Straipsnyje aptariamos įvairios neurologinės problemos, galinčios paveikti naujagimius, įskaitant anencefaliją, sukrėsto vaiko sindromą, perinatalinę encefalopatiją, hidrocefaliją ir staigios kūdikių mirties sindromą (SKMS).
Anencefalija: Kūdikio Gimimas Be Smegenų Pusrutulių
Prieš metus Jaxonas Buellas gimė be smegenų pusrutulių ir kaukolės skliauto, jam buvo nustatytas Anencefalijos sindromas. Anecefalija - tai visiškas galvos smegenų pusrutulių nebuvimas arba labai mažo dydžio smegenys kaukolės ertmėje. Šis apsigimimas atsiranda dėl nervinio vamzdelio vystymosi sutrikimo, kuomet neišsivysto galvos smegenys. Esant anecefalijai nėra išsivystęs kaukolės skliautas ir dėl šios priežasties atsiranda antrinė smegenų degeneracija.
Anencefalijos Priežastys
Anencefalijos priežastys nėra pilnai aiškios. Maždaug 10% visų ligos atvejų nustatomi chromosomų defektai, pavienių genų mutacijos, anamnezėje - motinos cukraligė ar vartoti teratogenai - pvz. prieštaukuliniai vaistai. Yra nustatyta, jog kai vieno iš tėvų broliai ar seserys turi nervinio vamzdelio sklaidos defektą, šio susirgimo rizika gali siekti nuo 5-10%. Taip pat yra nustatyta, jog motinai prieš pastojant vartojant folatus, šių sklaidos defektų atsiradimo riziką galima sumažinti pusiau.
Gyvenimo Prognozė Esant Anencefalijai
50% kūdikių miršta moters įsčiose, kiti 50% gimsta, bet 66% jų miršta per artimiausias dvi valandas. Kartais tokie vaikai gali išgyventi savaitę. Yra pasitaikę keli atvejai, kai vaikai gyveno ir du metus.
Sukrėsto Vaiko Sindromas
Sukrėsto vaiko sindromas - tai fizinės traumos pasekmė, dažniausiai pasitaikanti vaikams iki metukų, tačiau šį sindromą gali patirti ir vyresni vaikai. Vaikas, augdamas mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje, vargu ar gali patirti šį sindromą. Sukrėsto, arba supurtyto, vaiko sindromas - viena iš neatsitiktinių traumų pasekmių, t.y. tokių traumų, kurios įvyko dėl tėvų ar kitų aplinkinių kaltės.
Smurtas prieš vaikus, vaikų traumavimas yra labai sudėtinga problema, apimanti ne tik bet kokį vaiko sveikatos sutrikdymą, bet ir vaiko nepriežiūrą, seksualinį, emocinį ir psichologinį vaiko išnaudojimą.
Sukrėsto Vaiko Sindromo Priežastys
Kaip pagrindinė sukrėsto vaiko sindromo priežastis dažniausiai įvardijamas netinkamas elgesys su vaiku. Sukrėsto vaiko sindromą dažniausiai patiria vaikai prieš kuriuos yra naudojama fizinė jėga. Vaikas paimamas už žąstų ir stipriai supurtomas, dažniausiai tai daroma stipriai ir iš visų jėgų. Taip pat sukrėsto vaiko sindromą vaikas gali patirti, kai yra trenkiamas į sieną ar numetamas ant žemės. Kai vaikas atsitrenkia, pasireiškia tiesioginės traumos.
Purtant vaiką, sutrūkinėja subduralinio tarpo kraujagyslės, kai pasireiškia kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu - hematoma - pradeda spausti smegenis, ir smegenys pradeda tinti. Jei hematoma didelė, reikia ją pašalinti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtina kompiuterinė tomografija.
Gydytojai apžiūros metu pastebi likusias nuo pirštų mėlynes tose vietose, kur vaikas buvo laikytas. Žinoma, jei prieš vaiką buvo smurtauta ne pirmą kartą, gali būti likusių senesnių sumušimų ar mėlynių žymės. Atliekamas vaikų akių dugno tyrimas.
