Kiaušidžių cistos nėštumo metu

Diagnozė „cista gimdoje“ daugeliui moterų skamba gąsdinančiai - sukyla nerimas, kyla daug klausimų apie sveikatą, vaisingumą ir tolimesnį gydymą. Cista - tai skysčiu užpildyta ertmė, kuri gali susiformuoti įvairiose kūno vietose, įskaitant ir gimdos audinius. Nors gimdos cistos nėra tokios dažnos kaip, pavyzdžiui, kiaušidžių cistos, jos vis dėlto pasitaiko.

Gimdos cistų tipai

1. Šios cistos formuojasi gimdos kaklelio liaukose, kai užsikemša jų ištekėjimo kanalėliai.
2. Jei gimdos gleivinės audinys pradeda augti ne savo vietoje (sergant endometrioze), gali formuotis cistos.
3. Tai nedidelės cistinės struktūros, kurios gali atsirasti gimdos sienelėje arba gleivinėje, dažnai - dėl hormoninių pokyčių.

Dauguma gimdos cistų yra besimptomės ir aptinkamos tik profilaktinių patikrinimų metu. Svarbu nepamiršti, kad šie simptomai gali būti būdingi ir kitoms ginekologinėms ligoms, todėl savidiagnozė - ne išeitis. Dauguma gimdos cistų yra nepavojingos. Jos nesupiktybėja ir ilgainiui gali net išnykti pačios. Sekite gydytojo rekomendacijas. Nepamirškite reguliarių ginekologinių patikrinimų. Pasitikėkite specialistais. Paprastos, nedidelės cistos dažniausiai neturi jokios įtakos vaisingumui. Tačiau jei cistos susijusios su endometrioze ar hormonų disbalansu, tai gali turėti tam tikrą poveikį.

Ginekologiniai dariniai: miomos, cistos ir polipai

Ginekologiniuose tyrimuose dažnai aptinkami įvairūs dariniai, tokie kaip miomos, cistos ir polipai. Šie ginekologiniai dariniai skiriasi savo pobūdžiu, kilme ir simptomais. Miomos yra gerybinės gimdos raumenų ataugos, cistos yra skystos, maišelio formos struktūros kiaušidėse arba kiaušintakiuose, o polipai yra nedidelės išaugos gimdos gleivinėje. Simptomai jaučiami ne visada.

Visgi atsiradus miomoms (atsiranda trečdaliui moterų) galimas kraujavimas iš lytinių organų, būdingos gausios, ilgos mėnesinės, pilvo skausmai/maudimas. Funkcinės kiaušidžių cistos dažniausiai būna besimptomės. Jei kiaušidžių cista didelė, moterį gali varginti sunkiai nusakomas maudimas, sunkumas pilvo apačioje. Plyšus cistai gali pasireikšti labai stiprus pilvo skausmas. Polipai, kaip ir cistos, dažnai būna besimptomiai, ypač menopauzės laikotarpiu.

Taigi, toliau analizuojant skirtumus, - mioma nuo polipo skiriasi savo struktūra ir augimo vieta. Gimdos polipas - lokalus gimdos (vidinio sluoksnio) gleivinės audinio sustorėjusi išauga, įsiterpianti į gimdos ertmę, o kiaušidžių cista - ertminis kiaušidės darinys, pripildytas skysčiu, kuriame gali būti audinio arba ląstelių. Besimptomiai ir nepiktybiniai šie dariniai nėra pavojingi.

Dėl kokių priežasčių atsiranda šie dariniai?

