kalbą, kuri išsaugojo žodyną ir gramatines formas iš užsienio įtakų.
Jonas Jablonskis - žmogus, kuris sukūrė terminą ,,Pirmadienis”, anksčiau pirmadienis buvo vadinamas ,,Panadeliu”. Jis taip pat sukūrė arba padėjo įvairių sričių specialistams sukurti daugybę terminų.Kiti J. Jablonskio sukurti arba įdiegti žodžiai:
- ateitis,
- atvirukas,
- degtukas,
- deguonis,
- įtaka,
- pažanga,
- pieštukas,
- pojūtis,
- praeitis,
- šviesuolis,
- tautietis,
- teismas,
- vadovėlis,
- vaizduotė,
- valstietis,
- vienaskaita ir kiti.
Bendrinės kalbos raidai ypač svarbūs J. Jablonskio vadovėliai (pirmasis - Lietuviška gramatikėlė, su P. Avižoniu, 1899). Knygoje Lietuviškos kalbos gramatika (slapyvardžiu Petras Kriaušaitis, 1901) išdėstė bendrinės kalbos norminimo programą, apibūdino bendrinės kalbos ir tarmių santykį, įtvirtino pietinių vakarų aukštaičių (kauniškių) tarmę kaip bendrinės kalbos pagrindą. Veikale Linksniai ir prielinksniai (1928) J. Jablonskis pirmasis išsamiau nagrinėjo linksnių reikšmes ir jų vartojimą. Bendrinę kalbą apvalė nuo barbarizmų, nevykusių naujadarų, netaisyklingų sintaksinių konstrukcijų, pasiūlė naujų, šiuolaikinėje kalboje vartojamų žodžių.
Gyvenimo Faktai ir Veikla
Pirmojo pasaulinio karo metais J. Jablonskis gyveno Veliže, vėliau Voroneže, čia jis mokė lietuvių ir lotynų kalbų įsteigtose lietuvių gimnazijose. 1918 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl grįžo į Lietuvą ir dirbo vertėju, redaktoriumi, mokytoju. Be tiesioginių mokytojo (vėliau profesoriaus) pareigų rūpinosi visais gimtosios kalbos praktiniais reikalais: rengė lietuvių kalbos mokytojus, rūpinosi lietuviškų knygų rengimu, leidimu ir t. t.
1889 m. sausį jis atvyko mokytojauti į Mintaujos (dab. Jelgava, Latvija) gimnaziją, o kitąmet Petras Avižonis čia įsteigė slaptą lietuvių mokinių Kūdikio draugiją, globojamą naujo mokytojo, stebinusio gimnazistus, kad namie ar gatvėje su žmona kalbasi lietuviškai. 1896 caro valdžios iškeltas į Taliną. Čia 1896-1900 dirbo mokytoju gimnazijoje (atleistas už draudžiamų leidinių laikymą). 1902-03 buvo ištremtas į Pskovą; čia toliau redagavo (pradėjo Taline) A. Juškos Lietuvių-lenkų žodyną (suredagavo E-J raides, tarmėse patikrino rankraščius, užrašė apie 2000 naujų žodžių). 1903 Šiauliuose pogrindyje mokė lietuvių kalbos, tvarkė Zubovų archyvą. Nuo 1904 dirbo lietuviškų laikraščių redakcijose Vilniuje, mokytojavo. Nuo 1906 mokytojas Panevėžyje, nuo 1908 - Breste, nuo 1912 - Gardine, nuo 1914 - Veliže (Smolensko sr.), 1915-18 - Voroneže, dėstė lietuvių ir lotynų kalbas.
1918 grįžo į Vilnių, 1919 persikėlė į Kauną, dėstė įvairiuose kursuose, 1922-26 - Lietuvos universitete. Nuo 1890 rašė kalbines recenzijas, taisė įvairių raštų kalbą, aiškino kalbos negeroves.
J. Jablonskis ir Žemaitė
J. Jablonskio dėmesį Žemaitės tolesniam kūrybiniam darbui rodo taip pat kelios užuominos rašytojos laiškuose P. Višinskiui. Antai 1898 m. gegužės antrojoje pusėje iš Ušnėnų ji rašo, kad gegužės 25 d. gavusi du pakus knygų. J. Jablonskio siuntinyje radusi šešias knygas (laiške jos surašytos). 1900(?) m. liepos 5 d. laiške, rašytame taip pat Ušnėnuose, aprašo P. Višinskiui, kad pusantros savaitės kasdien mažne po dešimt valandų sėdėjusi su Jablonskiu: jis „taip prisivarė, kaip ventas nupiovęs“. Abu dirbo tvarkydami jos apysakėles, kurias visas surinkęs J. Jablonskis.
Atminimo Įamžinimas
- Kauno Jono Jablonskio gimnazija.
- Griškabūdyje pastatytas paminklas J. Jablonskiui.
Jono Jablonskio Įvertinimas
Istorikas Eligijus Raila pagrindiniais šiuolaikinės lietuvybės ideologijos kūrėjais ir moderniojo lietuviškumo stulpais laiko Joną Basanavičių, Vincą Kudirką ir Joną Jablonskį.
Panašus:
- Jeronimo Miliaus įspūdinga biografija ir nepakartojama muzikinė karjera
- Nežinomi Faktai apie Žymius Lietuvos Čepinskius: Jono ir Vilhelmo Įkvepiančios Biografijos
- Jono Valančiūno Įkvepianti Biografija: Nuo Pradžių Iki NBA Žvaigždės
- Nepraleiskite! Karščiausi paskutiniai auklės darbai – raskite savo svajonių poziciją dabar!
- Gripo Simptomai Nėštumo Metu: Kaip Juos Atpažinti ir Kada Kreiptis į Gydytoją?