Sukrėsto Vaiko Sindromo Pasekmės
Neišvengiamai lieka neurologinės, regos, psichologinės pasekmės. Dauguma vaikų dėl galvos traumų lieka neįgalūs, suserga neurologinėmis ligomis, tampa paralyžiuoti, kurti ar akli. Kūdikiai ar vyresni vaikai į ligoninę dažniausiai atvežami jau pavėluotai.
Statistiškai vaikai dažniausiai patiria šį sindromą dėl suaugusiųjų kaltės, o tiksliau - tėvo. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad kantrybės netekęs suaugusysis stveria kūdikį už krūtinės ar žastų ir stipriai papurto, arba tėvai, nesuvokdami, kas tinka kelių mėnesių kūdikiui, netinkamai elgiasi su mažyliu, jį mėtydami, purtydami. Šiuo atveju sukrėsto vaiko sindromas pasireiškia todėl, kad kūdikio kaklo raumenys silpni, o kaukolė iki galo neišsivysčiusi.
Jei kūdikis ar vaikas patyrė galvos traumą dėl tėvų neišmanymo ar neatsargumo, artimieji turėtų gydytojams tiksliai paaiškinti, kaip vaikas patyrė traumą, neslėpti, jei netyčia išmetė kūdikį iš rankų. Tėvai ar kiti artimieji gali slėpti fizinio smurto pasekmes kelias dienas, o, vaikui pradėjus dusti, vemti, pakilus temperatūrai, atsiradus traukuliams, pradėjus trikti kvėpavimui, širdies veiklai ar kitiems negalavimams, tik tuomet kreipiasi į gydymo įstaigą.
Tikimybė, kad vaikas gali mirti, visada išlieka, tai priklauso nuo, kokio sunkumo sukrėtimą jis patyrė. Sukrėsto vaiko sindromo atveju tėvai dažniausiai nesako tikrųjų vaiko negalavimo priežasčių, nurodo visai kitas traumos priežastis (iškrito iš lovytės, nukrito nuo laiptų, užsigavo su kietu daiktu ir pan.), nuolat painiojasi, keičia nuomonę.
Reiktų pažymėti, jog, nukritę nuo lovos, vaikai kaukolės dažniausiai nesusilaužo. Kad kaukolė lūžtų, vaikas turi kristi iš 1 m aukščio. Ne tik sukrėsto vaiko sindromo priežastys, bet ir kai kurios kūdikių mirtys taip ir lieka neišsiaiškintos, nes tėvai dažniausiai neigia smurtavę prieš vaiką.
Veiksniai, Lemianys Smurtą Prieš Vaiką
Veiksnių, kurie gali lemti sukrėsto vaiko sindromą, yra ne vienas. Priežastys, kodėl tėvai naudoja smurtą prieš vaiką, yra įvairios. Smurtaujantys tėvai dažniausiai patys vaikystėje yra patyrę smurtą. Dažnai akcentuojami tokie veiksniai, kaip skurdas, bedarbystė, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Dėl autoritarinio auklėjimo stiliaus, religinių ar kitokių įsitikinimų vaikai taip pat patiria smurtą.
Tėvai dažniausiai neprižiūri, nemyli, skriaudžia vaiką, jei jis buvo nelauktas, gimė ne tos lyties, gimė „ne toks“, kokio tėvai tikėjosi (vaikai su apsigimimais, invalidumą sukeliančiomis ligomis). Sukrėsto vaiko sindromą gali patirti hiperaktyvūs dieną ir daug verkiantys naktį vaikai. Dar viena priežastis, kuri skatina tėvų smurtavimą prieš vaikus - vedybinio gyvenimo krizės. Pasikeitęs vedybinis gyvenimas, gimus kūdikiui, tėvai ar vienas iš tėvų dėl to kaltindami vaiką, naudoja fizinę jėgą.
Vienišos motinos arba patiriančios izoliaciją, ypač sergančios depresija, taip pat gali netinkamai prižiūrėti vaiką, išlieti pyktį, smurtauti prieš vaiką.
Perinatalinė Encefalopatija
Perinatalinė encefalopatija - tai įvairūs nervų sistemos sutrikimai, atsirandantys per nėštumą ir gimdymą ir matomi po gimimo. Jų priežastys gali būti labai įvairios ar net neaiškios, nenustatomos. Pagrindines priežastis, sukeliančias nervų sistemos sutrikimus naujagimystėje, jau ne kartą aptarėme, kai kalbėjome apie raumenų tonusą, galvos smegenų vandenę, kūdikių dirglumą.
