Į Lietuvą krepšinis atkeliavo turėdamas jau trisdešimties metų patirtį, pabuvojęs ir prigijęs Europoje, Pietų Amerikoje, Azijos žemyne. Jau tobulesnės buvo taisyklės, įranga, žaidimo technika. Lietuvoje šio žaidimo, iš pradžių vadinamo basketbolu, krepšiasvydžiu, vėliau - krepšiniu, pirmieji žingsniai žengti 1921 m.
Krepšinio gimimo Lietuvoje diena - 1922 m. balandžio 23-ioji. Į Lietuvą krepšinis atėjo dviem keliais: iš Rusijos ir iš JAV. Pirmąjį Lietuvos čempionatą (1922 m. spalio 4-10 d.), kuriame dalyvavo LFLS ir LŠS komandos, surengė moterys, žaidusios tarpusavyje ketverias rungtynes. 1924 m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS.
1926-1928 m. Lietuvos pirmenybės vyko tik tarp Kauno komandų. 1926 m. neįvyko nė vienų rungtynių. 1930 m. rungtyniauta per moterų sporto šventę, o 1931 m. Tik po dešimtmečio krepšinis pradėjo vėl atsigauti.
Pirmieji nauji, tvirtesni krepšinio atgimimo žingsniai Lietuvoje buvo žengti 1932 m. žiemą, kai Kauno krepšininkai įsikūrė miesto sode buvusioje vasaros teatro salėje. Vėl imta rengti Lietuvos čempionatus (kol kas tarp Kauno komandų). 1934 m. Kaune duris atvėrė Kūno kultūros rūmai su erdvia, krepšiniui žaisti tinkama sporto sale. Joje tais pačiais metais įvyko pirmosios krepšinio rungtynės. Nuo 1936 m. Lietuvos čempionatus imta rengti tarp stipriausių komandų, kuriose tarpusavyje žaisdavo po ketverias rungtynes.
Įvairiose komandose žaidė Amerikos lietuviai, davę nemaža naudos. Krepšinio varžybos tapo populiarios. Didžioji 1937 m. Lietuvos rinktinė Europos čempionate ir buvo pastiprinta užjūrio krepšininkais. Iš Čikagos atvyko vienas iš pajėgiausių to meto JAV lietuvių krepšininkų P.Talzūnas, o rinktinę treniravo ir joje žaidė F.Kriaučiūnas. Tad Europos čempionate niekas lietuvių rimtais varžovais nelaikė. Pirmosios rungtynės buvo su italais, nors pergalė buvo pranašauta jiems, pergalę iškovojo lietuviai. 1937 m. po Europos čempionato, krepšinis Lietuvoje išpopuliarėjo. Jį ypač pamėgo moksleiviai. 1938 m. Suaugusiųjų krepšininkų masiniai turnyrai vyko visoje respublikoje.
Esminę įtaką krepšiniui turėjo taisyklių keitimai. Jeigu vienu metu prasižengia keli žaidėjai, tai varžovas meta tiek baudų, kiek žaidėjų prasižengia. 1941 m. turėjo įvykti jau oficialios TSRS varžybos - stipriausių šalies aštuonių miestų turnyras. Kai atėjo sporto šventė, optimizmui pagrindo neliko, nes vyrų komandoje neliko nė vieno 1939 m. Europos čempiono. Kaune surengtas turnyras tolesnei Lietuvos krepšinio plėtotei turėjo didžiulę reikšmę.
Nuo pat pirmųjų gyvavimo metų „Žalgirio“ komanda pradeda brautis į tuometinės Sovietų Sąjungos krepšinio elitą ir jau 1947 m. pirmą kartą tampa SSRS čempionato aukso medalio laimėtoja. Iš viso iki 1989 m. Kauno „Žalgirio“ ekipa penkis kartus (1947, 1951, 1985-1987 m.) laimėjo aukso medalius, septynis kartus (1949, 1952, 1980, 1983, 1984, 1988 ir 1989 m.) iškovojo sidabrą ir šešis kartus (1953-1956, 1973 ir 1978 m.) užėmė trečią vietą. Nuo 1944 m. „Žalgirio“ komandoje žaidė tokios krepšinio žvaigždės, kaip S.Butautas, V.Kulakauskas, J.Lagunavičius, K.Petkevičius, V.Sercevičius, S.Stonkus, A.Linkevičius, M.Paulauskas, V.Chomičius, A.Sabonis, R.Kurtinaitis, S.Jovaiša, G.Einikis, A.Visockas ir kiti.
