Tapimas tėvu - viena didžiausių dovanų gyvenime, auginanti ir tobulinanti mūsų asmenybes, atnešanti įvairiausių iššūkių bei galimybių. Žinoma, jau pats vaiko gimimas yra didžiulis pokytis šeimos gyvenime, atnešantis įvairiausių emocijų ir jausmų. Regis, galime rinktis, kaip pažvelgti į tėvystę: ar joje matyti tik sunkumus ir neįveikiamus iššūkius, ar džiaugtis kiekviena akimirka, praleista su savo vaiku, nepaisant kasdienių nesklandumų.
Tapimo tėvu krizė
O kur dar hormonų svyravimai, darantys įtaką ne tik mamos, bet ir tėčio savijautai. Kartais tokios emocijos kaip liūdesys, prislėgtumas ir nerimas gimus vaikui yra neišvengiamos. Tikriausiai jų ir nereikėtų vengti. Tačiau ką daryti, kai tapimas tėvu tampa emocine našta, kurią darosi sunku pakelti?
Šeima kaip vertybė
Šeima - ramybės uostas, užuovėja užklupus netikėtumams ir išbandymams, saugus prieglobstis ir atrama prireikus. Tai tautos stabilumo, tęstinumo garantas, svarbi taikos ir ramybės kūrėja (Z. Bajoriūnas, 1997). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (1992) nurodoma, kad šeima yra visuomenės valstybės pagrindas. Visgi remdamiesi savo, o galbūt ir kitų žmonių patirtimis galime pradėti abejoti, svarstyti ir diskutuoti, ar iš tikrųjų šeima visada yra toks ramstis, kurio reikia vaikams? Ar iš tikrųjų šeimoje vaikas jaučiasi saugus ir jo poreikiai patenkinami? Ar konkurencija šeimoje - įprastas ir pateisinamas reiškinys, ar visgi tai - vaiko poreikių nepatenkinimo išraiška? O gal konkurencija mus užgrūdina ir padeda patenkinti poreikius?
Kohabitacinės šeimos
Šiuolaikinės visuomenės nariai vis dažniau gyvena kohabitacijoje. V. Kanopienė (2015 m.) šį šeimos modelį apibūdina kaip skirtingų lyčių partnerių gyvenimą kartu - viename ūkyje, neįregistravus santuokos. Žmonės pasirenka tokį šeimos modelį dėl tokių priežasčių, kaip vaiko gimimo, kuomet tarpusavio santykiai dar nėra ilgalaikiai, taip pat dėl noro vienas kitą išbandyti šeimyniniame gyvenime, pasiliekant galimybę lengvai nutraukti nesėkmingus santykius arba dėl pirmenybės teikimo asmeninių poreikių patenkinimui, nei šeimos kūrimui. Dar viena iš priežasčių pasirinkti tokį šeimos modelį yra karjeros siekimas, noras gyventi finansinėje nepriklausomybėje. Teikiant socialinės priežiūros paslaugas šeimoms, pastebima, jog dažnai paslaugų gavėjai yra kohabitacinės šeimos.
Šiandieninėje visuomenėje šios šeimos vis dar jaučia socialinę atskirtį dėl savo pasirinktos šeimos modelio formos. Stipriai įsitvirtinęs tradicinės šeimos modelis dažnai iššaukia įvairius požiūrius į kohabitacinę šeimą. Gali būti, kad tai lemia skirtingų kartų įsitikinimai, vertybės, visuomenės narių bandymas smerkti asmenis, pasirinkusius tokį šeimos modelį. Kohabitacinėje šeimoje dažniau vyrauja ne vienodas tėvų atsakomybės prisiėmimas už savo vaiko gerovę. Atsakomybė siejama labiau su pareigų šeimoje nevykdymu, kuomet kalbama apie vaikų priežiūrą, rūpinimąsi jais, tėvų vaidmenų prisiėmimą.
Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008) minimos pareigų šeimoje suderinamumo problemos su kuriomis siejasi ir atsakomybės neprisiėmimas. Kaip problema išryškėja ir nesaugumo jausmas vieno iš šeimos nario, tarkime vieno asmens nepasitikėjimas savo gyvenimo draugu, galbūt jis jaučiasi nesaugus gyvendamas antros pusės būste. Dar viena problema, tai pasireiškiantis polinkis į lengvabūdišką elgesį, kuomet vienas iš šeimos narių teikia pirmenybę savo asmeniniam laisvalaikiui, o ne šeimai, bendriems užsiėmams kartu. Ne ką mažiau svarbesnė problema - smurtas artimoje aplinkoje, kurį įtakoja vyraujančios konfliktinės situacijos šeimoje, tuomet tarpusavio santykiuose padidėja nepasitikėjimas ir nusivylimas vienas kitu, jaučiama antrosios pusės baimė. Ne ką mažiau svarbesnė problema - materialinių poreikių nepatenkinimas, tai - neatsiejama šiuolaikinės visuomenės problema. Siekiant pakankamai turėti pinigų reikia abiems šeimos nariams daug ir sunkiai dirbti, dėl to kenčia tarpusavio santykiai. Finansų nepakankamumas šeimoms trukdo gyventi oriai, jie negali leisti sau patenkinti savo elementarių poreikių. Jie priversti taupyti, save riboti.
Su tam tikrais sunkumais susiduria kiekviena šeima, tačiau dirbant socialinį darbą su šeimomis, pastebima, jog kohabitacinėse šeimose dažniau vyrauja didesnis kompleksinių paslaugų poreikis. Socialiniai darbuotojai teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo dėl reikiamų pagalbos priemonių ir atstovavimo paslaugas. Kohabitacinėse šeimose socialiniams darbuotojams tenka labiau didinti šeimos narių motyvaciją skatinant glaudesnį šeimos narių tarpusavio santykį, stiprinant jų kaip šeimos funkcionavimą. Kadangi dažnai bendrai gyvenantys asmenys yra linkę pasirinkti lengvesnį kelią - nutraukti santykius, nei dėti pastangas jų išsaugojimui. Neretai tenka įgalinti asmenis prisiimti tam tikrus vaidmenis šeimoje, prisiimti atsakomybę, vykdyti tam tikras numatytas pareigas, kurios yra būdingos šeimoje. Socialinis darbuotojas, atsižvelgdamas į šeimos narių poreikius, nukreipia juos, kuria linkme jie turėtų eiti siekiant savo šeimos gerovės.
Kaip tinkamai mylėti savo vaiką?
„Vaiko siela yra tokia pat komplikuota kaip ir mūsų ir yra pilna prieštaravimų. Mokytojas, kuris, užuot vertęs, išlaisvina, kuris ne tempia, bet kelia, ne spaudžia, bet formuoja, ne liepia, bet moko, ne reikalauja, bet klausia, kartu su vaiku išgyvens daugybę įkvepiančių akimirkų ir turės daug galimybių stebėti per ašarų šydą, kovą tarp gėrio ir blogio jėgų jo širdyje ir pamatyti, kaip laimės šviesos angelas.“ Šiuos žodžius galime rasti lenkų pedagogo, gydytojo ir rašytojo Janušo Korčako knygoje „Kaip mylėti vaiką“. Kaip taikliai šis rašytojas apibūdina vaiko sielą, kuriai reikia rūpesčio, dėmesio, supratimo, išlaisvinimo, padrąsinimo, patarimo...Ir kaip pasisekė tam, kuris pasiryžo prisidėti prie vaiko sielos brandos ugdymo ir stebėti vaiko augimą bei pokyčius.
Gimimo eiliškumas ir jo įtaka
Mokslininkai jau seniai diskutuoja, kokią įtaką asmenybės formavimuisi turi gimimo eiliškumas. Teoriją, kad gimimo eiliškumas yra susijęs su asmeninėmis savybėmis, pirmas 1920-aisiais iškėlė psichologas Alfredas Adleris (Alfred Adler). Jis teigė, kad gimimo eiliškumas daro didelę įtaką mūsų gyvenimo stiliui: kaip sprendžiame problemas, renkamės draugus, kuriame santykius, bendraujame darbe. Kiekvienas vaikas gimsta vis kitokioje šeimoje: vienas - nepatyrusių jaunų tėvų ką tik sukurtoje šeimoje, kitas - trijų asmenų šeimoje, kur jau karaliauja pirmagimis, trečias - gausioje, jau ilgą istoriją turinčioje šeimoje. Taigi pirmagimis jau nuo mažumės auginamas kaip vadovaujantis, kitus mokantis ir kontroliuojantis asmuo.
