Robertas Javtokas - buvęs Lietuvos krepšininkas, žaidęs vidurio puolėjo pozicijoje. Jis išsiskyrė savo fizine jėga, atletiškumu ir gebėjimu ginti po krepšiu. Per savo karjerą žaidė tokiose komandose kaip Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir Kauno „Žalgiris“, taip pat atstovavo Lietuvai tarptautiniuose čempionatuose. Su Lietuvos rinktine laimėjo keletą svarbių titulų, įskaitant Europos čempionato aukso ir bronzos medalius.
Debiutavęs 2001-aisiais per 15 metų su nacionalinės komandos marškinėliais aukštaūgis ant parketo iš viso išbėgo net 204 kartus, iš kurių 91 - oficialiuose mačuose. Pagal pirmąjį rodiklį jis visų laikų Lietuvos rinktinės atstovų sąraše šiuo metu rikiuojasi antras, o pagal antrąjį - ketvirtas. Iki absoliutaus rekordo pagal apskritai sužaistas rungtynes R. Javtokui nuo suoliuko tetrūko pakilti vos keturis kartus.
Karjeros pabaigos apmąstymai
„Ne mano metuose treniruotis visą vasarą, atiduoti jėgas, kurių ir taip daug nebėra, ir tiesiog žiūrėti - tą patį galėjau ir namuose per televizorių pamatyti. Treneris man niekada nežadėjo, kad žaisiu po 30 minučių, bet sakė, kad aš labai reikalingas, o pats tikėjau, kad reikalingas būsiu ne tik rūbinėje, bet ir aikštelėje. Matyt, klydau“, - kalbėdamas su Krepšinis.lt nuoskaudos neslėpė Robertas Javtokas.
- Prieš olimpines žaidynes jau vis užsimindavote apie karjeros pabaigą rinktinėje, bet galutinai nebuvote apsisprendęs. Ar buvo sunku po Rio padėti tašką? - Krepšinis.lt paklausė R. Javtoko. - Nesunku, kadangi patys matėte, kad olimpiadoje jau beveik nežaidžiau. Aš ir šiemet jau galvojau nevažiuoti, bet mane įtikino, kad būsiu reikalingas, bet pasirodė, jog nelabai (šypteli). Dėl to jau buvo aišku, kad laikas priimti šį žingsnį.
- Savo kolekcijoje neturite tik olimpinio medalio ir apie jį prieš išvykdamas garsiai pasvajojote. Bet žaidynės nei rinktinei, nei jums nesusiklostė taip, kaip tikėjotės. - Asmeninės statistikos atžvilgiu medalis tą apmaudą būtų sumažinęs. Bet kai ir pačiam nebuvo progų pasirodyti, ir komandai nepasisekė - apmaudas liko. Turėjome šansą, jaučiau, kad komanda gera ir tikrai buvome verti medalių. Aišku, verti tie, kurie iškovojo, bet buvome pajėgus užimti žymiai aukštesnę vietą, tiesiog kažkur kažkas nesusiklostė. Šis jausmas viduje liks ilgam, nes tikėjau, kad laimėsime.
- Jonas Kazlauskas pripažino, kad po pralaimėjimo ispanams komanda nebebuvo tokia pati. - Aš nenoriu dabar veltis į tas diskusijas: posle draki kulakami ne mašut (liet. - po muštynių kumščiais nemojuojama; juokiasi). Tebūnie kaip treneris sako - jis mato kaip yra. Bet manau, kad komanda vis tiek buvo gera - visi kovojo iki galo, nebuvo jokių nesutarimų, o priežastis tegul vardina treneris - jis geriau žino. Nes ką žaidėjai gali pasakyti?
- Pats į aikštę išbėgote tik dvejose rungtyse ir net nė karto nemetėte į krepšį. - Aišku, kad sunku, nes ne mano metuose treniruotis visą vasarą, atiduoti jėgas, kurių ir taip daug nebėra, ir tiesiog žiūrėti - tą patį galėjau ir namuose per televizorių pamatyti. Treneris man niekada nežadėjo, kad žaisiu po 30 minučių, bet sakė, kad aš labai reikalingas, o pats tikėjau, kad reikalingas būsiu ne tik rūbinėje, bet ir aikštelėje. Matyt, klydau.