Gimdos miomos formuojasi vaisingo amžiaus moterims ir diagnozuojama trečdaliui moterų, vyresnių nei 35 metų. Tikslios priežastys, lemiančios miomų atsiradimą ir augimą, nėra visiškai aiškios. Visgi gimdos raumeninis sluoksnis transformuojasi į miomą dėl genetinių pokyčių (mutacijų) ir įvairių lytinių hormonų bei augimo faktorių įtakos. Kiaušidžių cistų atsiradimo priežastys irgi nėra visiškai aiškios, tačiau funkcinės kiaušidžių cistos atsiranda dėl lytinių hormonų disfunkcijos, kuomet neįvykus ovuliacijai, susiformuoja folikulinė cista. Kai po ovuliacijos folikulo ertmė prisipildo ląstelių ir skysčio, susiformuoja cista, kuri šioje ciklo fazėje susiformavusi vadinasi geltonkūnio cista. Gimdos gleivinės polipų atsiradimo priežastis taip pat nėra aiški, tačiau yra didesnė tikimybė, kad moteriai atsiras mioma ar kiaušidžių cistų, jei giminės moterims yra buvę tokių darinių.

Ne, ne visada gimdos ar kiaušidžių dariniai yra šalinami. Nedidelių ir besimptomių miomų gydyti nereikia, moteris yra stebima. Kiaušidžių cistos vaisingo amžiaus moterims dažniausiai išnyksta savaime per 2-3 mėn. arba skiriant gydymą hormoniniais preparatais, todėl funkcines cistas operuoti tenka retai. Cistų operacijos apimtis priklauso nuo amžiaus, reprodukcinės funkcijos saugojimo poreikio ir cistos pobūdžio. Jei yra bent menkiausias spėjimas, kad kiaušidės darinys piktybinis, būtina operacijos metu nedelsiant morfologiškai jį ištirti.

Polipai apie 50 proc. Endometrioidinės cistos (dažniausiai kartu su jomis būna ir sąaugos ant kiaušintakių, kurios, kaip “voratinkliai” blokuoja kiaušintakių praeinamumą) ir kartais dideli polipai yra vieni iš nevaisingumo priežasčių, tačiau miomos retais atvejais gali būti nevaisingumo ir vaisiaus neišnešiojimo priežastis. Visos komplikacijos nėštumo metu dažniausiai pasitaiko, esant intramuralinei (gimdos raumenyje) ar didesnei nei 3 cm submukozinei (įsiterpusiai į gimdos ertmę) miomai. Dėl didelių ar dauginių miomų dažniau būna persileidimo ar priešlaikinio gimdymo (15-20 proc.) atvejų.

Ar šie dariniai turi įtakos vėžio atsiradimui?

Miomos nesupiktybėja, tačiau yra labai sunku atskirti miomą nuo piktybinio gimdos raumens naviko - sarkomos. Viena didelė, greitai auganti mioma leidžia įtarti piktybiškumą, tačiau tik pooperacinis miomos ar net visos gimdos histologinis tyrimas leidžia tiksliai diferencijuoti miomą nuo sarkomos. Gimdos sarkoma - retas navikas, tarp visų piktybinių gimdos navikų nustatoma 1-5 proc. Jei cista yra mažesnė nei 5 cm, vienpusė, vienkamerinė be kietų audinio intarpų ar spenelinių išaugų, supiktybėjimo tikimybė mažesnė nei 1 proc., apie 50 proc. tokių cistų išnyksta savaime per 3 mėn. Kiekvienu atveju stebėjimo taktika yra individuali. Moterys, turinčios gimdos miomą, stebimos kas 6 mėn. Nepiktybinės, funkcinės kiaušidžių cistos stebimos kas 3-6 mėn.

Kiaušidžių cistos nėštumo metu: išsami apžvalga

Nėštumas - tai laikotarpis, kai moters kūnas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš galimų, nors ir dažnai keliantis nerimą, radinių yra kiaušidžių cista. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti kiaušidžių cistas, atsirandančias nėštumo metu, aptariant jų tipus, priežastis, diagnostiką, galimus simptomus, gydymo būdus ir galimą poveikį nėštumo eigai. Siekiama suteikti informaciją, kuri būtų suprantama tiek pradedantiesiems, tiek medicinos profesionalams, vengiant klišų ir pateikiant argumentus iš skirtingų perspektyvų.

Kas yra kiaušidžių cista?