Vaikui augant jo asmenybės formavimuisi įtakos turi kasdienė veikla, bendravimas su tėvais, auklėtojomis, draugais, fizinė aplinka, svarbūs gyvenimo įvykiai, aplinkinių reakcija į juos ir kiti veiksniai. Gimimo eiliškumas yra tik vienas iš šių veiksnių, tačiau dažniausiai labai glaudžiai su jais susijęs. Pavyzdžiui, pirmagimis gaus daugiau tėvų dėmesio, nei antras ar trečias šeimoje gimęs vaikas, o jauniausias vaikas šeimoje nuo pat gimimo augs tarp brolių ir seserų ir turės dalytis ne tik tėvų dėmesiu, bet ir savo daiktais. Vertinant vaiko gimimo eiliškumą svarbu atsižvelgti ir į vaiko lytį, amžiaus skirtumą tarp brolių ir seserų, šeimos istoriją. Kartais vaikų psichologinis gimimo eiliškumas, t. y. kokią poziciją vaikas jaučiasi užimantis šeimoje, skiriasi nuo realaus, pavyzdžiui, jei tėvai, auginantys dvi dukras, labai laukė berniuko, bet gimė dar viena mergaitė, dėl tėvų lūkesčių neišpildymo ji gali netekti jauniausiam vaikui įprastai skiriamų privilegijų.
Pirmasis vaikas gimsta jaunų tėvų šeimoje, kurioje žavimasi kiekvienu jo kvėptelėjimu ar krustelėjimu. Kūdikiui pasisekė, nes jis gauna nedalomą tėvų dėmesį. Visgi jauni, nepatyrę tėveliai ne tik žavisi savo vaiku, bet ir atidžiai stebi jo raidą, laukia naujų pasiekimų ir nerimauja, kai jie vėluoja. Taip vaikas išmoksta, kad dėmesio gauna ir yra vertinamas už savo pasiekimus - tereikia pildyti tėvų norus. Pirmagimiai gali perimti tėvų susirūpinimą ir nerimą dėl nesėkmių, stengtis viską atlikti teisingai, laikytis taisyklių, siekti tobulumo. Būdamas vienintelis ir nepakartojamas, vaikas anksti supranta, kas tai yra galios jausmas, kuris vėliau gali būti išreikštas kaip noras padėti kitiems, kitus apsaugoti ar jiems vadovauti. Toks „karaliavimas“ netrunka labai ilgai, nes pasaulį išvysta antrasis vaikas, „nuverčia pirmagimį nuo sosto” ir atima tėvų meilę.
Taip brolio ar sesers gimimą išgyvena pirmagimiai. Stengdamiesi „atkovoti“ tėvų dėmesį vyresnieji vaikai imasi įvairių strategijų: vieni skuba padėti ir tarsi sudaro sąjungą su tėvais, kiti ima konkuruoti su jaunesniaisiais, siekia įrodyti savo pranašumą. Gimus jaunesniajam vaikui, tėvai dažnai priskiria pirmagimiui pagalbininko vaidmenį ir suteikia atsakomybę - „tu vyresnis, didesnis, protingesnis, todėl turi pamokyti ir kitus“.
Patarimai tėvams auginant pirmagimius:
- Mokykite priimti nesėkmes, daryti klaidas ir iš jų mokytis. Papasakokite, kai stengėtės kažką pasiekti, bet nepavyko taip, kaip tikėjotės, pavyzdžiui, sudainuoti mokykloje per pasirodymą ar gauti norimą darbą.
- Padalykite atsakomybes ir darbus visiems šeimos nariams, atsižvelgdami į jų amžių ir galimybes.
