Jiezno paramos šeimai centras, įsikūręs Prienų rajone, teikia paslaugas įvairioms socialiai pažeidžiamoms grupėms. Centre veikia laikinojo apgyvendinimo grupė, Vaikų dienos centras, Krizių ir Globos centrai. Neseniai centras pasirašė sutartį su Migracijos departamentu dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo.
Istorija ir veikla
„Viskas prasidėjo labai anksti, kai dar nebuvo šito pabėgėlių bumo", - teigia centro direktoriaus pavaduotoja socialiniam darbui Meilutė Blekaitienė. 2020 metų gruodžio mėnesį Migracijos departamentas iš centro pirko paslaugą ir pasirašė sutartį dėl prieglobsčio prašytojų alternatyvaus apgyvendinimo užtikrinimo. Didelis pastatas, kuriame anksčiau veikė vaikų globos namai, tapo tinkama vieta šiai veiklai.
Ieškota veiklų, kurios padėtų apgyvendinti pažeidžiamiausius žmones, pavyzdžiui, moteris su vaikais ar daugiavaikes šeimas. M.Blekaitienė pasakoja: „Pas mus yra atkeliavusi šeima, moteris buvo nėščia - dabar jau gimė kūdikėlis, labai džiaugėmės. Tokia ir buvo mintis, kad čia lyg ir geresnės sąlygos, nes migrantų mažiau, daugiau jiems skiriama patalpų.“ Migracijos departamento atstovai įvertino patalpas ir pripažino, kad jos tinkamos pažeidžiamoms grupėms.
Šiuo metu centre gali gyventi iki 39 žmonių. Sutartis pasirašyta 2021-2022 metams, o jos suma siekia 250 000 eurų.
Gyventojai ir jų integracija
Pirmieji migrantai į centrą perkelti kovo mėnesį, ir jų sudėtis nuolat keičiasi - vieni gauna prieglobstį, kiti ne, o sprendimus skundžia. Septyni iš čia gyvenusiųjų jau gavo prieglobstį ir buvo perkelti į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą, kuriame užsiimama pabėgėlių socialine integracija.
Šiuo metu centre gyvena kurdai iš Irako ir šeimos iš Rusijos Federacijos, įskaitant čečėnų šeimas ir rusus su vaikais. Viena šeima iš Rusijos jau susilaukė kūdikio Jiezne.
Pasak M.Blekaitienės, „Turime atvykusių nuo balandžio, tos šeimos pasidaro kaip ir savos, juos pažįsti, kasdien matai, bendrauji. Tai kokių nors didelių problemų su jais neturime, jie lyg irgi nusiteikę integracijai, lyg nori integruotis, priima mūsų kultūrą, mes - jų. Skirtumai jaučiasi, vien tai, kad absoliuti dauguma yra musulmonai.“
Tačiau, pasak M.Blekaitienės, centras nenori, kad susidarytų „tautų katilas“, nes tai apsunkintų tiek gyventojų, tiek darbuotojų gyvenimą.
„Mes patys labai nenorime, kad čia būtų tautų katilas. Tada ir jiems sudėtinga, ir mums. Mes juk esame mažas miestelis, čia vertėjų nėra, jų ir visoje Lietuvoje trūksta. O kurdai kalba savo dialektais, neretai tarpusavyje nesusikalba. Bet kadangi mūsų projektas jau prasidėjo anksčiau, tai turime kiek geresnes sąlygas, galime pasiderinti ir su Migracijos departamentu pagal patalpas, ką čia geriau apgyvendinti“, - pasakojo M.Blekaitienė.
Dabar centre laukiamos tik šeimos, o pavieniai vyrai čia atkelti jau senokai. Pasak centro darbuotojų, šie gyventojai elgiasi normaliai ir stengiasi integruotis.
„Tokių migrantų, kaip dabar eina, mes neturime. Neturime nei bėdų, gal ateityje turėsime, - sako viena iš centro vadovių. - Tie mūsų gyventojai tikrai normaliai elgiasi, nors ir sunku pasakyti, kiek jie nuoširdūs. Mes ir nesprendžiame, ar jie nuo karo pabėgę, ar ekonominiai pabėgėliai.“
R.Joneliūnas antrina: „Mūsų pareiga jais pasirūpinti, juos pamaitinti.“
Maistas ir sveikatos priežiūra
Centro gyventojai negauna jau pagaminto maisto, bet jiems perkami produktai pagal jų pageidavimus, atsižvelgiant į ribotą biudžetą. Taip pat pasirūpinama ir medikamentais.
„Jie surašo prioriteto tvarka, ko dabar reikia. Visiems vienodai neperkame, nes vieni valgo vištieną, jautieną, kiti iš viso mėsos nevalgo. Kai atsižvelgiame į jų norus, tai kažkaip ir užtenka visko, konfliktų nėra. Jie žino, kiek pinigų yra skirta, o ir kainas puikiai žino, vaikšto į parduotuves“, - tikino R.Joneliūnas.