Kiaušidžių cista - tai skysčiu prisipildęs maišelis, susiformuojantis kiaušidėje arba ant jos paviršiaus. Kiaušidės yra moters reprodukcinės sistemos dalis, esančios abiejose gimdos pusėse. Jos gamina kiaušinėlius ir hormonus, tokius kaip estrogenas ir progesteronas. Cistos gali būti įvairių dydžių, nuo labai mažų, vos kelių milimetrų, iki didelių, siekiančių kelis centimetrus. Dauguma kiaušidžių cistų yra nepiktybinės (ne vėžinės) ir dažnai išnyksta savaime.

Kiaušidžių cistos nėštumo metu: ar tai dažnas reiškinys?

Taip, kiaušidžių cistos yra gana dažnas reiškinys nėštumo metu, ypač pirmuoju trimestru. Daugeliu atvejų jos yra funkcinės ir nekelia jokio pavojaus nei motinai, nei vaisiui. Svarbu pabrėžti, kad radus cistą ultragarso tyrimo metu, nereikėtų iš karto panikuoti. Tačiau būtina konsultuotis su gydytoju, kad jis įvertintų situaciją ir nustatytų tolesnį veiksmų planą.

Kiaušidžių cistų tipai nėštumo metu

Yra keletas kiaušidžių cistų tipų, kurie gali atsirasti nėštumo metu. Svarbu suprasti skirtumus tarp jų, nes tai lemia gydymo strategiją:

Funkcinės cistos

Tai labiausiai paplitęs kiaušidžių cistų tipas. Jos susidaro dėl normalaus menstruacinio ciklo. Yra du pagrindiniai funkcinės cistos tipai:

• Folikulinės cistos: Susidaro, kai folikulas, kuriame bręsta kiaušinėlis, neplyšta ir neišleidžia kiaušinėlio. Vietoj to, jis toliau auga ir virsta cista.
• Geltonkūnio cistos: Susidaro po to, kai kiaušinėlis išsilaisvina iš folikulo. Folikulas virsta geltonkūniu, kuris gamina progesteroną, padedantį palaikyti nėštumą. Jei folikulas užsipildo skysčiu, susidaro geltonkūnio cista. Šios cistos dažnai aptinkamos nėštumo metu ir paprastai išnyksta savaime iki antrojo trimestro.

Nefunkcinės cistos

Šios cistos nesusijusios su menstruaciniu ciklu. Dažniausi nefunkcinių cistų tipai:

• Dermoidinės cistos (teratomos): Šios cistos susideda iš įvairių audinių, tokių kaip plaukai, oda ar dantys. Jos susidaro iš gemalinių ląstelių ir dažniausiai yra nepiktybinės.
• Cistadenomos: Tai cistos, susidariusios ant kiaušidžių paviršiaus. Jos gali būti užpildytos seroziniu arba mucininiu skysčiu.
• Endometriomos: Šios cistos susidaro sergant endometrioze, kai gimdos gleivinė (endometriumas) auga už gimdos ribų, įskaitant kiaušides.

Kiaušidžių cistų priežastys nėštumo metu

Kaip jau minėta, funkcinės cistos susidaro dėl hormoninių pokyčių, vykstančių menstruacinio ciklo metu. Nėštumo metu geltonkūnio cista yra ypač svarbi, nes ji gamina progesteroną, kuris palaiko nėštumą ankstyvosiose stadijose. Ši cista paprastai išnyksta savaime, kai placentą perima progesterono gamybos funkciją. Tačiau kartais ji gali išlikti arba padidėti.

Nefunkcinės cistos susidaro dėl kitų priežasčių, nesusijusių su hormonais. Dermoidinės cistos ir cistadenomos susidaro dėl ląstelių augimo sutrikimų, o endometriomos - dėl endometriozės.

Remiantis pateikta informacija, hormonų disbalansas (LH, FSH), lėtinis stresas, nervinė įtampa ir išsekimas gali turėti įtakos cistinių formacijų susidarymui, tačiau tai greičiausiai susiję su funkcinėmis cistomis, o ne su nefunkcinėmis.