Tarybų Lietuvos krepšinio čempionų vardus iškovojo Kauno ASK krepšininkai. 1952 m. Helsinkio olimpinės žaidynės įėjo į istoriją kaip Tarybų šalies olimpinio debiuto žaidynės. 1956 m. Melburno olimpiada buvo JAV olimpiečių hegemonijos pabaiga - TSRS sportininkai laimėjo prieš JAV rinktinę. TSRS atiteko olimpiniai sidabro medaliai.
Iš pasaulio pirmenybių Urugvajuje TSRS rinktinė parsivežė taip lauktą pasaulio čempiono aukso medalį. M.Paulauskas, jos kapitonas, atvežė į Tarybų Lietuvą pirmąjį olimpinį aukso medalį. Tokio apdovanojimo TSRS krepšininkai laukė dvidešimt metų. TSRS rinktinėje buvo žaidę šeši LTSR krepšininkai. 47-ąjį TSRS čempionatą 1980 m. kovo 10 d.
Olimpiadoje nedalyvavo JAV krepšininkai, tad toks uždavinys nebuvo labai sunkus. Tačiau mūsų šalies rinktinė buvo nepasirengusi siekti didžiausių apdovanojimų. Bet ji netruko užgesti. Olimpinių žaidynių bronzos medalis, kurį pelnė S.Jovaiša - garbingas ir brangus laimėjimas. 1981-aisiais buvo tarptautinių varžybų, kuriose dalyvavo ir mūsų krepšinio komandos. Čempionatas buvo labai sėkmingas TSRS rinktinei.
Pagal parengtų TSRS rinktinėms krepšininkų skaičių (žr. TSRS rinktinėse oficialiose varžybose (1947-1983 m.) žaidė 84 LTSR krepšininkai, atvežę į Lietuvą gausų derlių (žr. Pradėjus 1983 m. Čempionato pradžioje, pirmajame ture, „Žalgiris“ nugalėjo visus savo varžovus ir tapo lyderiu. Antrasis turas vyko Vilniuje. Prasidėjo „Žalgirio“ ir CASK rungtynėmis. Bronzos medaliai atiteko Kijevo „Stojiteliui“, kuris laimėjo prieš Maskvos „Dinamą“.
Jubiliejiniame - 50-ajame - TSRS čempionate Kauno „Žalgiris“ žaidė 37 rungtynes, iš kurių 28 laimėjo. Nuo 1945 m. A.Sabonis išrinktas geriausiuoju 1984 m. Tarybų Lietuvos sportininku ir geriausiuoju Europos krepšininku. Nuo 1984 m. spalio 1 d. įsigaliojo krepšinio taisyklių pakeitimai, padarę žaidimui esminę įtaką.
Padidinus aikštelę iki 28 m ilgio ir 15 m pločio žaidėjams reikėjo dar geriau pasirengti fiziškai, aktyviau ginantis ir taktiniai žaidėjų veiksmai turėjo būti geresni. Skiriant tris taškus už įmetimus iš toli (toliau nei 6 m 25 cm nuo krepšio), daugiau pasireikšti gali žemi žaidėjai, daug sunkiau numatyti rungtynių eigą net turint 8-10 taškų persvarą. Varžovui įmetus 2-3 kartus iš toli, tokia persvara gali kaipmat ištirpti, o žaidimo iniciatyva baudų metimo tikslumo svarba: komandai prasižengus septynis kartus, už kiekvieną pražangą skiriami baudos metimai, bet antrasis metamas tik tuo atveju, jei pirmasis buvo tikslus.
