Jonas Basanavičius 1866 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą, kuri po metų reorganizuota į klasikinę gimnaziją.
Baigęs vidurinius mokslus 1873 m. išvyko studijuoti į Maskvos universitetą, kur aktyviai dalyvavo lietuvių studentų draugijos veikloje.
1907 m. jo iniciatyva įkurta Lietuvių mokslo draugija, kuriai iki 1927 m. vadovavo pats J. Basanavičius. 1911 m. įkūrė akcinę bendrovę „Vilija“, o 1913 m. kartu su Jonu Yču išvyko į Ameriką rinkti aukų Lietuvių mokslų draugijos ir Dailės draugijos namams statyti.
1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą, kuri 1918-02-16 pirmininkaujant J. Basanavičiui pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, skelbiantį, kad 1918 m. atkuriama Lietuvos valstybė paremta demokratinėmis idėjomis su sostine Vilniumi.
Atkurtoje biografijoje Jonas Basanavičius vaizduojamas kaip atsiskyrėlis, užsispyręs ir darbštus suvalkietis, svajoklis, ištikimas jaunystės idealams, atsisakęs asmeninės laimės dėl tautos laisvės ir gerovės.
1933-1944 m. leidinio autorius V. Biržiška buvo „Lietuviškosios enciklopedijos“ redaktorius, parengęs informaciją apie lietuvių visuomenės veikėją, pirmojo laikraščio „Aušra“ redaktorių, vieną svarbiausių nepriklausomybės siekėjų, mokslininką, gydytoją Joną Basanavičių.
2016 m. išleistame žodyne pateikiamos Lietuvos Respublikoje 1918-1940 metais dirbusio dvidešimt vieno Ministrų kabineto narių biografijos.
2008 m. Jono Basanavičiaus išleista knyga „Spaudos 1864 metų draudimas, jojo pasekmės ir reikšmė“ tai tautos šauklio parengta paskaita visiems lietuviams opiu klausimu.
Nepriklausomybės akto paskelbimo šimtmečio proga išleistame leidinyje apibendrintai pristatomas mūsų šalies žygis į nepriklausomybę. Visa šimtmečiui skirta knyga remiasi Nepriklausomybės kūrėjų, įžymių istorikų darbais, XIX-XX a. rašytiniais šaltiniais, gausiai iliustruota fotonuotraukomis ir pateiktais dokumentais.
Rugpjūčio sukaktys: 1949-1954 m. J. Kazlauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą.
1958-1970 m. dirbo universiteto dėstytoju, nuo 1962 m. - docentu. 1968 m. apsigynė filologijos mokslų daktaro laipsnį.
1968-1970 m. Jonas Kazlauskas buvo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m.
1965 m. Jono Kazlausko pastangomis įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“ (1965-1970 m. jis buvo atsakingasis redaktorius), pelnė tarptautinį pripažinimą. Kazlausko iniciatyva Vilniuje 1964 m. ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos, kurios nuo 1980 m.
1970 m. Jonas Kazlauskas buvo pakviestas į JAV Pensilvanijos universitetą skaityti baltų kalbotyros kurso.
Jonas Kazlauskas gimė 1930 08 01 Matiešionyse.1949 metais aukso medaliu baigė Prienų „Žiburio“ gimnaziją ir įstojo į VU .1954 metais baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete.J. Kazlausko pastangomis 1965 metais įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“.1968 metais apgynė filologijos mokslo daktaro disertaciją.
Svarbiausi Jono Kazlausko darbai:
- 1968-1970 m. Rinktiniai raštai / Jonas Kazlauskas.
- Lietuvių kalbos istorinė gramatika : (kirčiavimas, daiktavardis, veiksmažodis) / J. Kazlauskas. - Vilnius : Mintis, 1968.
- Baltistikos ąžuolas : Jono Kazlausko gyvenimas ir darbai / Birštono savivaldybė, Vilniaus universitetas.
Jonas Bendikas gimė emigranto, Šilalės Valsčiaus, Pajėrubynio k. gyventojų Kazimieros ir Povilo Bendikų, dviejų brolių ir keturių seserų šeimoje. Į savo pirmają ir paskutinę emigracinę kelionę iš Lietuvos į Kanadą jis išvyko turėdaamas 26 m.
