Sena raitelių išmintis byloja: „didžiausią laimę pasaulyje pajusi sėdėdamas ant arklio nugaros“. Tad, jodinėjimo žirgais nauda ima domėtis vis daugiau tėvų, kurių vaikai serga cerebriniu paralyžiumi, autizmu, taip pat suaugę žmonės, patyrę insultą ar galvos traumas, „Kažkur kažką“ viena ausimi girdėję. Specialistai teigia, kad glostydamas, šukuodamas žirgą žmogus atsiriboja nuo neigiamų minčių ir emocijų, o jodinėjimas ir bendravimas su žirgu atkuria žmogaus vidinę pusiausvyrą bei pasitikėjimą savimi.
Žirgai - intelektualūs ir draugiški žmogui gyvūnai, kurie spinduliuoja tvirtumą bei ramybę. Bendravimas su šiais gyvūnais atpalaiduoja, sukelia malonias emocijas. Jodinėjimas yra puiki sporto šaka, raiteliai išmoksta ne tik valdyti ir bendrauti su žirgu, bet ir sustiprėja fiziškai, daugiau laiko praleidžia gryname ore.
Arklių Terapijos Formos
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad net profesionalai, kalbėdami apie arklių terapiją ar gydymą arkliais, dažnai painioja šiuos du terminus - hipoterapiją ir jojimo terapiją. Sąvoka „hipoterapija“ yra kilusi iš graikų kalbos - žodis „hippos“ graikų kalboje reiškia „arklys“, o žodis „therapeia“ - „gydymas“. Vadinasi, hipoterapija yra gydymas, kuriame naudojami arkliai. Pažymėtina, kad, visų pirma, tai yra medicininė terapija, taikoma tik paskyrus gydytojui.
Visgi, „gydytojas“ čia yra žirgas - trimačiai jo judesiai naudojami kaip įrankis, siekiant pasyviai įtakoti raitelio kūną. Hipoterapijos užsiėmimo metu dalyvauja specialistų komanda - asmuo vedantis žirgą, du asmenys-padėjėjai, prilaikantys iš abiejų pusių, jei reikia, ar stebintys raitelį, arba asmuo, sėdintis kartu su raiteliu ant žirgo, ir hipoterapeutas, vadovaujantis užsiėmimui. Raitelis hipoterapijos užsiėmimo metu gali sėdėti ant žirgo veidu pirmyn ar atgal, šonu, gulint ant pilvo ar nugaros. Tam, kad būtų užtikrintas didesnis raitelio kontaktas su žirgu ir atitinkamai padidėtų stimuliacija bei poreikis stipriau išlaikyti pusiausvyrą, balnas nėra naudojamas.
Tam tikra funkcinė veikla, kaip mokymas valyti, rūpintis ir prižiūrėti žirgą, taip pat yra hipoterapijos dalis. Tai rekreacinis jojimas žmonėms su negalia. Jojimo terapija nuo hipoterapijos skiriasi įvairesniu pacientų kontingentu ir skaičiumi, specifiniu jojimo įgūdžių treniravimu bei žirgo valdymu, ir, svarbiausia, priešingai nei hipoterapija, yra priskiriama ne medicinos, o pedagogikos sričiai. Jojimo terapijos tikslas - mokyti savarankiškai valdyti ir kontroliuoti žirgą jam judant žingine ar risčia.
Jojimo terapija tik iš dalies įtakoja raitelį fiziškai, tačiau pirmiausiai teikia psichologinę ir emocinę naudą.
Istorija ir Pripažinimas
Arklių terapijos šaknys - gilioje senovėje. Dar V a. pr. m. e. Hipokratas rašė apie teigiamą jojimo poveikį sveikatai. Tuo tarpu hipoterapija, kaip gydymo būdas, oficialiai imtas taikyti tik 1960 m., kai pirmą kartą buvo panaudotas Austrijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje. Šiaurės Amerikoje hipoterapija pradėjo plisti 20 metų vėliau, kai grupė Kanados ir JAV mokslininkų nukeliavo į Vokietiją stebėti, kaip vyksta hipoterapija. JAV ji buvo įteisinta 1992 m. Šiuo metu hipoterapija daugelyje pasaulio šalių yra pripažinta ir iš valstybės biudžeto remiama gydomosios reabilitacijos forma. Arklių terapija oficialiai taikoma ir mūsų kaimyninėse šalyse - Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.