Šalies žaidimų sporto mokyklų apžiūroje Kauno krepšinio sporto mokykla užėmė antrąją vietą.
Žalgiris“ pradėjo savo triumfo žygį po pasaulį su viltimi, kad laimės E.T.L.T. čempionatą. Bet „nuvylė“. Jis pasiekė tik E.T.L.T. čempionato finalą. Tačiau savo fanams ir Lietuvai padovanojo kitas, daug geresnes dovanas. Didelė dovana, kurios visi laukė ir tikėjosi - tapo SSRS čempionais. Super dovana. To tikriausiai nė vienas fanas net nesapnavo. Tai tarpžemyninė V. Džonso taurė.
Žalgiris į Argentiną nuvyko ką tik pralaimėjęs E.T.L.T. čempionato finalines rungtynes. Tačiau tai tik sustiprino vyrų ryžtą ir kovinę dvasią. Jie be vargo sutriuškino savo skriaudikus jugoslavus, įveikė visas kliūtis ir į Lietuvą parvežė savo didžiausią trofėjų - Tarpžemyninę V. Džonso taurę. Tai buvo triumfas. Ir ne tik sportininkų, bet ir fanų. Pasaulio čempionus minia nešė rankomis. Tai buvo Lietuvos triumfas, jos stiprybės įrodymas. Tai buvo tiesiog neprilygstamas dalykas - mažos, okupuotos valstybėlės vyrai sugebėjo tapti pasaulio čempionais.
Dešimtas 20 - ojo amžiaus dešimtmetis į Lietuvą atnešė milžiniškų paketimų bangą, kuri negalėjo nepaliesti ir mūsų krepšinio. 1990 metų kovo 11 dieną paskelbus apie Lietuvos Nepriklausomybės atstatymą, Kauno „Žalgiris“ pasitraukė iš SSRS čempionato ir pradėjo žaisti tik Lietuvos čempionate. Tai buvo nuosmūkio Kauno „Žalgiryje“ ir Lietuvos krepšinyje metas. „Žalgiris“ buvo priverstas „virti savo sultyse“, nes LKL lygis tada buvo žemokas, užsienio šalys neskubėjo pripažinti atsikūrusios šalies ir jos institucijoms, tarp jų ir Lietuvos krepšinio federacijos.
Ir „Žalgiris“ pradėjo žygį po Europą. Iš pradžių žengė tik nedrąsius, nesėkmingus žingsnelius, tarytum žengia po didelių sužalojimų pasveikęs žmogus. Ir čia pagalbos ranką ištiesė buvęs ilgametis jo žaidėjas - Arvydas Sabonis, jau kelinti metai žaidęs Ispanijos klubuose. Jis subūrė verslininkų grupę ir įsteigė Kauno „Žalgirio“ krepšinio centrą. Nuo to laiko „Žalgirio“ komanda pradėjo kilti į krepšinio viršūnę. Subūrė jaunus perspektyvius Lietuvos žaidėjus, pasikvietė legionierių ir pradėjo kautis buv. Europos taurės čempionate (dab. R. Atjaunėjusiame ir sustiprėjusiame „Žalgiryje“ pradėjo žaisti dabar gerai Europoje žinomi krepšininkai - Darius Maskoliūnas, Darius Sirtautas, Dainius Adomaitis, komandos garbę gynė legionieriai Brynas, Mrsičius. Tai tik keletas tų vyrų, kurie savo užsispyrimu ir atkaklumu pakėlė Kauno „Žalgirį“ į Europos krepšinio elitą. Du kartus „Žalgiris“ šturmavo Europos taurės turnyrą, tačiau koją pakišdavo likimas. Kauno „Žalgirio“ komanda už puikius sportinius pasiekimus bei krepšinio sporto populiarinimą apdovanota Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštu.