Centro darbuotojai pastebi, kad migrantai linkę gydytis ir nori patekti pas specialistus bei atlikti tyrimus. „Toks vaizdas susidaro, kad jie linkę gydytis. Gal įsivaizduoja, kad čia Europos Sąjunga, viskas aukštame lygyje ir viskas nemokama“, - svarstė centro darbuotojai.
Visi gyventojai gali laisvai palikti centrą, tačiau privalo laikytis nustatytų taisyklių - pasišalinti galima 72 valandoms, tik reikia pranešti, kur išvyksta. Jeigu po to laiko nesulaukiama grįžtant, darbuotojai apie tai informuoja Migracijos departamentą. „Tada nutraukiama prieglobsčio prašymo procedūra“, - apie pasekmes laiku negrįžusiems sako centro darbuotojai, pripažindami, kad tokių atvejų yra buvę.
Santykiai su vietos bendruomene
Konfliktinių situacijų su miestelio gyventojais nepasitaikė. Pasak R.Joneliūno, „Viskas prasidėjo, kai dar nebuvo tokios eskalacijos šitos problemos iš visų pusių. Todėl tyliai ramiai jie įsiliejo.“
M.Blekaitienė antrina: „Kai dabar tiek daug žmonių peržengia sieną, tai turbūt įvairių ten yra. O mūsų tie žmonės geranoriški, jie kaip ir supranta, kad svarbu turėti kontaktą su miesteliu.“
Iš Rusijos atvykusieji mezga pokalbius su vietos gyventojais, kurie tebemoka rusų kalba. Ypač pradžioje rusakalbių būta nemažai, todėl ir vietos gyventojai tam tikra prasme juos pažino, apsiprato. Todėl ir sutikti kurdą Jiezno gatvėje dabar niekam nėra staigmena.
„Buvo toks tadžikas, kuris mokėjo rusų ir arabų kalbas, taip pat buvo kurdas, kuris kalbėjo ne tik kurdiškai, bet ir arabiškai. Tai jie mums labai padėjo susidėlioti gyvenimo centre normas, dabar gyventojai jau patys vieni kitiems perduoda jas - ko norime, reikalaujame mes, kokios taisyklės galioja“, - pasakojo R.Joneliūnas.
M.Blekaitienė neslėpė, kad sunku buvę ir darbuotojams, kurie nežinojo, kokie žmonės čia ateis, tačiau daug kalbėtasi su jais: „Žinoma, tų žmonių gali būti visokių, bet labai didelių problemų dar nepatyrėme. Ir jie taip geranoriškai stengiasi pritapti, normaliai priima tai, kad reikia laikytis tam tikrų taisyklių, galioja šitame pastate taisyklės.“
Ateities planai ir perspektyvos
Visi centre gyvenantys migrantai jau paskiepyti nuo COVID-19. Jau jie yra prisidėję ir prie Jiezno tvarkymo. Kaip pasakojo vietos seniūnas Algis Bartusevičius, migrantai patys pasisiūlė į talką, kai vietos gyventojai tvarkė miestelį, sutvarkė šalia vieno centre esančio pastato vešėjusį šiukšlyną. Centro darbuotojai sako nuolat girdintys, kad jie visi nori likti Lietuvoje ir čia toliau kurti savo gyvenimą.
Centro direktorė J. V. Žukauskienė teigia, jog centras padavė paraišką dalyvauti projekte dėl Jaunimo centro steigimo. Jaunimo centre galėtų lankytis paaugliai nuo 14 metų.
Šitie žmonės, kaip sako M.Blekaitienė, neslepia - čia jų mažai ir jiems čia gera. Galbūt tai priežastis vengti konfliktų ir tarpusavyje, ir su centro darbuotojais, nes galbūt tai galėtų baigtis ir iškėlimu kur nors kitur, kur jau sąlygos būtų visai kitos. Dabar gyvenantys visi sako, kad nori likti Lietuvoje.
Vis dėlto tiek R.Joneliūnas, tiek M.Blekaitienė neslėpė nelinkę tikėti kiekvienu migrantų žodžiu - esą galbūt jie tik taip kalba, norėdami gauti prieglobstį. O tada jau pakelsią sparnus ir dingsią į išsvajotą Vokietiją ar kokią kitą šalį.
Jiezno globos namai - šešta Prienų rajone panašios paskirties įstaiga, teiksianti labai reikalingas ir didelės atsakomybės bei pasišventimo savo darbui reikalaujančias paslaugas.
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Atrask Geriausias Internetines Vaikiškų Rūbų Parduotuves – Patarimai Tėvams!
- Povilas Urbšys: Įdomiausia Biografija ir Neįtikėtina Politinė Karjera