Kaip minėta, Lietuvoje - nors ir turime senas žirgininkystės bei meilės arkliams tradicijas - nė viena iš arklių terapijos formų dar nėra pripažinta valstybės.
Bendravimas Su Žirgu
Be abejo, visų pirma, arklys yra didelis gyvūnas, kuris yra vidutiniškai 10 kartų už mus sunkesnis, turi apie 100 kartų jautresnę už žmogaus klausą, uoslę, greitesnę reakciją. Nepaisant to, jis yra be galo bailus - juk evoliucijos eigoje išgyveno tik tie, kurie spėjo pabėgti nuo plėšrūno. Prieš pradedant bendrauti su žirgu, svarbu įsisamoninti tai, kad žirgas turi savo charakterį, nuotaikas, kurios gali keistis dažniau nei oras, taip pat labai gerą atmintį - sykį ko nors labai išsigandęs ar gavęs traumą, tai parodo ir prisimena labai ilgą laiką.
Kaip ir kiekvienas gyvas padaras, žirgas prisiriša prie žmogaus - jis puikiai jaučia savo šeimininką ir susibendravus jau laukia jo ateinančio, užuodžia kvapą, kai kurie net atpažįsta mašinos burzgesį, tartum, žino - ateina jo draugas. Savaime suprantama, tokiam ryšiui pasiekti reikalingas laikas ir bendravimas. Toli gražu ne iškart, tik po tam tikro laiko kalbinimo, glostymo, valymo, balnojimo būsimasis raitelis atranda bendravimo su žirgu džiaugsmą.
Taigi, pirmasis norimų rezultatų siekimo etapas - susipažinti su žirgu: kokie jo įpročiai, kaip saugiai prieiti, kaip suprasti žirgo kūno kalbą. Antrasis etapas - pasijusti drąsiai ir saugiai prie šio didelio gyvūno. Tik po šių etapų pereinama prie jojimo.
Teigiamas Poveikis
Buvimo ant arklio ypatumas tas, kad arkliai suteikia palankias galimybes pamatyti pasaulį vertikaliai: iš viršaus į apačią, dėl ko jojikas jaučiasi daug nepriklausomesnis ant arklio nugaros, nei kada nors anksčiau jam teko jaustis. Teigiamas jodinėjimo poveikis ypač akivaizdžiai pasireiškia fizinėje srityje, todėl arklių terapija naudinga žmonėms su fizine negalia, sergantiesiems judėjimo sutrikimus paskatinančiu cerebriniu paralyžiumi ar negalintiems judėti po traumų. Žirgai padeda koreguoti judėjimo sistemos sutrikimus, mat žirgo ėjimo ritmas itin gerai dera su žmogaus ėjimo ritmu. Šis panašumas gali padėti smegenims „prisiminti“ šiuos judesius.
Jodinėjant ant žirgo aktyviai funkcionuoja visos raitelio kūno raumenų grupės - žingsniuodamas žirgas išjudina net tuos vidinius raumenis, kurie žmogui pačiam einant, sportuojant ar tiesiog aktyviai leidžiant laisvalaikį, taip neišjudinami, kaip sėdint ant žirgo. Jodinėjant stiprėja raumenys, mažėja raumenų skausmas ir įtampa, gerėja pusiausvyra ir judesių koordinacija, virškinimo, kvėpavimo bei kraujotakos sistemų funkcijos.
Ypač dažnai hipoterapija yra taikoma fizines negalias ar intelekto sutrikimus turintiems vaikams - pastebėta, kad jojimas jiems leidžia patirti teigiamų emocijų, darančių įtaką tiek fizinei, tiek psichologinei jų būsenai. Hipoterapija labai tinka vaikams, sergantiems autizmu, Dauno sindromu, tiems, kuriems sunku reikšti jausmus, kurie paprastai yra užsidarę savo pasaulyje, turi įvairių baimių, bendravimo, mokymosi sunkumų, kalbos sutrikimų. Net ir paprastas buvimas šalia žirgo tiek sveikiems, tiek ligotiems sukelia daug teigiamų emocijų, o gydomasis jojimas ypač sėkmingai taikomas pacientams, turintiems psichikos sutrikimų.