Priežastys ir Vystymasis
Užsimezgusiam vaisiui labai svarbios jau pirmos dienos, savaitės (o juk mama pirmąsias savaitės dažniausiai net nežino, kad laukiasi). Per pirmas 10-12 savaičių formuojasi visi vaisiaus organai. Jei pirmais mėnesiais būsima mama patirs stresų, sirgs, apsinuodys, gers vaistus, vaikelio vystymasis gali sutrikti. Pirmus 3 nėštumo mėnesius vaisiaus organizme nebūna uždegimo reakcijų, todėl vystymosi defektus gali sukelti virusai, mikrobai. Vėliau jau vaikučio smegenyse gali vykti uždegiminių procesų, sukeliančių pažeidimus.
Jei vaisiui trūksta deguonies, pažeidžiamos besivystančios smegenys. Kai toks naujagimis gimsta, dėl nesubrendusio kvėpavimo centro gali vėl trūkti deguonies, smegenyse gali atsirasti smulkių kraujosruvų.
Simptomai
Pirmomis dienomis ar savaitėmis gali būti padidėjęs dirglumas: naujagimis neramus, raumenų tonusas kintantis, refleksai ir judesiai pagyvėję, čiulpimo refleksas gali būti susilpnėjęs. Kai pažeidimai sunkesni, naujagimis būna labai ramus, vangus, mažai juda, žemas jo raumenų tonusas, tuo pat metu padidėja jautrumas bet kokiems dirgikliams - lietimui, padėties keitimui, garsui, temperatūrai. Vėliau toks vangus kūdikis gali tapti neramus, gali vystytis padidėjęs galvospūdis ar vandenė, raumenų tonusas didėja. Neurologiniai sutrikimai gali trukti kelis mėnesius ar ilgiau.
Pamažu kūdikis iš ligos ,,išauga”, bet dar ilgokai gali būti visokių bėdų: kūdikis gali augti nervingas, neramus, blogai miegoti bei valgyti, jautriai reaguoti į aplinkos pokyčius. Kartais vaikutis atpylinėja, jam pučia pilvuką, linkęs viduriuoti ar jam užkietėja viduriai, pastebima marmuruota oda, nedideli kūno temperatūros pokyčiai, prakaitavimas, kinta raumenų tonusas, sutrinka judesiai, kalbos bei kitos vystymosi sritys.
Jei pažeidimas buvo sunkesnis, gali būti smegenų vandenės požymių, traukulių, ryškesnių judėjimo sutrikimų (paralyžių), gali pradėti vystytis mikrocefalija.
Ką Daryti Tėvams
Pirmiausia - nesutrikti, išklausti gydytojo kuo daugiau informacijos apie diagnozę, įtariamo sutrikimo sunkumą ir galimybes padėti kūdikiui. Kartais reikalingas gydymas vaistais, tačiau jis turi būti pagrįstas ir apgalvotas. Dažnai prireikia gydomosios mankštos, masažų. Galbūt būtini kokie priežiūros ypatumai, dažniau lankytis pas pediatrą ar specialistus (neurologą, ortopedą, okulistą). Dauguma tokių vaikučių iki metų susitvarko ir auga sveiki, tačiau tuo nenoriu pasakyti, kad vaikai pasveiksta savaime, be gydytojų ir tėvų pagalbos.
Hidrocefalija (Smegenų Vandenė)
Kai kurių kūdikių smegenyse sutrinka smegenų skysčio cirkuliacija. Jo pasigamina daugiau nei gali nutekėti ir rezorbuotis. Kadangi skysčio per daug, didėja ir ertmės, kuriomis tas skystis cirkuliuoja. Skystis kaupiasi kaukolėje, spaudžia smegenis. Tai ir vadinama padidėjusiu galvospūdžiu. Kai smegenų skysčio per daug, vystosi galvos smegenų vandenė - hidrocefalija. Smegenų skystis spaudžia smegenis, todėl kūdikiui tikriausiai skauda galvą. Dėl galvospūdžio kūdikiai atpylinėja pienuką. Galvospūdžio požymis gali būti ir vadinamosios „nusileidžiančios saulės“ akytės, kai kūdikio akių rainelės tarsi nusileidusios žemyn, virš jų baltuoja akių obuoliai.
