Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiama pilietybės esmė, dvigubos pilietybės ištakos ir tendencijos Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Europoje, Australijoje, šiuolaikiniai esminiai atskirų valstybių dvigubos pilietybės ypatumai. Valstybės pilietybę apibrėžia jos įgijimą (gimstant, natūralizacijos ar kita tvarka) ir netekimą reglamentuojančiomis taisyklėmis.
Manau, kad pilietybės turinį galėtume apibūdinti trimis elementais: pilietis, valstybė ir santykis tarp jų. Kitaip tariant, pilietybės teisinis santykis nėra vien tai, kokias teises ir pareigas suteikia teisės normomis reglamentuotas santykis, atitinkamą reikšmę turi ir kiti du elementai - asmuo (pilietis) ir valstybė. Pilietybės santykiai būna ir horizontalūs, ir vertikalūs; tai nėra formalūs santykiai tarp asmenų; tokia narystė gali būti sukurta tik esant vienam kito pripažinimui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime pilietybę apibrėžė kaip nuolatinį, nepertraukiamą asmens ir valstybės teisinį ryšį, o pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą pilietybė - tai asmens nuolatinis teisinis ryšys su Lietuvos Respublika, grindžiamas abipusėmis teisėmis ir pareigomis (2 str. 8 p.). Šiuose apibrėžimuose kertinės sąvokos yra ryšio nepertraukiamumas, abipusiškumas.
Esminė savybė, kurios reikalaujama iš piliečio santykio su valstybe, yra lojalumas. Gaudamas Australijos pilietybę asmuo viešai pažada būti lojalus Australijai ir jos žmonėms, gerbti jos teises ir laisves, laikytis šios valstybės įstatymų. Lojaliam asmeniui būtina išlikti visą laiką, taip pat tuomet, kai jis jau turi dvigubą pilietybę.
Konkrečios valstybės pilietybės įgijimas nėra vien formalus jos statuso įgijimas - tai ir tam tikros naudos gavimas nemokamai, kylantis iš pilietybės instituto. Naudos krepšys - konkrečios teisės: aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė rinkti ar būti renkamam nacionaliniuose rinkimuose, stoti į tos valstybės tarnybą, atvykti (be vizų) į valstybę, apsigyventi joje, teisė į nemokamą medicinos pagalbą, ekonominių teisių (nuosavybės teisės į žemę, kitą nekilnojamąjį turtą) įgijimas, taip pat teisės į mokslą, švietimo paslaugas bei teisės naudotis kultūros vertybėmis platesnės garantijos, teisė į platesnes socialines garantijas, teisė į diplomatinę pagalbą kitoje valstybėje.
Atskirose valstybėse išvardytųjų teisių, priskiriamų tik piliečiams, apimtis nėra vienoda, o ir toje pačioje valstybėje kitu laiku ji gali iš dalies kisti. Pažymėtina, kad ne pilietis išvardytųjų teisių gali visai neturėti arba, jei konkrečioje valstybėje ir turi, paprastai gerokai siauresne apimtimi nei tos valstybės pilietis.
Pilietybės įgijimo pagrindai
Bėgant amžiams pilietybės įgijimo pagrindai kito, keitėsi net ir pradėjus formuotis pilietybės institutui nustatytas pilietybės įgijimas gimstant. Antai pradžioje Atėnuose, kad vaikas taptų piliečiu, reikalauta, kad jo tėvas būtų atėnietis, o 451 m. pr. m. e. išleidus teisės aktą to reikalauta ir iš mamos; santuoka su užsieniečiais buvo draudžiama. Taigi, pilietybė buvo paremta griežtu jus sanquinis (kraujo teisės) principo taikymu.
Dominuojanti mokslinėje literatūroje jus sanquinis principo samprata yra grindžiama idėja, kad tauta yra palikuonių bendruomenė. Tik šį principą taikant pilietybės įgijimui nebuvo prielaidų asmeniui be pilietybės ar kitos valstybės piliečiui tapti atėniečiu. Todėl Atėnuose nebuvo ir dvigubos pilietybės. Toks jus sanquinis principas įgyjant pilietybę ilgą laiką buvo taikomas Vokietijoje: didelė dalis bendruomenės, nepriklausiusi etninei tautai, negalėjo įgyti pilietybės.
Tuo atveju, kai taikomas jus soli (žemės teisės) principas, ankstyvuoju laikotarpiu dominavęs Prancūzijoje, vyksta visų asmenų politinė integracija: vaikas, gimęs šeimoje, kurios tėvai turi ne tos šalies pilietybę, įgyja šalies, kurioje gimė, pilietybę, jei šalis, kurios pilietybę turi jo tėvai, leidžia įgyti dar vieną papildomą pilietybę. Kartu atsiveria prielaidos dvigubai pilietybei.