Jis yra veiksmingas mažinant reakcijos į streso pasekmes, nerimo simptomus, teikiant pagalbą smurto aukoms ir patyrusiems kitas psichologines traumas, taip pat nuramina ir smurtauti linkusiusius pacientus.
Žirgų Terapija Lietuvoje
Hipoterapija - žirgų terapija. Tai pagalbinis gydymo ar reabilitacijos metodas, kurio metu žmogus leidžia laiką su žirgais. Toks gydymo būdas plačiai taikomas įvairiose pasaulio šalyje, įskaitant ir Lietuvą. Tiesa, mūsų šalyje hipoterapija dar nėra tokia žinoma. Vis dėlto, verta žinoti, jog žirgų terapija taikoma įvairiausių sveikatos sutrikimų bei sunkumų turintiems vaikams, suaugusiems. Nuo senų laikų žinoma apie gyvūnų teigiamą poveikį žmogui: tiek emociškai, tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Turbūt jau esate girdėję apie delfinų ar šunų terapiją.
Pirmiausia, hipoterapija, taikoma sunkią fizinę ar kompleksinę negalią turintiems vaikams. Antrasis būdas, gydomasis jojimas - plačiausiai taikoma terapijos rūšis. Šiuo metodu, per žirgų pažinimą, jojimo mokymąsi žmonės įgyja kasdieniam gyvenimui reikalingų įgūdžių, t. y. mokosi bendrauti, ugdo kantrybę, planuoja veiksmų seką ir t. Trečiasis, psichologinis konsultavimas yra patyriminis psichologinės pagalbos metodas, kuriame dalyvauja žirgai. Konsultacijose - nejojama. Žmonės stebi žirgus, įsitraukia į jų veiklas kartu su specialistais.
Svarbios Naudos
- Mažinamas raumenų skausmas, įtampa.
- Lavinama judesių koordinacija, pusiausvyra.
- Sėdėjimas balne gerina laikyseną, stiprina nugaros raumenis.
- Vaikams, turintiems fizinę ar psichinę negalią padidėja pasitikėjimas savimi, savarankiškumas, ugdoma atsakomybė, kantrybė.
- Mokamasi prižiūrėti žirgus, jais tinkamai rūpintis, vedžioti, joti.
- Tokiu būdu gerėja emocijų ir elgesio kontrolė, lavėja bendravimo įgūdžiai, didėja pasitikėjimas savimi, patiriamos teigiamos emocijos.
Tačiau, būtina pabrėžti, kad jodinėjimas žirgais, puikus užsiėmimas visiems žmonėms, ne tik sergantiems. Santykis su žirgu, rūpinimasis juo net tik suteikia teigiamų emocijų, bet ir pagerina žmogaus fizinę bei psichologinę būklę.
Gydomasis Jojimas
Gydomojo jojimo ir žirgininkystės specialistė Viktorija Palubeckienė sako, kad teigiamas šių gyvūnų poveikis sveikatai yra neginčytinas. Moteris dirba su turinčiais psichologinių, psichikos problemų vaikais, paaugliais bei suaugusiaisiais. Specialybės žinių ji įgijo Didžiojoje Britanijoje, čia mokėsi metus.
„Gydomasis jojimas turi tiek fizinį, tiek psichologinį, tiek socialinį bei edukacinį poveikį. Norėčiau pabrėžti, kad tai - ne tik jojimo pratimai, bet veikla, kai bendraujama su žirgu, mokomasi juo tinkamai pasirūpinti: šukuoti, vedžioti ir panašiai. Jojant lavinama pusiausvyra, judesių koordinacija, gerėja raumenų tonusas, stimuliuojami įvairūs jutimai. Išmokus suvaldyti didelį gyvūną, kyla pasitikėjimas savimi, aplinkiniais. Per bendravimą su žirgu taip pat mokomasi bendradarbiauti, atsižvelgti į kito norus, poreikius bei galimybes. Gydomasis jojimas taikomas tiek vaikams (dažniausiai nuo penkerių metų amžiaus), tiek paaugliams, tiek suaugusiesiems, turintiems pažintinių, fizinių ar mišrių raidos, emocijų ar elgesio sunkumų, psichikos sutrikimų.