Kitas bandymas įsiveržti į pajėgiausių Europos krepšinio klubų gretas daug sėkmingesnis - 1985 m. „Žalgiris“ toje pat Europos taurių laimėtojų taurėje iškopė į finalą ir tik ten pralaimėjo garsiajam „Barcelona“ (Ispanija) klubui. 1986 m. sezonas buvo turbūt pats sėkmingiausias per visą „Žalgirio“ klubo gyvavimo istoriją. Debiutavusi Europos čempionų taurės turnyre, komanda pasiekė taurės finalą ir lemiamose rungtynėse tik po atkaklios kovos nusileido Zagrebo „Cibonai“. Tačiau už šį pralaimėjimą kauniečiai atsirevanšuoja Argentinoje vykusiame stipriausių pasaulio klubų turnyre Tarpžemyninei W.Joneso taurei laimėti, pusfinalyje įveikę Zagrebo klubą. Pergalė šios taurės turnyre pelnė „Žalgiriui“ pripažinimą visame pasaulyje.
Devintojo dešimtmečio viduryje „Žalgiris“ meta iššūkį tuo metu Sovietų Sąjungos stipriausiam klubui, „amžinam“ SSRS čempionatų nugalėtojui Maskvos CSKA ir trejus metus iš eilės (1985-1987 m.) priverčia CSKA komandą pripažinti „Žalgirio“ pranašumą. „Žalgirio“ komandos lyderiai ir Sovietų Sąjungos rinktinėje, kurios sudėtyje buvo A.Sabonis, V.Chomičius ir R.Kurtinaitis, 1986 m. tampa pasaulio vicečempionais, o 1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iškovoja aukso medalius. 1989 m. Europos taurių laimėtojų taurės turnyre „Žalgiris“ pasiekia pusfinalį.
Grįžusi į Lietuvos krepšinio pirmenybes, „Žalgirio“ komanda be didesnių pastangų laimi tris čempionatus iš eilės. Tačiau nedidelė sportinė konkurencija šalies pirmenybėse netenkina „Žalgirio“. Ieškoma įvairiausių varžybų ir turnyrų užsienyje. 1992 m. „Žalgiris“ laimi „Profbasket“ lygos, kurioje dalyvavo Estijos, Ukrainos, Rusijos ir Lietuvos komandos, turnyrą. Tais pačiais metais trys „Žalgirio“ krepšininkai (G.Einikis, A.Visockas ir R.Brazdauskis) laimi olimpinę bronzą Barselonoje.
1993 metai - permainų Lietuvos krepšinyje metai. 10 geriausių šalies komandų susiburia į Lietuvos krepšinio lygą. Prasideda profesionalaus krepšinio šalyje kūrimas ir stiprinimas. Laimėdamas LKL čempionatus, tuo pačiu metu „Žalgiris“ atkakliai bando prasimušti tarp geriausių Europos klubinių komandų. Ir nors niekaip nepavyksta žengti lemiamo žingsnio, klubo vadovai stiprina ekipos sudėtį ir neslepia savo tikslo: „Žalgirio“ komandos užduotis - patekti į Eurolygą, kurioje žaidžia stipriausi Europos klubai. Ir pagaliau iš trečio karto pavyksta. 1998 m. Lietuvos krepšinio istorijoje „Žalgiris“ auksinėm raidėm užrašo: „Žalgiris“ - Europos klubų taurės laimėtojas.
1998-1999 m. Eurolygos debiutantė Kauno „Žalgirio“ krepšinio komanda puikiai pasirodė I-ąjame preliminariniame rate. „Žalgiris“ iškovojo 8 pergales ir lyderiavo savo grupėje. Eurolygos II-ajame preliminariniame rate „Žalgiris“ rungtyniavo taip pat sėkmingai. Jų vienuoliktoji pergalė ne tik užtikrino pirmą vietą grupėje, bet ir tolimesnėse atkrintamosiose rungtynėse suteikė savo aikštės privalumą. Visos atkrintamosios rungtynės buvo laimėtos pakankamai lengvai. Ir neįtikėtina sėkmė “Finaliniame ketverte”! Mes - Eurolygos nugalėtojai! Tame sezone žalgiriečiai ne tik tapo Eurolygos nugalėtojais, bet ir iškovojo LKL bei NEBL čempionų vardus. Iš viso per 10 LLKL sezonų “Žalgiris” 8 kartus tapo LKL čempionais (1994-1999, 2001, 2003 m.). Tad užtikrintai galima teigti - „Žalgiris“ įsitvirtino tarp stipriausių Europos komandų ir ketina ilgą laiką neužleisti iškovotų pozicijų.
