Sunku apsakyti jausmų chaosą, užplūstantį, kai mažas žmogeliukas jau kelintą valandą nenumaldomai verkia: gaila mažylio, gaila savęs, gaila kitų šeimos narių, na ir tas visiško bejėgiškumo jausmas.
Kūdikio verkimo priežastys
Motinos dažnai klysta manydamos, jog kūdikis verkia tik tada, kada nori valgyti. Jeigu kūdikis verkia, o jo sauskelnės ar vystyklai pakeisti, jeigu jis nesušalęs ir nesukaitęs, jam patogu, tuomet jį reikia pažindyti. Jeigu verksmas nesiliauja, verta atrūginti, padėti išsituštinti, glostyti pilvuką, palaikyti tigriuko ant šakos poza, panešioti stačią, priglaudus prie savęs, ieškoti kitų nuraminimo būdų. O tada ir vėl pažindyti.
Pagrindinis pilvo dieglių simptomas - nenumaldomas kūdikio verkimas, nors patenkinti visi jo poreikiai - jis pamaitintas, tinkamai aprengtas, pailsėjęs ir panašiai. Be to, pastebėta, kad pilvo diegliai dažnai kamuoja panašiu paros metu - ir tai paprastai yra vakarai, tačiau nebūtinai.
Dėl anatominių ir fiziologinių kūdikių ypatybių žarnyne lengviau kaupiasi dujos, sunkiau virškinamas maistas, sudėtingiau juda virškinimo trakto turinys - dėl šių ir kitų ypatybių mažylis gali justi daug diskomforto, apie kurį jis moka pranešti tik vienu būdu - nenumaldomu verkimu. Pilvo dieglių pasireiškimui svarbios ir psichosocialinės ir neurologinės priežastys.
Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad pilvo diegliai yra tarsi neurologinio vystymosi išraiška, nes mažylio virškinimo sistema labai susijusi su nervų sistema. Taip pat pilvo diegliams įtakos gali turėti ir įvairios alergijos maistui.
Pilvo diegliai ir pūtimas
Pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai - vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių mažyliai būna irzlūs ir neramūs. Jie gali klykti ištisas valandas, varydami iš proto tėvus.
Meteorizmas kankina kūdikius, kuriems užkietėję viduriai. Dažnai meteorizmas kankina kūdikius, kuriems užkietėję viduriai. Dar viena prielaida - dujos žarnyne kaupiasi dėl to, kad kūdikių virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi, nebrandi, dar tik mokosi virškinti maistą, todėl šio proceso metu išsiskiria daugiau dujų.
Kai kūdikis neramus dėl pilvo pūtimo ir jo keliamo skausmo, jam būdingas ne tik verksmas, bet ir tam tikras elgesys: mažylis gali riesti nugarą, kelti ir lenkti prie pilvo kojas, spardytis, kūnelis būna įsitempęs, kumštukai suspausti. Diegliams praėjus, atsirūgus ar išėjus dujoms, jis pastebimai atsipalaiduoja.
Ką daryti, kai kūdikis verkia?
Dabar pasaulyje rekomenduojamas universalus kūdikių raminimo algoritmas. Tai Amerikos pediatrų asociacijos metodas, vadinamas 5S (angiškai - Swaddle, Side-Stomach Position, Shush sounds, Swing and Suck).
- Vystymas (angl. swaddle) - sukuria būseną, kaip mamos gimdoje, leidžiančią nusiraminti. Šis metodas taikytas tūkstantmečiais, ir puikiai pasiteisino. Suvystytas kūdikis nuščiūva, aprimsta.
- Šoninė kūno/pilvo padėtis (angl. side-stomach position) - siūloma laikyti kūdikį ant šono, ant pilvo arba pasidėti kūdikį ant savo peties.
- Raminantys garsai (angl. shush sounds) - ramūs ir besikartojantys garsai: lietaus garsas, plaukų džiovintuvo ar dulkių siurblio garsas, - ramina kūdikį, nes šniokštimą ir šnypštimą jis girdėjo įsčiose (tokį garsą skleidė mamos kraujo apytaka dar iki gimimo), prie jo kūdikis yra pripratęs ir pasijunta saugus, paguostas.