Simptomai

Daugeliu atvejų kiaušidžių cistos nesukelia jokių simptomų ir aptinkamos atsitiktinai atliekant ultragarso tyrimą. Tačiau, jei cista yra didelė arba sukelia komplikacijų, gali pasireikšti šie simptomai:

• Pilvo skausmas arba diskomfortas (gali būti vienpusis, priklausomai nuo to, kurioje kiaušidėje yra cista)
• Pilvo pūtimas
• Dažnas šlapinimasis
• Skausmas lytinių santykių metu
• Pykinimas arba vėmimas
• Sunkiais atvejais - staigus, stiprus pilvo skausmas (galimas cistos plyšimas arba kiaušidžių apsisukimas)

Svarbu pabrėžti, kad šie simptomai gali būti susiję ir su kitomis nėštumo komplikacijomis, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų tikslią diagnozę.

Diagnostika

Pagrindinis diagnostikos metodas yra ultragarso tyrimas. Jis leidžia vizualizuoti kiaušides ir nustatyti cistos dydį, formą ir struktūrą. Nėštumo metu ultragarso tyrimas dažnai atliekamas reguliariai, todėl cistos gali būti aptiktos atsitiktinai.

Jei ultragarso tyrimas neleidžia tiksliai nustatyti cistos pobūdžio, gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Tačiau nėštumo metu MRT naudojama rečiau ir tik tada, kai būtina atlikti išsamesnį tyrimą.

Kraujo tyrimai, tokie kaip CA-125, paprastai neatliekami diagnozuojant kiaušidžių cistas nėštumo metu. CA-125 yra naviko žymuo, kuris gali būti padidėjęs sergant kiaušidžių vėžiu, tačiau jis taip pat gali būti padidėjęs sergant kitomis ligomis, įskaitant nėštumą.

Gydymas

Gydymo strategija priklauso nuo cistos tipo, dydžio, simptomų ir nėštumo trukmės. Daugeliu atvejų, ypač jei cista yra funkcinė ir nesukelia simptomų, taikomas stebėjimo metodas.

Stebėjimas

Gydytojas reguliariai atlieka ultragarso tyrimus, kad stebėtų cistos dydį ir būklę. Dauguma funkcinių cistų išnyksta savaime iki antrojo trimestro, kai placentą perima hormonų gamybos funkciją. Jei cista išlieka arba padidėja, gali būti svarstomas chirurginis gydymas.

Chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas nėštumo metu atliekamas retai ir tik tada, kai cista sukelia stiprius simptomus, yra didelė arba įtariama, kad ji yra piktybinė. Operacija gali būti atliekama laparoskopiniu arba laparotominiu būdu.

• Laparoskopija: Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu per mažus pjūvius pilve įvedami instrumentai ir kamera. Laparoskopija paprastai yra saugesnė nei laparotomija ir leidžia greičiau atsigauti.
• Laparotomija: Tai atvira chirurginė procedūra, kurios metu pilve atliekamas didesnis pjūvis. Laparotomija atliekama, jei cista yra labai didelė arba jei yra įtarimų dėl piktybinio proceso.

Operacijos metu dažniausiai atliekama cistektomija - cistos pašalinimas, išsaugant kiaušidę. Jei cista yra piktybinė arba labai pažeidusi kiaušidę, gali būti reikalingas oophorectomy - kiaušidės pašalinimas.

Vaistai

Skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip paracetamolis, gali būti naudojami simptomams palengvinti. Hormoniniai kontraceptikai nėštumo metu nenaudojami.