Vieninteliai vaikai daugiausiai bendrauja su tėvais, todėl siekia būti į juos panašūs ir greitai auga. Dažnai vienturtis šeimoje vaikas tapatinamas su pirmagimiu, nors iš tiesų, vienturtis niekada nepatiria „nuvertimo nuo sosto” ir neturi dalytis su broliais ar seserimis tėvų dėmesiu. Vaikystėje gaunamas beribis dėmesys ir rūpestis gali lemti tai, kad vaikas užaugs nesavarankiškas, nuolat tikėsis, kad kiti už jį viską padarys. Nuolatinis buvimas tėvų dėmesio centre skatina vaiką jaustis ypatingą, todėl dažnai tokie vaikai siekia ypatingo dėmesio ir kitose gyvenimo situacijose. Augdami be brolių ir seserų, jie nepatiria ne tik tėvų dėmesio ir meilės dalybų, bet ir brolių bei seserų meilės, pykčių, žaidimų, taigi praranda progą mokytis draugauti su bendraamžiais, spręsti bendravimo sunkumus.
Patarimai tėvams auginant vienturčius vaikus:
- Suteikite galimybių bendrauti su kitais vaikais - kaimynais, pusbroliais, pusseserėmis.
- Nepamirškite, kad net jei vaikas susiduria su tam tikrais savo gimimo eiliškumo nulemtais sunkumais, didžiausią įtaką jam daro tėvų bendravimas ir elgesys.
Pagal teoriją viduriniojo vaiko būdo bruožai yra prieštaringiausi. Toks vaikas gali būti drovus ir ramus arba, atvirkščiai, draugiškas ir lengvai bendraujantis. Kadangi pirmagimis visada minimas kaip pavyzdys, antragimis dažniausiai eis kitu keliu.
Jauniausieji vaikai šeimoje yra draugiški, šiek tiek išsiblaškę, žavingi manipuliatoriai. Tipiškas jaunėlių bruožas - jų nerūpestingumas ir gyvumas. Jie dažnai būna kompanijos sielomis, populiarumą užsitarnaujantys savo linksmu kvailiojimu. Teorija tvirtina, kad yra ir kita jaunėliams būdingų bruožų grupė: išlepinti, nekantrūs ir audringi.
Patarimai pirmagimiams:
- Nešok aukščiau bambos. Pirmagimiai dažnai įsitraukia į pernelyg daug veiklų.
- Išmok pasakyti „ne”.
- Sumažink reikalavimus sau. Iš tavęs jau ir taip reikalaujama daugiau nei iš kitų šeimos vaikų.
- Mėgaukis natūraliu smalsumu.
- Neskubėk. Kaip pirmagimis tu turėtum būti apdairus ir atsargus žmogus.
- Jei esi „rimtuolis”, neužmiršk ir humoro jausmo. Priimk faktą, kad tu gali klysti - tiek dabar, tiek ateityje.
- Niekuomet neatsiprašinėk už savo sąžiningumą ir organizuotumą.
Patarimai viduriniams vaikams:
- Vystyk savo natūralius bendravimo su žmonėmis įgūdžius.
- Mėgaukis savo unikalumu.
- Reikšk save.
- Orietuokis į reikšmingus santykius.
- Nelygink. Neįsitrauk į „palyginimų žaidimus”.
- Pagalvok apie lyderiavimo galimybę.
Patarimai jauniausiems vaikams:
- Prisiimk atsakomybę.
- Mąstyk aiškiai. Daugelis jaunėlių yra neorganizuoti, netvarkingi.
- Veik tyliai.
- Nesistenk būti pernelyg nepriklausomas. Suvok savo klaidas.
- Įsisąmonink savo turimas dovanas: linksmumą, žavingumą, gebėjimą įtikinti.
- Pasidalink įvertinimu.
- Susitikinėk su pirmagimiais.
Vis dėlto, anot G.Kivylienės, sunku pasakyti, kada iš tikrųjų geriausia gimti. "Kaip bus patenkinti vaiko poreikiai, priklauso nuo tėvų empatijos ir įsitraukimo į tėvystę, paties mažylio subjektyvių patirčių. Anot pašnekovės, vien dėl to, kad vaikas yra vyresnis, jis neprivalo nuolat taikytis su brolio ar sesers nemokėjimu bendrauti. J.Kuliešienė primena tėvų auklėjimo, meilės, suteikiamo saugumo ir laisvės jausmo svarbą.
