Jonas Braškys - žinomas Lietuvos teatro ir kino aktorius, palikęs ryškų pėdsaką šalies kultūroje. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo gyvenimo istorija, karjera ir svarbiausi pasiekimai.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Larisa Kalpokaitė užaugo Žirmūnuose, Vilniaus mikrorajone. Visą laisvalaikį ji skirdavo dainoms ir vaidinimams mokykloje: skaitydavo eilėraščius, ruošdavo įvairias kompozicijas, dėl to būdavo netgi atleidžiama nuo pamokų. Operos dainininke svajojusi tapti L. Kalpokaitė įstojo į Valstybinę konservatoriją - mergina pasirinko dainavimo specialybę. Tačiau sekėsi sunkiai - ji teigia įstojusi labai jauna, kai dar nebuvo susiformavęs balsas. Studijuojant dėstytojo buvo paskatinta stoti į aktorinį - L.
Būsimiesiems aktoriams teko daug skaityti ir kalbėti lietuviškai. Rusaitei L. Kalpokaitei tai nebuvo lengva, tačiau iššūkių ji nepabijojo ir visus egzaminus atsiskaitė lietuvių kalba. Tik rusiška pavardė [Kolpašnikova] vis kam nors kliuvo. Priimti galutinį sprendimą pasikeisti pavardę L. Kalpokaitę paskatino kurso vadovės I.
Karjera teatre
Baigus studijas likimas pametėjo dovanėlę - jai ir kitiems kurso draugams dar iki egzaminų pavyko įsidarbinti Valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabar Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Prasidėjus aktorės karjerai, L. Tačiau Nepriklausomybės metais L. Kalpokaitės gyvenimas pasikeitė. Ji su kolegomis ryžosi išeiti iš Valstybinio akademinio dramos teatro ir prisijungė prie režisieriaus Rimo Tumino aktorių komandos ką tik įkurtame Vilniaus mažajame teatre.
2024 m. kovo 2 d., švęsdamas 35-erių metų jubiliejų, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras pakvietė artimų teatro bičiulių ir kultūros bendruomenę į uždarą Oskaro Koršunovo spektaklio „Kanto laikas“ premjerą pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę.
Šventėje dalyvavo ir scenoje vaidinančius kolegas palaikė būrys Vilniaus mažojo teatro bendražygių - aktorė Inga Burneikaitė-Tuminienė, teatro meno skyriaus vadovė, režisierė Gabrielė Tuminaitė, scenografas Adomas Jacovskis, ilgamečiai aktoriai Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Eglė Gabrėnaitė, Mindaugas Capas, Almantas Šinkūnas, scenos ir kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, režisierius Žilvinas Vingelis, kostiumų dailininkas Juozas Valenta, vertėja Akvilė Melkūnaitė.
„Kanto laikas“ kvies pasinerti į laiką, persmelktą lemtingų pokyčių nuojautos. Pjesė nukelia į 1784 m. Karaliaučių. Į nugarą alsuoja Didžioji Prancūzijos revoliucija, bet filosofas, laikydamasis įprasto ritualo ilgai pietauti vyriškoje draugijoje, sėdasi už stalo. Kitaip nei sudėtingas ir painus I. Kanto mąstymas, palikęs vieną reikšmingiausių darbų žmonijos minties istorijoje, spektaklis kantiškąjį pasaulį atveria nevengdamas absurdo, žaismės ir humoro elementų, tuo pat metu vesdamas (ne)tiesioginę paralelę su šiais laikais.
„Kanto laikas“ - trečioji M.Ivaškevičiaus pjesė šiame teatre, siekianti ne atkurti faktinę tikrovę, bet atverti žmogiškąją dimensiją ir provokuoti diskusijas apie nacionalinio charakterio slinktį skirtingais istoriniais laikotarpiais. 2004 m. pasirodė kultūriniu reiškiniu tapęs, Vilniaus mažojo teatro įkūrėjo ir ilgamečio meno vadovo Rimo Tumino kartu su Arvydu Dapšiu režisuotas spektaklis „Madagaskaras“, demitologizavęs alternatyvią Lietuvos istorijos viziją. 2010 m. legendinis režisierius pristatė pagal M.Ivaškevičiaus pjesę sukurtą spektaklį „Mistras“, netradiciškai pažvelgdamas į poeto Adomo Mickevičiaus biografiją ir kritiškai iškeldamas tautinių herojų ilgesio klausimą.
Spektaklio kūrybinėje komandoje - nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo sulaukę menininkai, ne vienerius metus bendradarbiaujantys su O.Koršunovu - scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė, kompozitorius Antanas Jasenka, choreografė Vesta Grabštaitė, videomenininkas Rimas Sakalauskas, šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas. Vaidmenis kuria žiūrovams puikiai pažįstami talentingi aktoriai Kirilas Glušajevas, Indrė Patkauskaitė, Ramūnas Cicėnas, Mantas Vaitiekūnas, Daumantas Ciunis, Leonardas Pobedonoscevas, Jokūbas Bareikis, Greta Bendžė, Gintarė Latvėnaitė, Vytautas Rumšas jaunesnysis, Ilona Kvietkutė.
Oskaro Koršunovo spektaklis „Kanto laikas“ pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre bus rodomas balandžio 25-26 d. ir birželio 4-5 d.
Indėlis į kiną
2002 m. L. Kalpokaitę žiūrovai išvydo ir kino ekranuose: ji suvaidino pagrindinį vaidmenį Kristijono Vildžiūno filme „Nuomos sutartis“, kuris buvo išrinktas geriausiu metų Baltijos šalių filmu. Juostoje galima išvysti ir pikantiškų meilės scenų: „Viskas atrodė erotiška, o dabar pasižiūri - nieko ten nėra. Ten nėra erotikos, bet yra kažkas daugiau už nuogą kūną.
Asmeninis gyvenimas
Prasidėjus aktorės karjerai, L. Tačiau vien su tokiomis piršlybomis neišsisuko - L. Kalpokaitės rankos teko prašyti ir tėvų: „Paskambino, pasakė, kad ateis. Galvoju, kažko užeis. Mano tėvas stovėjo užsilipęs ant taburetės ir suko lemputę. Su mama sėdime ant sofos ir jis įeina. Išima iš sakvojažo mamai baltų rožių puokštę, man - baltų gvazdikų. Priklaupia prieš mane ir mamai sako: noriu jūsų dukrą… Tėvas nespėjo nulipti nuo taburetės.
Taip jaunų aktorių pora sukūrė šeimą, o 1985 m. pasaulį išvydo jųdviejų sūnus Jonas. Tačiau jau po pusmečio tėvai galėjo grįžti į darbus - anūką prižiūrėti ėmėsi L. „Man labai pasisekė, mama kaip tik išėjo į pensiją, prižiūrėjo sūnų, o aš galėjau repetuoti ir vaidinti.
žymės: #Gime
Panašus:
- Jeronimo Miliaus įspūdinga biografija ir nepakartojama muzikinė karjera
- Nežinomi Faktai apie Žymius Lietuvos Čepinskius: Jono ir Vilhelmo Įkvepiančios Biografijos
- Jono Valančiūno Įkvepianti Biografija: Nuo Pradžių Iki NBA Žvaigždės
- Neramus vaiko miegas naktį: pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Raimundas Čepukas: Išskirtinė biografija ir įtakinga veikla Utenos krašte