- Supimas (angl. swing) - tai nėra vaiko kratymas. Supti reikia atsargiai, prilaikant galvą. Galima pasidėti kūdikį ant kelių ir siūbuoti į šonus arba tą daryti paėmus ant rankų. Šio raminimo būdo intuityviai imasi visi suaugusieji, ir ne be reikalo.
- Čiulpimas (angl. suck) - išmėginus visas prieš tai išvardytas nusiraminimo priemones, galima pereiti prie čiulpimo. Geriausiai nuramina trumpas priglaudimas prie krūties, net jei kūdikis sotus. Tačiau kartais supykęs vaikutis krūties neima, sukasi. Tada galima prikelti prie burnos jo paties kumštuką, ir jį pačiulpęs vaikutis nurimsta. Būdamas ramus mažylis puikiausiai susiranda kumštuką pats, bet kai supykęs verkia, „plasnoja“ rankytėmis, kumštuko gali ir nerasti.
Kiti raminimo būdai
- Šiltas kompresas, uždėtas ant pilvelio - tinkamas pašildytas marlės gabalėlis, speciali pašildyta vyšnių kauliukų pagalvėlė ar tiesiog šiltas delnas.
- Maudynės šiltoje vonioje - jos patinka daugeliui vaikučių ir padeda nusiraminti, nukreipti dėmesį, atsipalaiduoti.
- Lengva vibracija - kai kurie gydytojai gastroenterologai mano, kad nėra nieko veiksmingiau už saugų pasivažinėjimą automobilyje, kai pilvo diegliai itin sunkūs ir šeima nebežino, ką daryti.
- Švelnus pilvo sienos masažas šiltu delnu. Tokiu masažu mėginama atkartoti žarnyno judesius, tad sukti reikėtų pagal laikrodžio rodyklę, po truputėlį stumiant šią masažavimo kryptį link pilvo apačios. Prieš atliekant masažą būtina nusiimti visus aštrius ir šaltus daiktus, pavyzdžiui, žiedus, laikrodį. Būtų geriausia, jei šio masažo specifiką parodytų vaikelį prižiūrintis šeimos gydytojas.
Kaip palengvinti kūdikio būklę esant pilvo diegliams?
Jei kūdikių diegliai yra sukeliami pilvo pūtimo, rekomenduojama po maitinimo vaiką palaikyti vertikalioje padėtyje, arba guldyti ant dešinio šono, kol atsirūgs ar atpils. Jei jis neramus ir po to, pasiguldykite ant rankos pilveliu į apačią taip, kad susidarytų spaudimas nuo kūno svorio, ir panešiokite. Gali padėti ir lengvas masažas, masažuojant pagal laikrodžio rodyklę ar tiesiog šiluma, delnas ar koks nors kitas šiltas daiktas (lygintuvu pašildytas vystyklas ar rankšluostis), uždėtas ant pilvo.
Mažylius, kuriuos vargina pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai, jei jie jau gerai laiko galvą, rekomenduojama kasdien guldyti ant pilvuko ir leisti jiems kurį laiką taip pabūti, skatinant judėti šioje padėtyje, šliaužti.
Gydytojai dažnai pataria neramų dėl pilvo skausmo ir dieglių kūdikį pasiimti į automobilį ir pasivažinėti. Manoma, kad lengvas supimas, lingavimas važiuojant juos ramina, padeda atsipalaiduoti. Jeigu visos minėtos priemonės nepadeda, ir esate tikri, kad vaikas nerimsta ir dėl to kaltas dėl pilvo pūtimas bei kūdikių diegliai, galima mažyliui duoti lašų nuo pilvo skausmo ar įdėti specialią žvakutę, šie preparatai palengvina būklę - padeda dujoms ir orui pasišalinti iš žarnyno.
Profilaktinės priemonės
Nenuvertinkite profilaktinių priemonių. Maitinant kūdikį laikykite jį taip, kad galva būtų šiek tiek aukščiau nei pilvas. Kartais vaikai prisiryja oro, jei dėl per mažos laktacijos pienas iš krūties bėga pamažu ir jiems reikia stipriai žįsti. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su žindymo konsultantu ar gydytoju.