- Į rinktinę nuolat verždavotės, nors ir turėdavote traumelių. Nepaisant pasiaukojimo kai kurie krepšinio sirgaliai jus jau seniai vijo iš rinktinės. - Žinote, heiterių yra begalė - tai žmonės, kurie nieko gyvenime nėra padarę dėl Lietuvos. Bet sąžiningai kalbant, aš neskaitau komentarų, tačiau įsivaizduoju, ką jie rašinėja. Gali sužaisti geriausias rungtynes, bet vis tiek heiterių atsiras.
- Kokią patirtį pasiimsite ir ką labiausiai prisiminsite po tų 15-os metų nacionalinėje komandoje? - Visumą. Nėra vieno dalyko. Vieni metai buvo labai geri, kiti - prastesni, bet iš esmės visada tas pats: visi susirenka po ilgų sezonų su geromis nuotaikomis, visi noriai dirba, yra pasiilgę pergalių džiaugsmo - atmosfera visai kitokia nei klube, kur tau moka pinigus, iš tavęs reikalauja. Čia visi savo noru, viską daro nuoširdžiai, atvažiuoja vieni su kitais pasimatyti - sunku žodžiais nupasakoti.
- Daugiau laiko bus žvejybai? - Medžioklei, žvejybai, šeimai, kuri iš tikrųjų nukenčia labai stipriai. Gimė trečias vaikas, tai reikės žmonai padėti - atsiranda daug rūpesčių.
Traumos ir reabilitacija
Gruodžio pabaigoje R.Javtokui lūžo vienas iš čiurnos kaulų. Gydytojų diagnozė - keli mėnesiai be krepšinio. „Aš stengiuosi ir tikiuosi. Tačiau mano veiksmai dar riboti. Negaliu pasakyti, kad išvysite mane atkrintamosiose, bet laiko rėmų nustatytų nėra. Paklaustas, kokioje stadijoje yra jo reabilitacija, krepšininkas išdavė, kad dar tikrai nėra pasirengęs rungtyniauti visu pajėgumu: „Aš bėgioju, bet tai yra tik 70 proc. mano galimybių kol kas.
- Dar prieš išvykdamas į Rio sakėte, kad nesate 100 proc. atsigavęs po pėdos lūžio. O kokia savijauta dabar? - Žinai, visiškai, taip kaip aš norėčiau, jau tikrai neatsigausiu, bet bandau iš paskutiniųjų, nes baigti karjerą visada suspėsiu. Kol jaučiu, kad galiu stumdytis, konkuruoti dėl vietos aikštelėje - man tai teikia malonumą, džiaugsmą. O ta koja... Aš priimu kaip yra - skauda, tai skauda (juokiasi). Tiesiog susitaikiau su tuo.
Tiesa, „Žalgirio“ aukštaūgis patikino, kad jeigu sveikata leis, jis neskubės baigti karjeros: „Nenorėčiau jau šį sezoną kabinti sportbačių ant vinies. „Noriu atsistatyti ir padėti klubui. Jeigu išeis, tada bus galima galvoti apie rinktinę. Kai prieš ketverius metus R.Javtokas gydėsi panašią traumą, gydymas gerokai užtruko.
Ateities planai
Po profesionalios karjeros pabaigos Javtokas tapo krepšinio vadybininku ir šiuo metu yra aktyvus Lietuvos krepšinio pasaulyje, dirbantis su Kauno „Žalgiriu“.
- Šarūnas Jasikevičius nori, kad šiemet „Žalgiris“ žaistų greitą krepšinį, o komandoje - gana daug jaunų žaidėjų. Koks vaidmuo joje numatytas jums? Nebijote, kad pasikartos rinktinės istorija? - Sąžiningai? Nežinau. Aš Šarūnu tikiu. Sezonas ilgas, daug rungtynių, bet kada gali kuris nors iškristi iš rikiuotės - sezonas vis tiek yra ne rinktinė, kurioje 10 dienų sužaidi ir viso gero. Bet jeigu mane pasiliko, vadinasi mato savo schemose.