Maža to, Europos čempionato aukso medaliais Lietuvos krepšininkės pasipuošė 1997 m., o krepšininkai - 2003 m. Tad galima reziumuoti: turime septynis olimpinius, devynis pasaulio ir net 61 Europos čempioną! Dar vienas Lietuvos krepšinio lygio...
2012.02.21 07:04 Delfi Jaunimo, jaunių, jaunučių ir senjorų Lietuvos šaudymo iš lanko čempionato nugalėtojai FOTO: Olimpinių lankų jaunučių grupėje varžėsi patys jauniausi lankininkai, gimę 1998 metais ir jaunesni.
Praeityje žinomų krepšininkų sūnūs dominuoja tinklalapio „BasketNews.lt“ sudarytame talentingiausių 2000 metais gimusių krepšininkų sąraše.
Talentingiausi 2000 metais gimę krepšininkai:
- Justas Vieversys
- Tautvydas Kupstas
- Klaidas Metrikis
- Rokas Jokubaitis
- Domantas Vilys
- Nojus Mineikis
- Martynas Arlauskas
- Tomas Balčiūnas
- Dovydas Giedraitis
- Deividas Sirvydis
Tomo Tarasevičiaus treniruojama U16 Lietuvos rinktinė pasirodymą Europos čempionate pradėjo pergalingai. Pirmosiose A grupės rungtynėse lietuviai užtikrintai 85:65 (22:13, 21:13, 21:15, 21:24) nugalėjo Estijos bendraamžius. Didžiausias skirtumas tarpo komandų siekė 24 taškus. Lietuvos merginų rinktinė tęsia pasakišką žygį U20 Europos čempionate.
U16 Lietuvos rinktinė išvyko į Europos čempionatą. Senojo žemyno pirmenybės Tbilisyje (Sakartvelas) vyks rugpjūčio 8-16 d. Tomo Tarasevičiaus auklėtiniai rungtyniaus A grupėje. 2025 m. rugpjūčio 4 d. asociacijos „Lietuvos krepšinis“ Etikos, drausmės ir apeliacinės komisija (EDAK) paskelbė sprendimą dviejose rezonansinėse bylose dėl galimo dalyvavimo sutartose varžybose. Krepšininkui Aurimui Urbonui skirta vienerių metų diskvalifikacija.
Svarbiausios datos Lietuvos krepšinio istorijoje:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1937 | Europos vyrų krepšinio čempionatas Rygoje |
| 1938 | Pirmasis Europos moterų krepšinio čempionatas Romoje |
| 1939 | Europos vyrų krepšinio čempionatas Kaune |
| 1992 | Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laimėjo bronzos medalius Barselonos olimpinėse žaidynėse |
| 1995 | Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė dalyvavo Europos krepšinio čempionate Atėnuose |
| 1996 | Krepšinio turnyras Atlantos olimpinėse žaidynėse |
| 1997 | Europos moterų krepšinio čempionatas Vengrijoje, Lietuvos rinktinė iškovojo aukso medalius |
| 2000 | Krepšinio turnyras Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse |
| 2003 | Europos krepšinio čempionatas Švedijoje, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė iškovojo aukso medalius |
A. Sabonio krepšinio centro ekipos gretose MKL pirmenybėse rungtyniaujantis Uleckas yra vadinamas naujosios kartos įžaidėju. Praėjusį sezoną MKL pirmenybėse 195 cm ūgio krepšininkas vidutiniškai pelnydavo po 11,4 taško bei atkovodavo po 9,9 kamuolio ir kartu su Žitkumi buvo pagrindiniai V. Knašiaus krepšinio mokyklos ekipos vedliai.