Galimas poveikis nėštumui

Daugeliu atvejų kiaušidžių cistos neturi jokio neigiamo poveikio nėštumo eigai. Funkcinės cistos paprastai išnyksta savaime ir nesukelia jokių komplikacijų. Tačiau, jei cista yra didelė arba sukelia komplikacijų, gali kilti tam tikrų rizikų:

• Kiaušidžių apsisukimas: Didelė cista gali sukelti kiaušidžių apsisukimą, dėl kurio sutrinka kraujotaka kiaušidėje. Tai gali sukelti stiprų skausmą ir reikalauti skubios chirurginės intervencijos.
• Cistos plyšimas: Cista gali plyšti, sukeldama vidinį kraujavimą ir stiprų pilvo skausmą.
• Priešlaikinis gimdymas: Kai kuriais atvejais didelės cistos gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.

Svarbu pabrėžti, kad šios komplikacijos yra retos. Reguliarus stebėjimas ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti riziką.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate šiuos simptomus:

• Stiprus pilvo skausmas
• Karščiavimas
• Pykinimas arba vėmimas
• Galvos svaigimas arba silpnumas
• Kraujavimas iš makšties

Net jei nejaučiate jokių simptomų, bet ultragarso tyrimo metu buvo aptikta cista, svarbu aptarti situaciją su gydytoju, kad jis įvertintų riziką ir nustatytų tolesnį veiksmų planą.

Prevencija

Specifinių prevencijos priemonių, skirtų kiaušidžių cistų susidarymui nėštumo metu, nėra.

Kiaušidžių vėžys ir cistos

Onkologinės ligos tampa lėtinės, t.y. daugėja žmonių, kurie po vėžio diagnozės ilgai ir kokybiškai gyvena. Kita vertus, ar pavyks įveikti ligą, priklauso nuo daugelio dalykų, taip pat ir ligos lokalizacijos. Žinoma, kad tam tikros vėžinės ligos pasižymi didesniu mirtingumu, palyginti su kitomis. Viena tokių - kiaušidžių vėžys. Tai sudėtinga, dideliu atkryčių tikimybe pasižyminti ir negreitai diagnozuojama liga. Todėl net apie 75 proc. atvejų nustatomas III ar IV stadijos. Kas galėtų padėti aptikti ligą anksti? Galbūt pirmasis požymis yra kiaušidžių cistos?

Kiaušidės yra nedidelis porinis organas moters kūne, gaminantis kiaušidžių hormonus, nuo kurių priklauso ir menstruacinis ciklas. Išsekus kiaušidžių veiklai, nevyksta menstruacijos, prasideda menopauzė. Kiaušidės yra puikiai matomos ir vertinamos atliekant jų apžiūrą ultragarsu per makštį, pilvo sieną arba tiesiąją žarną. Kiaušidžių cistos gali būti gerybinės, ribinio piktybiškumo ir piktybinės.

Pagrindinė ginekologinio tyrimo ultragarsu užduotis yra atskirti, ar cista turi nors vieną piktybiškumo požymį, nes nuo to priklauso ir taktika, ką toliau reikės daryti. Didžioji dauguma cistų, kurios susiformuoja kiaušidėse būna gerybinės ir tik retais atvejais- piktybinės. Vienos iš dažniausiai atsirandančių gerybinių cistų yra funkcinės cistos, susijusios su kiaušidžių veikla ir menstruacinio ciklo hormonine reguliacija. Šios cistos būna tik vaisingo amžiaus moterims (nuo pirmų mėnesinių iki menopauzės). Kitos cistos, tokios kaip endometrioidinės kiaušidžių cistos, taip pat yra gerybinės. Tačiau joms gydyti gali būti skirta hormonų terapija, o kartais ir operacija. Dar kitos gerybinės cistos - dermoidinės. Pastarosios yra įgimtos. Jos dažniausiai nustatomos 20-40 metų amžiaus moterims. Gerybinių cistų supiktybėjimo tikimybė yra nedidelė.

Nėra duomenų, kad kuri nors iš gerybinėms priskiriamų cistų rūšių būtų ikivėžinė būklė. Gerybinės kiaušidžių cistos didėdamos gali sukelti pilvo skausmus, gali plyšti, todėl retais atvejais gali prasidėti vidinis kraujavimas. Taip pat cistos kartu su kiaušide gali apsisukti. Tai sukelia kraujotakos sutrikimą kiaušidėje. Esant cistoms, kiaušidžių vėžio tikimybė nėra didelė: 1-2 proc. moterų per gyvenimą suserga kiaušidžių vėžiu. Kiaušidžių vėžys pasaulyje užima 6-7 vietą tarp moterų piktybinių navikų ir 2-ą tarp piktybinių ginekologinių susirgimų.