- Sezono pabaigoje jums jau bus 37-eri. Galbūt jau yra minčių ir apskritai pakabinti sportbačius ant vinies? - Yra, bet dabar nenoriu apie tai šnekėti. Ateis tam metas ir pasakysiu - viso gero arba ne. Kol kas nenoriu nieko sakyti, nes po to apsigalvosiu (šypteli). Reikia tam sprendimui subręsti, kai pasakai: viskas, nebenoriu. Dabar galvoju, kaip ištęsti šį sezoną. Ir viskas (juokiasi). Mano vienintelis uždavinys - visą sezoną sužaisti be rimtesnių traumų. O tada galvosiu apie kitą sezoną.
- Bet jeigu ne sveikatos rūpesčiai, tai noro turbūt dar netrūksta? - Noro netrūksta, bet vis tiek jau ateina jaunimas - nebegaliu padaryti tai, ką noriu: akys mato, o kojos nedaro (juokiasi). Kartais šiek tiek apmaudu viduje, bet profesionaliau dabar save prisižiūriu. Bandau iš savęs išspausti maksimumą - anksčiau nekreipdavau dėmesio, kada einu miegoti, ką valgau, o dabar viską bandau taip sudėti ir kompensuoti, kad gaučiau kuo daugiau energijos. Kol kas mane tai veža, todėl ir žaidžiu. Nežinau, galbūt karjerą ir po mėnesio baigsiu - viskas nuo sveikatos priklauso.
Šeima
Visai neseniai buvusio krepšininko ir Kauno „Žalgirio“ sporto direktoriaus Roberto Javtoko gyvenime įvyko svarbus pokytis. Prieš kelias savaites jo žmona Vilma susilaukė ketvirtosios atžalos - žymiai porai gimė dukra. Kovo 20-ąją garsus šalies krepšininkas Robertas Javtokas minėjo 39-ąjį gimtadienį. Tiesa, šįkart jis buvo visiškai kitoks - krepšininkas šventę minėjo su žmona Vilma ir keturiomis atžalomis.
Krepšinio klubo „Žalgiris“ sporto direktorius Robertas Javtokas vis dažniau su savo socialinių tinklų gerbėjais bei sekėjais pasidalija asmeninio gyvenimo akimirkomis. Visai neseniai laiką jis su šeima leido Lietuvos pajūryje, Nidoje. Savo „Instagram“ paskyroje Robertas įkėlė jaukią šeimos nuotrauką, kurioje buvo įamžintos keturios Javtokų atžalos bei jo sutuoktinė Vilma. Žinoma, daugiausiai liaupsių sulaukė R.
15min susisiekus su R.Javtoku jis pasakojo, kad tai buvo jauki, šeimyninė fotosesija. Pasak krepšininko, dukra namuose jaučiasi puikiai, o fotosesijos metu buvo labai rami: „Labai gerai jaučiamės, viskas puikiai. Namuose gražu, gera, kol kas ir ramu“, - juokaudamas kalbėjo R.Javtokas.
Krepšininkas 15min atskleidė ir mažylės vardą. Tiesa, kaip sako Robertas, jo paieškos užtruko - tai jau ketvirtas vaikas šeimoje, tad surasti gražiausią ir tinkamiausią variantą buvo nelengva. Galiausiai pasirinktas lietuviškas vardas. „Vardo paieškos dukrai užtruko. Turėjome kelis variantus, tad ilgai svarstėme. Galiausiai balsavo visi šeimos nariai: vaikai, močiutės, tėvai. Paskutinę sekundę nedidele taškų persvara išsiveržė Smiltė“, - apie dukros vardo paieškas pasakojo R.Javtokas.
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Atskleista: Kiek logopedų dirba Lietuvos mokyklose ir kiek vaikų jie aptarnauja?
- Kompiuteris vaikams lietuvių kalba: mokykitės ir žaiskite!