Kodėl dvigubos pilietybės institutas buvo įteisintas gana vėlai (o ir jį įteisinus dvigubos pilietybės įgijimas vis dar buvo smarkiai ribojamas), nors tose valstybėse, kuriose buvo taikomas jus soli principas, buvo prielaidų jam atsirasti? Pagrindiniai dvigubos pilietybės įgijimo būdai buvo ir yra du: gimstant ir natūralizacijos tvarka. Kol migracijos mastas nebuvo didelis, atitinkamai ir mišrių santuokų būta mažai, todėl faktinių prielaidų rastis dvigubai pilietybei ją įgyjant gimstant nebuvo daug.
Dvigubos pilietybės plitimo stabdymas
Ilgą laiką dviguba pilietybė buvo traktuojama kaip pavojus moralei ir tarptautinei tvarkai. Theodoreʼas Rooseveltas pavadino ją save įrodančiu absurdu. JAV generalinis advokatas Jeremiahʼas Blackas teigė, kad jokia valdžia negali leisti dvigubos pilietybės, nes, pasak jo, kiekvienas žmogus žino, kad neįmanoma tarnauti dviem šeimininkams. Ši nepageidautina dvipatystės analogija gyvavo ilgai.
Buvo ieškoma priemonių stabdyti dvigubos pilietybės atvejų plitimą. Siekiant šio tikslo valstybėms reikėjo vieno bendro suderinto teisės akto. Joms susitarti nepavyko (nors bandymų būta). Nebuvo visų valstybių sutarimo panaikinti savo valstybės piliečio turėtą originalią pilietybę, kai jis įgyja kitos valstybės pilietybę. Nebuvo sutarimo, kad asmuo, jei gimsta kitoje valstybėje (jus soli principas), įgyja tik tos kitos valstybės pilietybę.
Kai kurių mokslininkų teigimu, vienas iš svarbių poreikių dvigubai pilietybei plisti buvo JAV ekonominės, karinės galios augimas, dėl kurio buvo būtina leisti imigrantams įgyti JAV pilietybę. Tačiau Europos valstybės atsisakydavo pripažinti natūralizacijos JAV teisėtumą. Kilo abipusis prieštaravimas, stabdęs dvigubos pilietybės plitimą.
JAV pilietybės įgijimo tvarka
Remiantis JAV Pilietybės ir imigracijos tarnybos (USCIS) pateiktomis instrukcijomis, norint įgyti JAV pilietybę, reikia atlikti šiuos žingsnius:
- 1 žingsnis.
- 2 žingsnis. Užpildykite eCRBA paraišką: Pasiekite eCRBA per MyTravelGov paskyrą, kurioje pateikiamos paprastos, žingsnis po žingsnio instrukcijos, kaip užpildyti paraišką. Iš anksto turėtumėte peržiūrėti būtinus dokumentus CRBA paraiškai.
- 3 žingsnis. Sumokėkite eCRBA mokestį ir suplanuokite susitikimą: Užpildę paraišką ir sumokėję mokestį internetu, galite suplanuoti susitikimą. PRIVALOTE suplanuoti susitikimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos pateikimo datos, kad būtų baigtas mokėjimo apdorojimas.
- 4 žingsnis. Dalyvaukite suplanuotame asmeniniame pokalbyje: Į susitikimą PRIVALOTE atsinešti visus originalius dokumentus. Originalūs dokumentai bus grąžinti jums po patikrinimo. Privalote pateikti patvirtintus anglų kalbos vertimus visiems dokumentams užsienio kalbomis.
JAV pilietybės teisinio reguliavimo ypatumai
JAV Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste - ir AT) 1915 m. byloje Mackenzie v. JAV buvo nustatomas skaičius, kiek metų dvigubą pilietybę turintis vaikas, kurio vienas iš tėvų buvo JAV pilietis, privalėjo nepertraukiamai pragyventi JAV nustatytą laikotarpį. Antai 1952 m. Vaikų, gimusių JAV, dvigubos pilietybės problema buvo sprendžiama ir per asmens apsisprendimą pirmą kartą dalyvaujant rinkimuose: sulaukęs pilnametystės asmuo turėjo spręsti, kurioje valstybėje - JAV ar valstybėje, kurioje negyveno, t. y. pagal tėvų originalią pilietybę, pageidauja balsuoti.