Iš tiesų, žinomi ne tik kiaušidžių vėžio tikimybę didinantys, bet ir ją mažinantys veiksniai (tarsi atliekantys apsauginę funkciją). Paprastai ligos pradžioje moterys nejaučia nieko. Ankstyvose stadijose kiaušidžių vėžys specifinių simptomų neturi, todėl literatūroje kiaušidžių vėžys dar vadinamas „tyliuoju žudiku“. Nesant simptomų kiaušidžių vėžys ilgą laiką gali būti neįtartas, nenustatytas ir tik vėlesnėse stadijose atsiranda nespecifiniai simptomai, kurie verčia kreiptis į gydytojus.

Kiaušidžių vėžio žymuo (CA-125) yra nespecifinis ir jo padidėjimas ar normalus kiekis kraujyje neatsako į klausimą, sergate kiaušidžių vėžiu ar ne, nes šio baltymo padidėjimas kraujyje gali būti nustatomas įvairių kitų patologijų metu, o normalus jo kiekis nepaneigia vėžio galimybės. Tik apie 50 proc. ankstyvo kiaušidžių vėžio atvejų yra randamas Ca-125 pakilimas, bet jei ultragarsu bus rasta cista kiaušidėse, ypač menopauzės laikotarpiu, dažniausiai bus atliekamas ir Ca-125 žymuo.

Daugumos kiaušidžių cistų susidarymo išvengti nepavyks, bet reguliarus lankymasis pas ginekologą ir atliekami dubens tyrimai ultragarsu padeda atsiradusius pakitimus nustatyti anksčiau. Moterys turi atkreipti dėmesį į naujai atsiradusius mėnesinių ciklo sutrikimus, neįprastus ankščiau nebuvusius pojūčius pilve, ypač tuos, kurie trunka ilgiau ir šių simptomų neignoruoti, o kreiptis į šeimos gydytoją. Jeigu neturite jokių nusiskundimų, lankykitės pas ginekologą kartą per metus. Anksti nustačius kiaušidžių vėžį, gydymo rezultatai yra geriausi, dauguma tokių moterų po gydymo gyvena ilgai ir kokybiškai.

Kiaušidžių vėžys yra gydomas kombinuojant kelis būdus. Pirmiausia, jei atlikus tyrimus manoma, kad bus galima pašalinti visus atsiradusius vėžio židinius, pacientės yra operuojamos. Tokiu atveju atliekama didelės apimties operacija: pašalinama gimda su kiaušidėmis ir kiaušintakiais, taukinė ir visi matomi vėžio židiniai. Po operacijos, gavus histologinio tyrimo atsakymą ir nustačius kiaušidžių vėžį, visos pacientės turi būti konsultuojamos gydytojo genetiko ir gydytojo onkologo.

Visi šie gydymo būdai gali būti derinami tarpusavyje. Gydytojas onkologas, kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinęs klinikinę situaciją, nusprendžia, koks gydymo būdas yra racionaliausias ir galėtų būti efektyviausias.

žymės:

Panašus:

• Cista kiaušidėje nėštumo metu: Ką reikia žinoti ir kaip elgtis?
• Ar Ovuliacija Tikrai Vyksta Pakaitomis Kiaušidėse? Sužinokite Tiesą!
• Efektyvūs Bartolino Liaukos Cistos Gydymo Būdai Nėštumo Metu – Patarimai ir Sprendimai
• Šeimos Gydytojo Kompetencija Nėštumo Priežiūroje: Viskas, Ką Turite Žinoti!
• Nėštumo testas su neryškia antra juostele – ką tai iš tikrųjų reiškia?