Tačiau pirmą mėnesį naujagimių akių judesiai nekoordinuoti ir daugumos jų akys „baltuoja“. Kadangi smegenų skysčio per daug, jam nėra vietos. Jei mama pastebi kurį nors šių požymių, tai dar nereiškia, kad vaikelis serga hidrocefalija. Tiesiog verta pasikonsultuoti su vaikų neurologu. Kai kurie šių požymių gali būti ir vaikučiui sergant rachitu ar didžiagalvyste. Ligą padeda nustatyti galvos smegenų ultragarsinis tyrimas, akių gydytojo konsultacija, kaukolės rentgenograma, kompiuterinė galvos smegenų tomografija.
Priežastys ir Gydymas
Įgimtos hidrocefalijos priežastys - tokios pačios, kaip ir daugumos kitų neurologinių kūdikių ligų: nėštumo metu mamos persirgtos ligos, gimdymo traumos, įgimtos smegenų anomalijos. Tarkime, gimdymo metu vaikelis patyrė traumą, smegenyse atsirado kraujosrūva.
Hidrocefalija dažniausiai gydoma skysčius iš organizmo varančiu vaistu. Retai prireikia neurochirurginio gydymo. Kartais galvospūdis tampa normalus ir be jokio gydymo. Jei pakitimai smegenyse nebuvo dideli, vaikas vystosi normaliai ir paaugęs visai nesiskiria nuo bendraamžių. Jei hidrocefalija buvo sunkios formos, pakitimų smegenyste vis dėlto lieka. Vaistą skirti reikia gerai pagalvojus, ne atsainiai.
Stebėjimas ir Prevencija
Mama turėtų nepražiūrėti hidrocefalijos pradžios. Dėl to reikia sekti, kaip didėja kūdikio galvytė. Galvos apimtis matuojama per labiausiai išsikišusius kaukolės gumbus - pakaušį ir kaktą. Tik gimusio vaikelio galvos apimtis yra apie 36-37 cm, ji kas mėnesį turėtų padidėti centimetru. Kartais galvos dydis paveldimas. Tuomet reikia prisiminti, kokio dydžio kepurę nešiojo senelis, pažiūrėti, kokio dydžio tėčio ir mamos galvos. Kitas vaikelis gimė didelio svorio, todėl jo galva didesnė nei kitų. Kūdikių galvos dėl vandenės sparčiai didėja, nes kaukolės kauliukai minkšti, paslankūs, siūlės visiškai neužsidariusios. Išgydžius ligą, kūnas auga įprastu tempu, o galva - lėčiau.
Staigios Kūdikių Mirties Sindromas (SKMS)
Terminas staigios kūdikių mirties sindromas žinomas nuo 1969 m. Pasak E. Žėkaitės-Vaišnienės, nelaimę patyrę tėvai pasakoja, kad dažniausiai kūdikiai paguldomi į lovelę miegoti ir vėliau randami nekvėpuojantys. „Staigios kūdikių mirties sindromas susijęs su miegu, todėl anksčiau buvo vartojami tokie terminai kaip „lovelės mirtis“ (angl. cot death, crib death).
Kodėl uždūsta kūdikis, nėra visiškai aišku. Manoma, kad tam gali turėti įtakos tam tikri pokyčiai organizmo fermentinėse sistemose, genetinis polinkis ir aplinkos veiksniai. SKMS diagnozuojama, jei kūdikio mirtis lieka nepaaiškinta po išsamaus ištyrimo.
SKMS Prevencija
Viena iš svarbiausių rekomendacijų - naujagimius ir kūdikius rekomenduojama guldyti miegoti tik ant nugaros. „Pas mus dar gajus mitas, kad reikia guldyti kūdikį ant šono dėl užspringimo rizikos. Tačiau pastebėta, kad, guldant ant nugaros, užspringimo atvejų nepadaugėja, o mirčių atvejų - sumažėja. Pati nesaugiausia padėtis miegoti - ant pilvo.