Antrojo vaiko planavimas
Atsakant į klausimą - argumentų, koks galėtų būti skirtumas, yra visokiausių. Nėra vieno išskirtinio amžiaus, kada yra geriausia, bet kas susiję su fiziologija - moteris turi ir išnešioti, ir atsigauti po gimdymo, žindyti ir pan., nuovargio yra labai daug. Fiziologiškai geriausias skirtumas yra 3-4 metai, nes per tiek laiko moters kūnas atsigauna, bet kartu nespėja pamiršti pirmosios gimdymo patirties, todėl gimdymas turėtų būti lengvesnis.
Esminis dalykas - savo viduje išieškoti atsakymų, ar aš tikrai noriu to vaikelio, ar yra kažkokie kiti motyvai, kurie sukelia jausmą, kad norisi dar vieno kūdikio. Auginant vaikelį dažnai gyvenime atsiranda vienodumas, rutina, vidinė tuštuma. Ir tada natūraliai ateina mintis, kad gal aš čia kažko naujo noriu. Bet svarbu suvokti, kad tas pokytis su vaikeliu gali būti visai ne tai, ko mes iš tikrųjų tikimės.
Dažnai įtaką padaro ir aplinkos poveikis, klausimai, kada gi tas antras vaikelis, bet psichologė Karolina skatina atsisukti į save ir atsakyti sau į klausimus, kas iš tikrųjų vyksta su mumis, ar tikrai turime erdvės pakviesti antrąjį vaikelį į šeimą, ar esame pakankamai pailsėję, turintys jėgų. Karolina ragina moteris išsikalbėti, paieškoti atsakymų, nes yra buvę ir tokių atvejų, kai mamos konsultuojasi dėl antro vaikelio atėjimo, o galiausiai paaiškėja, kad tiesiog reikėjo kalbėtis apie santykius (ir jų trūkumą) su vyru.
Linkėčiau moterims antrojo nėštumo metu sąmoningai planuoti laiką sau, daryti tai, kas mums malonu, nepamiršti, kad tai ir vėl yra nėštumas, atsigręžti į save, leisti sau pailsėti taip pat, kaip su pirmuoju, kiek tik tai yra įmanoma.
Kaip paruošti pirmagimį antro vaiko atėjimui?
Svarbu, kad pirmagimis jaustųsi lygiai tiek pat svarbus, kiek buvo iki šiol dėmesio prasme, o ne dovanų. Mama irgi staiga tą vyresnėlį kitomis akimis pamato, vaikas pasidaro didelis, tada ir reikalavimai jam gali atsirasti didesni, nes galvojame, kad va, čia naujagimis, juo rūpintis dabar reikia, o pirmagimis su savo poreikiais gal gali palaukti... Tačiau reikėtų nepamiršti, kad nors kontraste su naujagimiu pirmagimis atrodo didelis, bet psichologiškai tai jis vis dar mažas, per naktį iš tiesų juk nesuaugo.
Prisiminkim, kokį santykį turėjome, kai vaikas buvo vienas, ir kartu įliekime į tą santykį ir kūdikį. Nes iš tikrųjų tai juk mažiukas ateina į tą mūsų jau susikurtą šeimą, mes jį priimame, apglėbiame rūpesčiu, jį turėtume pritaikyti prie to, kokie esame.
Neįgalus vaikas šeimoje
Neįgalus vaikas yra tikras iššūkis ir išbandymas visai šeimai. Susitaikymas su vaiko negalia yra ilgas, daug pastangų reikalaujantis procesas. Tai reikalauja daugybės žmogiškųjų resursų: kantrybės, pakantumo, supratimo, įsiklausymo, valios pastangų, emocinės ir fizinės stiprybės. Neįgalaus vaikelio gimimas gali itin suartinti abu tėvus arba atvirkščiai - sutrikdyti santykius. Savo praktikoje susiduriu su atvejais, kai mama bijo savo artimiesiems pranešti apie vaiko diagnozę.
Tėvai pradeda abejoti savo, kaip mamos (tėčio) jėgomis auginti neįgalų vaiką, kyla sunkumų baimė. Ypač būdinga gėda prieš aplinkinius žmones, esama baimės dėl pasmerkimo. Tėvams sutrinka vyriškojo ir moteriškojo ego realizacija, esama lūkesčių nepateisinimo (pvz., „aš negebu palikti sveikų palikuonių”, „aš esu sutrikusios kartos/giminės pratęsėjas“, „vaikas negebės eiti mano pėdomis“ ir pan.). Tokia vidinė maišatis skatina užsisklęsti savyje ir norisi bėgti nuo esamos situacijos.