Kanadoje metus padirbėjęs prie žemės ūkio darbų, 1928-1929 metais įsidarbino banginių medžiotojų laive, pat dirbo Grytvikeno banginių apdorojimo stotyje, Pietų Džordžijos saloje, kuri randasi New Faundlendo salyne, išsidėsčiusiame tarp Afrikos, Pietų Amerikos ir Antarktidos.
Emigravęs iš Lietuvos 1927 m. kelionė laivu "Oscar II" į Halifax, Nova Scotija, Kanadoje, prasidėjo iš Danijos miesto Kopenhagos, 1927m.
Naujajame krašte Kanadoje, Joną pasitiko šiltesnis klimatas ir kitokia augmenija. Kupinas naujų įspūdžių, jis buvo laimingas pasiekęs savo tikslą ir skubėjo pranešti apie save seserims: Zofijai į gimtajį Pajerubinio kaimą, ir Kazimierai į Brokštėnus, kuriame jau buvo įkurtas naujas Benddikų ūkis.
„Šita žuvis kurias mias gaudėm. Ot ir aš čion esu pri tuos žuvies, galet pažinti... “ 1929 m., Džordžija.
Pietų Džordžija, kartu su Pietų Sandvičo salomis yra Jungtinės Karalystės užjūrio teritorija. Tai sala besiribojanti su Pietų Atlanto Vandenynu ir Škotijos jūra iš kitos pusės.
Jonas 28m. Grytvvkeno banginių medžiojimo stotyje išsaugotuose dokumentuose pažymėta, kad vien 1930-31 metų sezone šiuose vandenyse viso buvo sugauta net 29 tūkstančiai banginių. Apie banginių apdorojimo Grytvikeno stotį 1930m. susuktas dokumentinis filmas išliko iki šių dienų.
XVIII-XIX a. įvairiose šalyse, dėl mėsos ir taukų poreikio, pramoninė banginių medžioklė tapo svarbia ūkio šaka.
XX a. Mėlynieji banginiai didžiausias žinomas kada nors Žemės istorijoje egzistavęs gyvūnas, užaugantis net iki 33 m ilgio ir 150 tonų svorio.
"Jau keturi metai kaip apleidau jus visus, o kiek praeis kol pasimatisma, 1931 m. vasario 16“.
1936-aisiais, Jonas persikelia pastoviai gyventi į Ameriką, ir priima jos pilietybę. Pagal dokumentus jo vardas ir pavardė buvo Jonas Aloyinsis Bendikas. Taip išaiškėjo, kad Jonas turėjo ir antrajį vardą. Dokumente nurodyta, kad 1936 m. sausio 19 d. sieną kirto 35m. Jonas Aloyiusis Bendikas iš Tūbinių.
Jono Bendiko ir Jozepinos vestuvės, Chicaga, 1940 m. "Atminčiai, sesutei ir švogeriui Z. ir A. Tai mūsų vestuvės čia yra, 1940 m. Data ant laiško kelia klausimų. Gali būti, kad santuoka įteisinta siekiant išvengti karo tarnybos. Dukrai Alicijai, gimusiai 1937 m.
Jono Bendiko darbovietė, JAV, 1942 m. Likimas nebuvo palankus ir neleido išsipildyti Jono svajonei sugrįžti į Lietuvą visam laikui, arba bent susitikti su artimaisiais gimtinėje.
Turėjo tik galimybę nuvykti aplankyti gimines gyvenančias laisvajame pasaulyje, pas savo sesers Marijos šeimą Kanadoje. 1958 m.
Tik 1985 m. Lietuvos Jūrų muziejuje saugoma keletas nuotraukų ir atvirukas, kurias Jonas Bendikas iš UK Užjūrio teritorijos Pietų Džordžijos salos siuntė savo seseriai Marijai Bendikaitei Kučinskienei, gyvenusiai netoli Tverų Beržvaičių kaime.