Rekomenduojama vengti palaidos patalynės kūdikio lovelėje ir geriau naudoti specialų miegmaišį. Jeigu vis dėlto naudojate antklodę, reikėtų užkišti ją už čiužinio kraštų, kad kūdikis nepalįstų po ja ir neuždustų“, - rekomendacijomis pasidalino E. Kūdikiams iki vienų metų nereikalinga pagalvė, atsisakyti reikėtų ir aktyviai reklamuojamų lovos apsaugėlių, gražiai atrodančių medžiaginių migdukų, kitų minkštų žaislų. „Negalima uždengti kūdikiui galvytės - reikėtų vengti perkaitimo.
Nerekomenduojama miegoti kartu su kūdikiu vienoje lovoje labai pervargusiems, apsvaigusiems asmenims, vyresniems broliams ir seserims. Tačiau žindanti mama gali miegoti kartu su kūdikiu saugiai, laikydamasi anksčiau minėtų rekomendacijų.
Svarbu paminėti, kad kai vaikas nemiega, leisti jam pagulėti ant pilvo rekomenduojama nuo pat išrašymo iš ligoninės palaipsniui didinant laiką po 15-30 min.
Informacijos Trūkumas
Deja, Lietuvoje tėvams teisingos informacijos apie SKMS prevenciją ir rizikas trūksta. Net 73,2 proc. respondentų atsakė, kad ligoninėje po gimdymo jie negavo jokios informacijos apie SKMS. Net 92,5 proc. apklaustų tėvų teigė, kad šeimos gydytojas arba pediatras nepasakojo jiems apie SKMS. Ir nors didelė dalis tėvų pasisako žinantys, kas yra SKMS, bet du trečdaliai respondentų (67,7 proc.) teigė, jog jiems trūksta žinių apie SKMS. Todėl visiškai nenustebino, kad net 81,7 proc. tėvų informacijos apie SKMS ieško internete.
Reklamuojantys kūdikių apyvokos daiktus (lizdelius, lovos apsaugėles, miegui skirtus žaisliukus) turėtų jausti atsakomybę ir nurodyti, kad visi šie jaukūs, bet kūdikiui absoliučiai nereikalingi daiktai yra pavojingi, kol vaikui sueis vieneri metai. Pavyzdžiui, lizdelyje galima laikyti kūdikį dieną, kai tėvai jį mato, bet tai tampa nesaugu naktį. O visus minkštus žaislus ir patalynę turėtų pakeisti mamos ir tėčio glėbys“, - įsitikinusi E.
Miegojimas Kartu su Kūdikiu: Rizika ir Saugumas
Amerikos pediatrų asociacija, vis atnaujinanti saugaus kūdikių migdymo rekomendacijas, pataria kūdikius migdyti atskirai. Visgi dalis mokslininkų pastebi, jog visi moksliniai tyrimai, įrodantys miegojimo kartu ryšį su SKMS, neeliminavo visų rizikos veiksnių, tokių kaip tėvų rūkymas, kūdikio guldymas ant pilvo ar papildomi minkšti paviršiai.
Pateikdami tėvams saugaus miego kartu rekomendacijas, ne tik sumažiname SKMS ar kitų nelaimingų įvykių riziką, tačiau ir suteikiame tėvams galimybę pasirinkti tokį miegojimo būdą, kuris jiems ir jų mažyliui tinka geriausiai.
Taip pat tėvai turėtų žinoti, kad kūdikis pažeidžiamiausias yra pirmuosius tris gyvenimo mėnesius. Todėl, jaudinantis dėl jo sveikatos, miegojimą kartu galima šiam laikotarpiui atidėti.
Gimęs mažylis neurologiniu požiūriu yra dar iki galo neišsivystęs, tad artumas tiek dieną, tiek naktį jam yra labai svarbus. Jis padeda reguliuoti kūno temperatūrą, kvėpavimo judesius, mama geriau jaučia šalia miegantį savo kūdikį, nes jos ir mažylio miego ciklai sinchronizuojasi. Antropologiniu požiūriu būtent kūdikio migdymas atskirai yra pakankamai nauja vakarietiškojo pasaulio praktika.
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- Neįtikėtini Kalėdiniai rinkiniai vaikams – geriausios idėjos ir patarimai šventėms!
- Menstruacijų Ciklo Sutrikimai Po Gimdymo: Kada Reikia Sunerimti ir Ką Daryti?