Regėjimas - vienas svarbiausių žmogaus pojūčių. Net neturint jokių nusiskundimų, reikėtų nepamiršti tikrintis akis profilaktiškai. Vaikams akių priežiūros specialistai rekomenduoja regėjimą profilaktiškai pasitikrinti kasmet.
Kodėl svarbu reguliariai tikrinti vaiko akis?
Profilaktinė akių patikra padeda išvengti arba laiku diagnozuoti ir koreguoti bei gydyti tiek refrakcijos ydas, ambliopiją (akies tinginystę), žvairumą, tiek itin rimtas akių ligas (įgimtą kataraktą, glaukomą, akių navikus ir kt.). Regėjimo patikros metu nustatomas regėjimo aštrumas, autorefraktometru matuojama akių optinė galia. Pagal gaunamus duomenis nustatoma toliaregystė, trumparegystė, astigmatizmas. Įvertinamas ragenos gaubtumas, reikalingas kontaktinių lęšių parinkimui. Specialiu aparatu patikslinamas atstumas tarp vyzdžių (Pd). Įvertinus autorefraktometro parodymus, į regėjimo parinkimo rėmelį dedami bandomieji akinių lęšiai, kurių pagalba nustatoma regėjimo korekcija. Patikros metu naudojami ir papildomi akių testai, leidžiantys parinkti tinkamiausią regėjimo korekciją. Bendra akių būklė tiriama su mikroskopu - plyšine lempa. Tyrimo metu apžiūrima vokų, ragenos būklė. Regėjimo diagnostiką vaikams atlieka profesionalūs vaikų akių ligų gydytojai.
Kas yra vyzdys ir kaip jis veikia?
Vyzdys - spalvotos rainelės centre esanti apvali juoda anga, pro kurią į akį patenka šviesa, dar kartais liaudiškai vadinamas akies „lėliuke“. Vyzdys atrodo juodas natūralioje šviesoje (2,5-4,5 mm), tačiau tiesiogiai iš priekio apšvietus ar fotografuojant su blykste gali atrodyti raudonas, kai stebimas vadinamasis akies dugno raudonasis refleksas. Šis refleksas toks svarbus, kad pagal galiojantį sveikatos ministro įsakymą visiems naujagimiams privaloma atlikti akių dugno raudonojo reflekso tyrimą, siekiant laiku nustatyti įgimtas akių ligas, trukdančias normaliai vystytis regos sistemai. Vyzdžiai gali susitraukti ar išsiplėsti priklausomai nuo šviesos, dažniausiai abiejų akių vyzdžiai į šviesą reaguoja vienodai. Ryškioje šviesoje vyzdžiai susiaurėja (daugiausia iki 1 mm), tamsoje išsiplečia (iki 8 mm). Vyzdžių reakciją reguliuoja vegetacinė nervų sistema.
Išsiplėtę vyzdžiai (midriazė): kas tai?
Išsiplėtę vyzdžiai, mediciniškai vadinami midriaze, yra būklė, kai vyzdžiai tampa didesni nei įprasta. Tai gali būti natūrali reakcija į tamsoje esančią aplinką, kai akys bando sugauti daugiau šviesos, arba atsakas į emocinį sujaudinimą ar stresą. Tačiau išsiplėtę vyzdžiai gali būti ir patologinių sutrikimų požymis.
Galimos išsiplėtusių vyzdžių priežastys
Vyzdžiai gali išsiplėsti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Intensyvus mąstymas: Vyzdžiai gali išsiplėsti, kai žmogus įtemptai galvoja. Moksliniai tyrimai parodė, kad kuo intensyviau dirba smegenys, tuo labiau išsiplečia vyzdžiai.
- Smegenų pažeidimai: Vyzdžiai gali būti išsiplėtę dėl įvairių smegenų pažeidimų. Dėl šios priežasties paramedikai pašviečia žibintuvėliu pacientui į akis, norėdami įsitikinti, ar jų smegenys normaliai funkcionuoja. Atsiradus smegenų pažeidimams vyzdžiai gali pasikeisti, nebereaguoti į aplinkos pokyčius.
- Emocijos: Vyzdžiai gali išsiplėsti, kai kas nors labai patinka arba jaudina. Kai žmogus yra seksualiai susijaudinęs, į tai reaguoja ir jo vyzdžiai.
- Skausmas: Vyzdžiai gali išsiplėsti, jei žmogus jaučia skausmą.
- Narkotikų vartojimas: Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, amfetaminas, kokainas, LSD, meskalinas plečia vyzdžius.
- Vaistai: Vaistai, skirti astmai gydyti (ipratropio bromidas) purškalų pavidalu.
- Traumos, infekcijos arba tam tikros siteminės ligos.