Programa sudaryta iš daugelio elementų, per užsiėmimus naudojami įvairūs darbo metodai, kurie priklauso nuo žmogaus negalios. Kaip tik todėl, pasak V. Palubeckienės, svarbu išsiaiškinti kiekvieno kliento stipriąsias puses, sužinoti, ko jis ar artimieji tikisi iš užsiėmimų. Tarp žirgo ir žmogaus, su kuriuo dirbama, turi užsimegzti ryšys.
„Pirmą užsiėmimą visada skiriu klientui, jo artimiesiems - stebiu juos. Susipažįstu su vaiku, žiūriu, kaip su juo elgiasi tėvai, ko vaikas bijo, ko nori. Vieniems patinka arklį liesti, glostyti, kiti bijosi prie jo prieiti. Įprastai pacientams skiriama bent 10 ar 12 užsiėmimų, kurie trunka iki 45 minučių. Kiekviena programa individuali, pritaikyta konkrečiam žmogui. Vienokie užsiėmimai skiriami autizmo sutrikimą turintiesiems, kitokie - hiperaktyviems vaikams.
„Nors pokyčiai šiuo atveju nėra greiti, tačiau juntamas poveikis tiek fizinei, tiek psichologinei būklei. Štai autistams pamažu retėja stereotipiniai judesiai, elgesys tampa adekvatesnis. Hiperaktyvūs vaikai mokosi sukaupti dėmesį, jį išlaikyti ilgesnį laiką. Tokiems vaikams skirti užsiėmimai būna dinamiškesni, įvairesni. Stengiuosi skatinti jų pastabumą: „Pažiūrėk, kur žiūri žirgas…“ Gera matyti, kaip hiperaktyvūs vaikai po keleto užsiėmimų aprimsta, išmoksta šiek tiek geriau susikaupti“, - džiaugiasi V.
Kad užsiėmimai būtų saugūs, juose paprastai dalyvauja du žmonės - instruktorius ir pagalbininkas, vedantis žirgą ar einantis greta raitelio. V. Palubeckienei padeda penkiolikos metų amžiaus kumelaitė, vardu Pypkė. Ji turi daug darbo su negalią turinčiais žmonėmis patirties.
Specialistė aiškina, kad gydomajam jojimui tinka toli gražu ne bet kuris gyvūnas: jis privalo būti ramus, gero būdo, kantrus, sveikas. Be to, terapijos procese dalyvaujantis žirgas turi nebijoti tam tikro inventoriaus, pagalbininkų, raitelio judesių. „Pavyzdžiui, turintieji autizmo sutrikimą, jodami ant žirgo, dažnai plasnoja rankomis, šokinėja, šaukia. Arklys turi į tai nereaguoti. Tam, kad gydomajame jojime dalyvaujantys žirgai jaustųsi gerai, privalu jais tinkamai rūpintis. Jie turi nuolat būti tarp arklių, ganytis lauke, turėti galimybę išsilakstyti, pažaisti“, - dėsto V.
Tačiau, pasak jos, net geriausiam, klusniausiam žirgui būna sunkių dienų, kai jis nenori klausyti, vykdyti komandų. Tuomet specialistė paaiškina pacientui, kodėl taip yra, kad arkliui taip pat ne visada pavyksta susikaupti.
Psichologinis Konsultavimas Su Žirgais
Žirgai - puikūs pagalbininkai ir psichologinio konsultavimo užsiėmimuose. Drauge su V. Palubeckiene dirba ir patyrusi psichologė, kuri turi darbo su žirgais patirties. Šiam darbui taip pat reikia specialių žinių, todėl V. Palubeckienė ir jos kolegė baigė EAGALA (angl. equine assisted growth and learning association) rengiamus kursus, nuolat kelia kvalifikaciją.