Tiek gynėjo, tiek ir puolėjo pozicijose galintis rungtyniauti Kožys moksleivių čempionate dažniau grumiasi po krepšiu. Kaip ir daugelis jaunosios kartos aukštaūgių, Kožys sugeba ne tik sėkmingai kovoti dėl atšokusių kamuolių, bet ir taikliai atakuoti iš tolimesnių distancijų. Vilnietis gali rungtyniauti tiek lengvojo, tiek ir sunkiojo krašto puolėjo pozicijose. Krepšinio specialistai ypač išskiria šio krepšininko psichologines savybes - šaltakraujiškumą bei užtikrintumą lemiamomis akimirkomis.
203 cm ūgio krepšininkas iš Vilniaus greičiausiai bus pagrindinis Lietuvos šešiolikmečių rinktinės vidurio puolėjas Europos jaunučių čempionate Kaune. Nors šio kauniečio pavardė ir nesipuikuoja naudingiausių MKL žaidėjų dešimtukuose, tačiau krepšinio specialistai antroje perspektyviausių šalies šešiolikmečių sąrašo vietoje mato būtent Sargiūną. Sparčiai tobulėjantis talentingasis alytiškis jau dabar yra laikomas būsimuoju Lietuvos jaunučių rinktinės lyderiu.
2024/2025 m. Jaunimo U19 vaikinų (gim. Jaunių U18 vaikinų (gim. Jaunių U18 merginų (gim. Jaunių U17 vaikinų (gim. Jaunučių U16 vaikinų (gim. Jaunučių U16 merginų (gim. Jaunučių U15 vaikinų (gim. U14 berniukų (gim. U13 berniukų (gim. U12 vaikų (gim. U12 mergaičių (gim. Komandas į čempionatus deleguoja krepšinio (sporto) mokyklos (centrai / klubai). Teisę deleguoti komandas į atitinkamo čempionato atitinkamą divizioną mokyklos (centrai / klubai) įgauna priklausomai nuo praėjusių metų čempionate krepšinio (sporto) mokyklos (centro / klubo) komandos užimtos vietos. Visi aukščiau išvardinti krepšinio čempionatai vykdomi rugsėjo - birželio mėnesiais.
Mergaičių čempionate kiekvienoje komandoje gali būti registruotos daugiausiai 6 (šešios) dviem ir daugiau metų jaunesnės krepšininkės. 2024/2025 m. sezone ši nuostata taikoma žaidėjams, gimusiems 2015 m. Jeigu žaidėjas jau žaidė MKL ir turi licenciją bet iki šiol atstovavo kitą sporto įstaigą prie vardinės paraiškos privalote pateikti paleidžiamąjį raštą (PR) arba laikinąjį leidimą atstovauti kitą mokyklą (sporto centrą) (LL) iš pirminės žaidėjo mokyklos (sporto centro). Siunčiamų dokumentų (PDF failų) pavadinimai turi atrodyti taip : V.Pavardė_LL. Jeigu žaidėjas dar nežaidė MKL ir neturi licencijos įstaiga privalo pateikti Organizatoriui būsimo MKL dalyvio paso kopiją arba kokybišką paso nuotrauką. Žaidėjas gali būti registruotas į tą pačią komandą tik vieną kartą einamojo sezono metu (įskaitant pirminį registravimą sezono pradžioje).
A diviziono komandos Lygos čempionatuose privalo rungtyniauti su joms Organizatorių skirtomis aprangomis. A diviziono komanda dėl objektyvių priežasčių norinti keisti reguliariojo sezono rungtynių datą ir (ar) laiką, privalo Organizatorių raštu (el. paštu) pateikti motyvuotą prašymą (7 priedas) su komandos - varžovės sutikimu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
Komandoms kelionės išlaidas apmoka komandiruojančios organizacijos (miestų ar rajonų savivaldybių sporto (švietimo) skyriai, krepšinio (sporto) mokyklos ir pan.). Priimanti komanda (mokykla) užtikrina dviejų aikštės teisėjų (išskyrus A divizionų reguliariojo sezono ir visų čempionatų atkrintamųjų bei Finalo ketverto varžybų rungtynėse - kur aikštės teisėjus skiria regionų vyr.