Jonas Kruopas (1908 - 1975) gimė Sakalinėje, Tauragės rajone, valstiečių šeimoje. 1937 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą, lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Dėstė Klaipėdos ir Vilniaus pedagoginiuose institutuose.
1941 m. pateikė prašymą eiti lietuvių kalbos lektoriaus pareigas Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultete. 1942 m. įsakymu D/Nr. 201 buvo oficialiai įdarbintas Lietuvių kalbos katedros lektoriumi.
Šiame rašte J. Kruopas teigia, kad nacionalsocialistinės okupacijos metais dirbdamas Vilniaus pedagoginiame institute buvo įpareigotas informuoti studentus apie esamą padėtį šalyje.
1951 m. birželio 23 d. pateikė prašymą atleisti iš pareigų, kadangi dirbdamas kitoje įstaigoje nespėja su darbais universitete. Leidinyje, skirtame paminėti kalbininko 100-osioms gimimo metinėms, pažymėta, kad iš universiteto buvo atleistas dėl politinių priežasčių.
Daugelis žino, kad Jablonskis gimė Kubilėlių kaime. Tuo yra įsitikinęs ne tik žymiausias Jono Jablonskio palikimo tyrinėtojas prof. Arnoldas Piročkinas, bet ir akademikas Zigmas Zinkevičius ir doc. Aldonas Pupkis.
O štai Lietuvių kalbos enciklopedijos abiejuose leidimuose ir Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje teigiama, kad Jonas Jablonskis gimė Kubilių kaime (visų straipsnių apie jį autorius - Algirdas Sabaliauskas).
Šiais svarbiais šaltiniais, matyt, remiasi ir žurnalai Gimtasis žodis ir Gimtoji kalba. Tokia sumaištis atsirado dėl paties Jablonskio, atsiminimuose „Mažmožis iš pirmųjų mano mokslo dienų“ rašiusio: „Gimti man teko (1860 m. XII. 30 d.) Kubiliuos (pačioj paprūsėje, pašešupyje, netoli Naumiesčio)“ (Jablonskio raštai, t. 1, 1933, p. 287).
Pirma, tam įtakos galėjo turėti neoficiali vardo forma, vartota vietos žmonių kalboje. Šis kaimas vadintas ir Kubiliais - tai patvirtina iš šių vietų kilusios rašytojos Petronėlės Orintaitės laiškas šių eilučių autorei: „Kubilėliai (ten pas draugę Aldoną S. tankiai buvodavau) buvo vadinami tik Kubiliais“ (1991-02-19).
Kartais kaimų pavadinimai keičiasi. Kyla klausimas: gal iš tiesų netoli Kudirkos Naumiesčio būta ir Kubilių kaimo.
Tokį kaimo vardą rodo ir administracinio skirstymo dokumentai. 1856 m. išleistas „Słownik geograficzny Królewstwa Polskiego“ mini, kad 1855 m. prie Naumiesčio yra Meištų dvaras, kuriam priklauso ir Kubilėlių kaimas.
Profesorius Arnoldas Piročkinas dar 1974 metais yra paskelbęs Jono Jablonskio gimimo metrikų nuorašą, rastą Estijos centriniame archyve Tartu (Mūsų kalba, 1974, Nr. 7, p. 34-38), jis perspausdintas Jablonskio provaikaitės Eglės Lukėnaitės-Griciuvienės sudarytoje knygoje „Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima“ (2009, p. 236).
1973 metais Jono Jablonskio gimtosios sodybos vietoje Kubilėlių kaime atidengtas paminklinis akmuo.
žymės: #Gime
Panašus:
- Jeronimo Miliaus įspūdinga biografija ir nepakartojama muzikinė karjera
- Nežinomi Faktai apie Žymius Lietuvos Čepinskius: Jono ir Vilhelmo Įkvepiančios Biografijos
- Jono Valančiūno Įkvepianti Biografija: Nuo Pradžių Iki NBA Žvaigždės
- Raminamieji vaistai vaikams: kada reikalingi ir ką svarbu žinoti?
- Psichologinis pasiruošimas gimdymui: efektyvūs patarimai ramybei ir pasitikėjimui