Anizokorija: nevienodi vyzdžiai
Anizokorija (gr. „anisos“ - nelygus + „kore“ - vyzdys) - asimetriški, nelygūs, nevienodi vyzdžiai. Tam, kad nustatytume, kuris vyzdys pakenktas, vyzdžiai tiriami ir matuojami liniuote tiek kambario šviesoje, tiek ryškioje šviesoje, tiek prieblandoje ar tamsoje. Atkreipiamas dėmesys į vyzdžių dydį, formą, reakciją į šviesą, simetriškumą.
Anizokorijos tipai:
- Fiziologinė: būdinga 20 proc. žmonių, kai vyzdžiai nežymiai (iki 1 mm) skiriasi tiek šviesoje, tiek tamsoje.
- Mechaninė: gali būti įgimta ar įgyta. Įgyta mechaninė anizokorija atsiranda dėl įvairiausių priežasčių, kurios sukelia rainelės pažeidimus. Gali būti dėl traumos, auglių, akių operacijų komplikacijų, uždaro kampo glaukomos, įvairių akies uždegimų.
- Farmakologinė: skirtingus vyzdžius gali nulemti tiek lašiukai, tiek sistemiškai vartojami medikamentai.
- Hornerio sindromas: būdinga klasikinė simptomų triada: pažeistos pusės susitraukęs vyzdys (miozė), nusileidęs vokas (ptozė) ir tos pačios pusės veido prakaitavimo sumažėjimas (anhidrozė).
- Adie toninis vyzdys: pažeistas vyzdys būna platesnis, vangiau reaguoja į šviesą, dažniau pasireiškia jauno amžiaus moterims ir yra gerybinė būklė, kuri gali būti nulemta įvairių autoimuninių ar infekcinių ligų, tačiau dažniausiai pasireiškia be priežasties.
- Trečiojo galvinio (akį judinančio) nervo paralyžius: vyzdys platus ir nereaguoja į šviesą esant visiškam šio nervo paralyžiui, kartu stebimas voko nusileidimas (ptozė) ir akių judesių sutrikimas (akis sunkiau juda į viršų, į apačią ir į nosies pusę).
Kada kreiptis į gydytoją?
Pastebint žymiai besiskiriančius vyzdžius, ypač jeigu ta asimetrija atsirado staiga, yra kitų simptomų, tokių kaip: matymo pablogėjimas, akies skausmas, nukritęs vokas, dvejinimasis, galvos ar akies trauma, galvos ar kaklo skausmas, - kreiptis į gydytoją reikėtų nedelsiant. Jeigu vyzdžių asimetrija nedidelė, vyrauja jau kurį laiką, nėra papildomų grėsmingų išvardytų simptomų - jaudintis nereikėtų.
Dažniausiai anizokorijai gydymas nereikalingas, nes vyzdžių asimetrija įprastai nedaro įtakos regėjimui. Esant nuolat išsiplėtusiam vyzdžiui kaip pagalbinę priemonę gydytojas gali rekomenduoti fotochrominius akinius. Tai tokie akiniai, kurie automatiškai patamsėja ryškioje šviesoje ir taip apsaugo nuo didelio į platesnį ir vangiau reaguojantį vyzdį patenkančio šviesos kiekio ir UV spindulių.
Vaikų regėjimo problemos: ką dar reikėtų žinoti?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų oftalmologė Aušrinė Misevičė pastebi, kad vaikams būdingos visos refrakcijos ydos: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Specialistė teigia, kad didžiausią neigiamą įtaką vaikų regėjimui, trumparegystės atsiradimui daro genetika ir gyvenimo būdas. Vaikų akims tenka itin didelis krūvis. Tai - mokslas, knygos, begalė šviečiančių ekranų, o lauke praleidžiamas laikas - būtinas normaliam akies augimui, vystymuisi - vis trumpėja arba jo švis nebelieka. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti, kad mažieji daugiau laiko praleistų gryname ore arba žaisdami stalo, o ne kompiuterinius žaidimus.
Požymiai, rodantys regėjimo problemas:
- Vaikas nebemato, kas užrašyta ant lentos.
- Mažas vaikas nepastebi ir nerenka trupinių.
- Nemato padangėje skrendančio paukščio, lėktuvo.
- Laiko galvytę ir žiūri ne tiesiai, arba žvairuoja.
- Itin dažnai, ar net nuolat netrina akių.
- Mokyklinukams sunku skaityti, rašyti, skundžiasi itin dideliu nuovargiu.
Kilnus abejonėms ar pastebėjus ką nors neįprasto, rekomenduojama apsilankyti pas akių ligų gydytoją.
Patarimai, kaip pasirūpinti vaikų akių sveikata:
- Laikykitės namų taisyklių dėl laiko, praleidžiamo prie ekranų.
- Užuot leidę žiūrėti filmuką ar žaisti kompiuteriu, pakvieskite vaikus pasivaikščioti parke ar pasivažinėti paspirtuku.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Neįtikėtina Istorija: Du Vasario 16-osios Signatarai, Gimę Anksčiau Laiko, Kurie Pakeitė Lietuvą
- Nepraleiskite! Dažniausios chirurginės vaikų ligos, kurias turite žinoti