Ne ką geriau, jeigu mažylis geria labai godžiai ir pabaigia buteliuką labai greitai, nes taip irgi prisiryja oro. Yra specialių žindukų, kurie privers valgyti lėčiau. Naudingas patarimas - viduryje kiekvieno maitinimo pakelkite kūdikį į vertikalią poziciją ir palaikykite, kol atsirūgs, tik tada tęskite maitinimą.
Mitai apie kūdikių žindymą ir verkšlenimą
Pažvelkime, kurie iš XIX a. patarimų kūdikių auginimo klausimais vis dar gyvi mūsų visuomenėje.
| Teiginys | Tiesa/Netiesa | Komentaras |
|---|---|---|
| Kada kūdikis žinda per tankiai, tai jo pilvukas persipildo nenunokusio pieno, kuris suerzina slidžiąją pilvo plėvę, ėda ją ir į plėvę įsimeta karštis. | Iš dalies tiesa | Šis teiginys gali būti teisingas tik tuo atveju, jeigu mama neduoda vaikui žįsti tiek ilgai, kiek jis nori, jeigu atima iš jo krūtį po kelių minučių. Tuomet kūdikis būna gavęs tik liesesniojo pieno, kurį greičiau suvirškina, greičiau išalksta. |
| Perstojimas žindyti labai didelę vertę turi, nes tai yra laikas pilvuko atsilsio. Mažas pilvukas pailsta bedirbdamas, o dirba be paliovos. | Netiesa | Tai vienas iš labiausiai paplitusių mitų, kuris užsiliko net iki šių laikų. |
| Trys dalys kūdikių myrių nuduoda per pilvuko ligas, o tų ligų priežastis - žindymas ne tikru laiku. | Netiesa | Čia galima tik nusistebėti, iš kur tais laikais tokia statistika buvo. |
| Motinos klysta manydamos, jog kūdikis verkia tik tąsyk, kada nor valgyti. | Tiesa | Jeigu kūdikis verkia, o jo sauskelnės ar vystyklai pakeisti, jeigu jis nesušalęs ir nesukaitęs, jam patogu, tuomet jį reikia pažindyti. Jeigu verksmas nesiliauja, verta atrūginti, padėti išsituštinti, glostyti pilvuką, palaikyti tigriuko ant šakos poza, panešioti stačią, priglaudus prie savęs, ieškoti kitų nuraminimo būdų. O tada ir vėl pažindyti. |
| Kitąkart kūdikis verkia trokšdamas gerti. Jeigu jis verkia tuo pažindęs, tai reikia duoti drungno pervirinto, užsaldinto vandens. | Netiesa | Iki 6 mėnesių išimtinai žindomam kūdikiui visiškai pakanka vandens, kurio yra motinos piene. Juk pieną sudaro net 87-89 proc. vandens. |
| Tegul išsiverkia. Verksmas jam iškados nepadarys, nes nuo verksmo plaučiai geriau išsikeičia, geriau auga ir susidrūtina. | Netiesa | Verksmas negali būti naudingas. Verkiančiam kūdikiui gaminasi streso hormonas kortizolis, kūdikio poreikių nepaisymas žaloja jo nervinę sistemą, kūdikis prisiryja oro, dėl to gali pūsti pilvuką, peralkęs blogiau paims krūtį, dėl to kils žindymo problemų. |
| Miegas būtinai reikalingas žindančiai motinai, nes budėjimas susilpnina kūną bei sveikatą, ir pienas susimažina. | Iš dalies tiesa | Miegas tikrai reikalingas žindyvei, tačiau žindymas jam neturi būti kliūtis. Žindyti galima ir miegant, o jeigu nepavyksta, miegoti mamai reikia visuomet, kai kūdikis miega. Net ir dieną. Dažnai aplinkoje būna žmonių, norinčių padėti. Verta paprašyti jų pagalbos buities darbuose, prižiūrint vyresnius vaikus. Naudodamasi kiekviena proga miegoti su kūdikiu, moteris bus pailsėjusi, net ir žindydama dažnai naktimis. |