Atviri partnerių pokalbiai apie savo išgyvenimus padeda daugiau suprasti save ir kitą. Taip išsiaiškinama, kokių esama lūkesčių moters/vyro atžvilgiu, atsiskleidžia vidinės partnerio nuostatos ir įsitikinimai apie neįgalų vaiką. Labai svarbu kalbėti apie esamas vaiko galias ir jų realizavimą, o ne akcentuoti vien negalią. Ypač reikšminga tampa emocinė parama. Vienas kito paskatinimas, palaikymas ar pagyrimas yra svarbi užduotis abiems tėvams.
Partnerių vidinė ramybė, emocinis stabilumas, pasitikėjimas savimi kaip tėvais sąlygoja ir vaiko raidos vystymosi trajektoriją. Vaikui tėvai yra išorinis pasaulio atspindys. Vaikas, matydamas tėvų elgesio ir emocijų modelius, priskiria juos sau ir socialinei aplinkai. Paprasčiau tariant, jeigu tėvai (mama) yra nerimastingi, dirglūs, baimingi, nepasitikintys savimi ir vaiku, tuomet ir vaikas perima tokią patirtį iš tėvų. Taip palaipsniui mažylis formuoja vidinę baimę, nerimą, nepasitikėjimą savimi ir kitais. Taipogi formuojasi pasaulio vaizdas, kaip nesaugus, grėsmingas, pilnas pavojų. Šie aspektai apsunkina adaptaciją kitose aplinkose su naujais žmonėmis. Pasitikintys, drąsūs, tvirti tėvai perduoda vaikui teigiamas patirtis.
Tėvams auginti neįgalų vaiką, labai svarbi artimųjų emocinė parama. Aplinkinių palaikymas ir patvirtinimas, jog mama yra pakankamai gera savo vaikui, suteikia daugiau stiprybės eiti pirmyn. Aplinkinių nuostatos skatina mamas elgtis ne pagal vidinį pajautimą, o pagal nusistovėjusius visuomenės standartus. Iš tiesų tik mama instinktyviai žino, ko labiausiai jos vaikeliui reikia.
Pirminė savipagalba - leisti sau jausti ir įvardinti kylančius jausmus. Kiekvienas išgyvenimas ir šalia jaučiama emocija yra priimtini ir natūralūs. Jokiu būdu nepalikti išspręsti visko sau vienam. Geriau nusimesti „bagažus”, padedant artimiesiems šeimos nariams, psichologui, savitarpio pagalbos grupėms, tėvų asociacijoms, forumams ir pan.
Socialinės raidos ir reabilitacijos centras „Avevitus“ - tai pelno nesiekiantis daugiafunkcinis raidos ir terapijų centras neįgaliems, specialiųjų poreikių vaikams. Čia vaikams teikiamos kompleksinės raidos specialistų paslaugos, vaikai mokomi pažinti ir valdyti negalią, apsitarnauti, orientuotis ir judėti aplinkoje, gerinamas jų smulkiosios motorikos, kognityvinės ir fizinės raidos formavimasis, vaikai įgyja teigiamų emocijų ir pasitikėjimo savimi.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Kaip Lengvai Užsisakyti Vaiko Gimimo Liudijimo Išrašą Internetu – Žingsnis po Žingsnio Vadovas
- Gimimo Liudijimo Daugiakalbis Išrašas: Kaip Registruotis, Pripažinti Tėvystę ir Vykdyti Kitas Procedūras Lietuvoje
- Gimimo Įrašo Liudijantis Išrašas: Viskas, Ką Reikia Žinoti Apie Šį Svarbų Dokumentą
- Biržų Vaikų Skyrius: Efektyvi Pagalba ir Vertingos Paslaugos Jūsų Vaikams
- Vaikų Baimė Miegoti: Efektyvūs Sprendimai, Kurie Padės Jūsų Vaikui Ramiai Užmigti