Vėliau, vadovaujantis 1940 ir 1952 m. JAV nustatytu JAV pilietybės teisiniu reguliavimu, JAV pilietis automatiškai prarasdavo JAV pilietybę, jei stodavo tarnauti kitos valstybės kariuomenėje. Karo metu tūkstančiai JAV piliečių, turėjusių šios šalies ir Japonijos arba ir Vokietijos, arba ir Italijos pilietybę, tarnavusių šių šalių kariuomenėje, priėmus 1940 m.
Pagal JAV teisinį reguliavimą ir jo praktikoje sąvoka „ekspatrijuoti“ buvo siejama su vadinamuoju savanorišku JAV natūralizuoto asmens pilietybės atsisakymu: jei natūralizuotas JAV pilietis išvyksta iš JAV į kilmės valstybę ir joje pragyvena dvejus metus (vėliau buvo nustatyti treji metai), jis nebelaikomas lojaliu JAV valstybei ir netenka jos pilietybės. Tam tikrą šio reguliavimo atgarsį galima aptikti ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme.
JAV Kongresas minėtą poziciją natūralizuotų piliečių atžvilgiu 1868 m. įtvirtino įstatymu, nurodydamas, kad teisė ekspatrijuoti (savanoriškai atsisakyti pilietybės) yra prigimtinė teisė, kurios Vyriausybė negali paneigti ar apriboti. Įstatyme nenurodžius konkrečių aplinkybių, kada Vyriausybė gali manyti, kad asmuo yra savanoriškai save ekspatrijavęs, ir dėl to panaikinti pilietybę, tais pačiais 1868 m. JAV sutartyje su Šiaurės Vokietijos konfederacija buvo detalizuota, jog tuo atveju, kai Vokietijos pilietis, natūralizavęsis JAV, vėl apsigyvena Šiaurės Vokietijoje neturėdamas ketinimo grįžti į JAV, turi būti laikoma, kad jis atsisakė natūralizacijos.
JAV AT 1964 m. gegužės 18 d. sprendimu (penki teisėjai balsavo už, trys prieš) priėmė revoliucinį sprendimą - 1952 m.Imigracijos ir pilietybės akto 352 straipsnio (a) dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, kuri, kaip nurodė AT, nenumato draudimo natūralizuotam JAV piliečiui išvykti į užsienį gyventi ar dirbti. Teismas rėmėsi, be kita ko, Konstitucijos XIV pataisa, kurios turinį atskleidė, išaiškinęs kad ji draudžia diskriminaciją - nevienodą traktavimą piliečių, gimusių JAV, ir gavusiųjų pilietybę vėliau; AT nurodė.
Peticijos dėl artimiausių giminaičių imigracijos į JAV
Pagal JAV Pilietybės ir Imigracijos įstatymą Amerikos piliečių artimiausi giminaičiai gali imigruoti į JAV. Svarbu pažymėti, kad seneliai, tetos, dėdės, sutuoktinių giminės, pusbroliai, pusseserės negali tvarkyti dokumentų imigracijai. JAV piliečiai turi pildyti peticiją (formą I-130) artimiausioje pagal savo gyvenamąją vietą JAV Pilietybės ir imigracijos tarnyboje (USCIS). Šios tarnybos padalinių sąrašas yra nurodytas I-130 formos instrukcijose.
Kai peticija patvirtinama, pilietybės ir imigracijos tarnyba atsiunčia pranešimą, formą I-797, kad peticija patvirtinta. Tuo pat metu byla yra persiunčiama į Nacionalinį vizų centrą (NVC), kuris susisiekia su Amerikos piliečio giminaičiu ir užsiima tolimesniu bylos tvarkymu. Kai Nacionalinis vizų centras baigia tvarkyti dokumentus ir paskiria pokalbio datą, byla yra persiunčiama į Amerikos ambasadą Vilniuje.
Remiantis JAV Pilietybės ir imigracijos tarnybos (USCIS) pateiktomis instrukcijomis, nuo 2011 m. Paso galiojimas turi būti 60 dienų ilgesnis nei vizos. Kad galėtumėte užpildyti DS-260 formą, jums bus reikalingas Nacionalinio Vizų Centro suteiktas Invoice ID Number ir kiekvieno kartu keliaujančio ir dėl vizos besikreipiančio asmens Beneficiary ID Number. Rėmėjai taip pat turi pateikti paskutinių metų mokesčių formas 1040 ir W2arba Scedule C,E, ir t.t.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Pramogos vaikams Druskininkuose – geriausios vietos, veiklos ir nakvynės idėjos šeimai!
- Vaikiškos lovytės pigiau: geriausi pasiūlymai internetu