„Psichologinis konsultavimas su žirgais - tai patyriminė psichologinės pagalbos rūšis, kai į procesą įtraukiami žirgai. Teikiant pagalbą dalyvauja žirgas, psichikos sveikatos specialistas bei žirgų specialistas. Tai nėra jodinėjimas - gydymo procesas vyksta visiems dalyviams esant ant žemės, žirgai vaikšto ar bėgioja laisvi. Tokiu būdu suteikiama galimybė jiems spontaniškai ir autentiškai reaguoti į tai, kas vyksta per užsiėmimus“, - aiškina V.
Jos teigimu, žirgai šiuo atveju - tik tarpininkai, nors jie nėra pasyvūs stebėtojai. Žirgai iš prigimties socialūs gyvūnai, jie reaguoja į aplinkinių emocijas, elgesį, taigi aktyviai dalyvauja užsiėmimuose. „Kiekvienas žirgas turi savo charakterį, į kiekvieną žmogų jis reaguoja vis kitaip. Su vienu bendrauja noriai, kitą prisileidžia sunkiau. Sąveikos su žirgais čia vaidina pagrindinį vaidmenį - tai nėra kalbėjimo terapija. Žirgas šiuo atveju padeda žmogui atsiverti, pamatyti save ir savo problemas iš šalies“, - sako V.
Įprastai psichologinio konsultavimo su žirgais užsiėmimuose dalyvauja vyresnio amžiaus vaikai, turintys emocijų atpažinimo, kontrolės sunkumų, taip pat jaučiantys nerimą ar kenčiantys nuo prislėgtos nuotaikos. „Paaugliams nėra paprasta ieškoti psichologinės pagalbos. Jiems kur kas maloniau pasakyti: „Einu į užsiėmimą su žirgais“ negu: „Einu pas psichologą, psichoterapeutą, psichiatrą“, - pastebi V.
Tyrimai ir Rezultatai
V. Palubeckienė sako, kad trūksta tyrimų, atskleidžiančių jos gyvūnų terapijos naudą, tačiau nei specialistai, nei pacientai ir jų artimieji ja nė kiek neabejoja. „Pacientų būsenos pokyčiai, kurie vyksta lankant gydomojo jojimo užsiėmimus, yra labai subtilūs. Tai įrodo ir specialisčių atlikta apklausa. 2013-aisiais apklausta dešimt pacientų tėvų, kurių vaikai ilgesnį laiką lankė gydomojo jojimo užsiėmimus. Didžioji dalis tėvų pabrėžė, kad jų vaikams daugiausia džiaugsmo suteikė atsiradęs ryšys su gyvūnu, taip pat - su specialistu. Be to, vaikai išmoko tvarkos, įprato klausyti nurodymų. Po užsiėmimų jie dažniau išdrįsta pasakyti savo nuomonę, atskleisti norus, savijautą. Tėvų vertinimas buvo vienareikšmiškas - žirgų terapijos užsiėmimai labai reikalingi. Visi apklaustieji nurodė, kad ši terapija turėtų būti žinomesnė ir prieinamesnė.
„Žirgų terapija reglamentuota daugelyje pasaulio šalių. Jau ne vienerius metus tai žadama padaryti ir Lietuvoje. Gaila, tačiau pas mus šie procesai vyksta pernelyg lėtai. Jei ši terapjos rūšis būtų įteisinta, bendravimo su žirgais džiaugsmą galėtų pajusti ir daugiau negalią turinčių vaikų bei suaugusiųjų“, - teigia V.
Panašus:
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Linksmiausi pažintiniai žaidimai vaikams: idėjos ir patarimai
- Žaidimai mažiems vaikams: lavinantys ir smagūs užsiėmimai
- Kaip Išpūsti Kiaušinį Velykoms Lengvai ir Greitai: Žingsnis Po Žingsnio Vadovas + Kūrybingos Dekoravimo Idėjos
- Gimtadienio Daina Pianinu Natos: Lengviausias Būdas Išmokti Groti Greitai!