| Labai gerai pripratinti kūdikį žįsti prieš užmiegant motinai: apie 10 ar 11 valandą vakare, pažindyti, kaip reik, o paskui žindyti apie 5 ar 6 valandą rytą. Žinoma, jog tokis pripratinimas reikalauja daug nuo motinos kantrybės nei kentėjimo pirmam laiko po gimdymui, bet su kantrumu viskas galima. Motina tur turėti daug stiprybės ir kantrybės duoti išsiverkti kūdikiui, jeigu dar neatėjo ta valanda, kuri paskirta žindymui, ale kūdikis greit pripras prie tokios tvarkos. | Netiesa | Belieka išreikšti apgailestavimą, kad šis naktinio nežindymo mokymas jau nuo tų laikų atėmė kai kurių kūdikių galimybę gauti motinos pieno, o iš motinų - žindyti ir džiaugtis lengva motinyste. Maža to, kai kuriems kūdikiams toks naktinio maitinimo ribojimas galėjo palikti ir gilesnių pasekmių. Šios dogmos buvo perrašinėjamos iš knygos į knygą, taip pakenkiant žindymui, nes moterims, ribojant žindymą naktį, tikrai imdavo trūkti pieno, kūdikiams negavus naktinio žindymo, nukentėdavo svorio augimas. |
| Žindyt kiekviena motina turi pati išsimokint, bet ir aš truputį pamokinsiu. <...> kūdikis žįsdamas tur būt ištisas, neprispaustas, motina teprilaiko dviem pirštais, smiliumi ir dičkiu krūtį idant pienas staiga nebėgtų į burnutę ir kad krūtys neužgultų ant nosies. | Iš dalies tiesa | Naujagimis turi būti išsitiesęs ir neprispaustas, bet priglaustas prie mamos. Geriausia, kad kūdikio ir mamos pilvai būtų atsukti vienas į kito pusę, kaklas nepasuktas - galva ir nugara vienoje linijoje. Jokiu būdu kūdikio galvos negalima laikyti ranka, galvytė turi būti atlošta. Galima prilaikyti tik spranduką. Pirštais laikyti krūties nereikia - tinkamai apžiojęs kūdikis neuždus. Autorius čia teisingai sako, kad kiekviena motina turi pati išmokti žindyti - kiekviena turi atrasti jai ir jos kūdikiui tinkamas pozas, kiekviena mama turi pajusti, koks žindymo kelias jai ir jos vaikui geriausias. |
| Vaikščiojant ar stovint kūdikio niekados nereikia žindyti. | Iš dalies tiesa | Tikrai pirmomis paromis po gimdymo taip geriau nedaryti. Nes po gimdymo išvargusi moteris žindydama stovomis gali nenulaikyti naujagimio ant rankų. |
| Kūdikis žįsdamas per miegą užlaiko ant liežuvio ir burnoj pieną, kuris paskui rūgsta ir erzina bei ėda slidžiąsias burnutės dalis ir kūdikio burnutė išgenda. Taigi po kiekvienam žindymui reikia lūputes nušluostyti. | Netiesa | Žindančio kūdikio burnoje pienas atsiduria iškart gerklės gilumoje ir burnos neskalauja. Kitaip yra vaikams, kurie geria iš buteliuko. Jeigu kūdikis užmiega su pienu burnoje, jis irgi nerūgsta ir neerzina burnos, be to, nesiekia dantų. Pienas turi antibakterinių, drėkinamųjų, gydomųjų savybių. |
| Jeigu motinai kaip žindo, turi nemeilų jausmą krūtyse ir strėnose, džiūsta lūpos ir gomurys, o dar prie to kosti, tai reikia žinoti, jog motinos krūtyse pieno mažai esti, bet reikia jo palaukti. | Iš dalies tiesa | Po gimdymo, kai pradeda gausiai gamintis pienas, moterys dažnai žindydamos pajunta, kad skauda susitraukinėjanti gimda, krūtis veikia pieno atleidimo refleksas, taip pat sustiprėja troškulys. Tačiau tai nereiškia, kad krūtyse yra mažai pieno. Šie pojūčiai yra dėl oksitocino poveikio žindant. |
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio primaitinimas: nuo ko pradėti ir ką svarbu žinoti?
- 8 mėnesių kūdikio pusryčiai: skanios ir sveikos idėjos
- Pūliuoja kūdikio akis: priežastys, gydymas ir prevencija
- Atraskite efektyviausius specialiųjų poreikių vaikų kalbos ugdymo metodus – pasiekite stebuklingų rezultatų!
- Neįtikėtini Šiaulių krašto Velykų stalo stebuklai: netradiciniai kiaušiniai, kurių dar nematėte!